Dažnai manoma, kad meno kolekcionavimas yra prieinamas tik išrinktiesiems – siauram ratui žmonių, turinčių aukštas pajamas. Tačiau inovacijos ir tokios technologijos kaip blokų grandinės suteikia naujas galimybes plačiajai visuomenei, besidominčiai menu ir investavimu.
Dažnai manoma, kad meno kolekcionavimas yra prieinamas tik išrinktiesiems – siauram ratui žmonių, turinčių aukštas pajamas. Tačiau inovacijos ir tokios technologijos kaip blokų grandinės suteikia naujas galimybes plačiajai visuomenei, besidominčiai menu ir investavimu. Dalinė meno kūrinio nuosavybė naikina aukštus barjerus kolekcionuoti ar investuoti į meną ir leidžia tapti Pablo Pikaso ar Andy Warholo paveikslo bendrasavininku.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Meno kūrinys kirptoturto piniginėje
„Meno kūrinio tokenizavimas, jo skaitmeninio dvynio sukūrimas, konkrečių teisių į kūrinį perleidimas, dalinė jo nuosavybė – visa tai jau yra įmanoma technologijų dėka. Fizinio meno skaitmeninis kolekcionavimas tampa nauja galimybe tiems, kurie domisi investavimu į meną ir siekia diversifikuoti savo investicinį portfelį, tačiau anksčiau negalėjo to padaryti dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip aukšta kaina ar net fizinės vietos meno kūriniui laikyti neturėjimas. Juk nusipirkus dalį meno kūrinio tai reprezentuojantį unikalų žetoną gali tiesiog laikyti savo kriptoturto piniginėje“ – teigia Vytautas Kašėta, „Crypto Economy Organisation“ asociacijos prezidentas.
Perkant dalį tokenizuoto meno kūrinio tai atvaizduojama blokų grandinėje: išmanaus kontrakto dėka pirkimo faktas yra visam laikui išsaugojamas nepakeičiamu įrašu, o tai atspindintis unikalus žetonas atsiduria savininko kriptoturto piniginėje. Meno kūrinio bendrasavininkui dauguma atvejų nereikia rūpintis meno kūrinio gabenimu, draudimu, saugojimu. Nusprendus parduoti turimą meno kūrinio dalį atitinkamai yra parduodamas ir pervedamas tas pats žetonas, o įrašas apie naują savininką įrašomas blokų grandinėje.
„Svarbu paminėti, jog dalinė nuosavybė gali turėti ir labai aiškų pozityvų poveikį meno rinkai – padidinti jos likvidumą. Juk nupirkti ir parduoti dalį meno kūrinio už platesnei auditorijai priimtiną kainą yra gerokai paprasčiau. Manau, tai padeda kurti ir kitokius ryšius, pavyzdžiui, menininkams pasiekti platesnę auditoriją ir užmegzti tiesioginį ryšį su savo meno gerbėjais ir pirkėjais“ – pastebi V. Kašėta.
Naujos galimybės institucijoms
Technologijos atveria galimybes ir kūrybiškoms, įdomioms idėjoms siekiant daugiau žmonių įtraukti į meno pasaulį. Pavyzdžiui, Belvederio muziejus Valentino dienos proga pardavinėjo žymaus menininko G. Klimto paveikslo „Bučinys“ nepakeičiamuosius žetonus (angl. non-fungible token, NFT). Iš viso buvo pasiūlyta 10 000 unikalių žetonų, reprenzentuojančių konkrečią skaitmeninio paveikslo varianto dalį. Nors tai buvo labiau sentimentalios vertės išraiška, tačiau tai puikus pavyzdys kaip galima sužaidybinti ir įtraukti į meno pasaulį platesnę auditoriją. Ateityje tai gali būti ir nauja galimybė institucijoms prisitraukti investicijas savo veiklos vykdymui ir vystymui.
„Vilniaus tokenai“
Siekdami supažindinti su blokų grandinės technologijos teikiamomis galimybėmis menininkus, meno pasaulio atstovus, investuotojus ir visuomenę, asociacija „Crypto Economy Organisation” (CEO) kartu su Vilniaus miesto savivaldybe vykdo projektą „Vilniaus tokenai“. Projekto metu Vilniaus miesto galerijų ir menininkų kūriniai bus skaitmenizuoti ir tokenizuoti, taip prisidedant prie globalios jų sklaidos, decentralizuoto kūrinių archyvo kūrimo ir novatoriškų idėjų sklidimo. Lankytojai, spalio 13-15 dienomis „ArtVilnius“ meno mugės metu įsigiję meno kūrinius iš Vilniaus miesto galerijų, galės tuos kūrinius tokenizuoti.
