Jameso Webbo teleskopas aptiko užuominą, kad tolimoje egzoplanetoje galbūt egzistuoja gyvybė. Vilniaus universiteto astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas teigia, kad tai pirmasis toks atradimas planetoje, esančioje už Saulės sistemos ribų. Tačiau, anot jo, tai nėra garantija, jog ten iš tiesų egzistuoja gyvybė, tęsiami šios planetos tyrimai. 
Jameso Webbo teleskopas aptiko užuominą, kad tolimoje egzoplanetoje galbūt egzistuoja gyvybė. Vilniaus universiteto astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas LRT radijo laidai „10–12“ teigia, kad tai pirmasis toks atradimas planetoje, esančioje už Saulės sistemos ribų. Tačiau, anot jo, tai nėra garantija, jog ten iš tiesų egzistuoja gyvybė, tęsiami šios planetos tyrimai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dr. V. Dobrovolskas nurodo, kad tyrinėjant vieną iš egzoplanetų, jos atmosferos sudėtyje aptiktas dimetilo sulfidas.
„Ji [medžiaga] įdomi tuo, kad Žemėje šią medžiagą išskiria daugiausia tik gyvi organizmai – dumbliai, esantys vandenynuose, planktonas. Kadangi Žemėje tai yra daugiausia gyvų organizmų sukuriama medžiaga, būtų galima daryti prielaidą, kad galbūt ir toje planetoje šios medžiagos prigimtis yra biologinė“, – aiškina jis.
Tiesa, mokslininkas neskuba džiaugtis.
„Visų pirma, šio, vadinkim, signalo patikimumas dar nėra didelis, astronomai dar papildomai stebės šią planetą. Tačiau tai yra viena iš užuominų, kuri jau rodo, kad ten galbūt yra kažkas įdomaus“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, dar anksti daryti išvadas, nes kai kurias medžiagas gali išskirti tiek biologiniai, tiek geologiniai procesai.
„Įvairias medžiagas, kurias gali sukurti gyvi organizmai, jos gali atsirasti ir natūralių procesų metu. Pavyzdžiui, metanas, gamtinės dujos – jas gali išskirti tiek gyvi organizmai, tiek geologiniai procesai. Todėl aptikus tik vieną kažkokią medžiagą, kuri gali turėti biologinę prigimtį, tai dar nereiškia, kad tai tik biologinė prigimtis“, – nurodo pašnekovas.
Visgi dr. V. Dobrovolskas priduria: „Čia yra dar tik pirmas mažas žingsniukas, tačiau tai yra pirmasis toks atradimas – pirmą kartą kitoje planetoje už Saulės sistemos ribų aptikta medžiaga, kuri galimai indikuoja biologinius procesus“.
Šiam atradimui buvo pasitelktas Jameso Webbo teleskopas, kurio vienas pagrindinių tikslų – planetų prie kitų žvaigždžių tyrimai. Mokslininkas aiškina, kad teleskopas stebi mums nematomam diapozone, registruoja infraraudonuosius spindulius, tai, ką mes jaučiam kaip šilumą.
„Šiuo atveju planeta nebuvo pamatyta tiesiogiai, buvo pasitelktas toks ganėtinai gudrus triukas, kai planeta atsiduria tarp savosios žvaigždės ir mūsų, dalis žvaigždės šviesos praeina pro atmosferą ir medžiagos, esančios tos planetos atmosferoje, gali sugerti vienokią arba kitokią spinduliuotę. Pagal tai galima atpažinti, kokios medžiagos ten yra ir kokiais kiekiais, koncentracijomis“, – pasakoja jis.
Mokslininkas taip pat patikslina, kad egzoplaneta yra planeta esanti ne Saulės sistemoje, o prie kitų žvaigždžių.
„Priešdėlis -egzo reiškia tiesiog išorinis. Tai egzoplanetos yra bendrinis pavadinimas visoms planetoms, kurios sukasi aplink kitas žvaigždes, bet ne aplink Saulę. Žinoma, jos turi savus pavadinimus, vienos įprastus, tikrinius, lengviau prisimenamus, kitos – kodus, skaičius ir raidžių derinius“, – sako dr. V. Dobrovolskas
Pasak mokslininko, šių planetų tyrimai leidžia mums suprasti, kaip formuojasi planetos, kaip atsirado Saulės sistema, Žemė.
„Planetų atradimas prie kitų žvaigždžių mums tiesiog leido suprasti ir Saulės sistemą – ar ji ypatinga, ar ne. Tai pasirodė, kad visas planetų išsidėstymas arba dydžių pasiskirstymas yra toks retesnis atvejis, dažniau dabar aptinkamos planetos labai didelės, panašios į Jupiterį arba už Žemę šiek tiek didesnės. Prie kitų žvaigždžių buvo aptiktos ir tokių tarpinių dydžių planetų, ko Saulės sistemoje neturime“, – pasakoja jis.
Astrofizikas pažymi, kad planeta, kurioje buvo aptiktas dimetilo sulfidas, yra 2,5 didesnė nei Žemė ir ją dengia vandenynai. Todėl ir paklaustas, kokia gyvybės forma ten galėtų egzistuoti, jis svarsto, kad tai galėtų būti dumbliai, vienaląsčiai.
„Viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria mokslininkai ieškodami gyvybės, yra tai, kad mes turime vienintelį gyvybės pavyzdį, t. y. Žemę. Taigi, kai ieškome gyvybės, lengviausias būdas yra ieškoti panašaus į tai, ką mes turime Žemėje. Bet, ko gero, tik gyvybės atradimas kitose planetose mums atskleis kokiomis sąlygomis ir formomis gyvybė galėtų egzistuoti“, – įsitikinęs pašnekovas.
