Saulės audros – gan dažnas reiškinys. Tačiau mokslininkai nerimauja, jog Žemę gali užklupti tokio dydžio geomagnetinė audra, kokia pasitaiko vos kartą per šimtmetį. Retkarčiais Saulė pasiunčia tokią galingą audrą, kad gali suplėšyti Žemės magnetinius laukus.
Saulės audros – gan dažnas reiškinys. Tačiau mokslininkai nerimauja, jog Žemę gali užklupti tokio dydžio geomagnetinė audra, kokia pasitaiko vos kartą per šimtmetį, rašo „Business Insider“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Retkarčiais Saulė pasiunčia tokią galingą audrą, kad gali suplėšyti Žemės magnetinius laukus.
Jei tokia audra kiltų rytoj, ji sukeltų technologinį chaosą, galintį „paralyžiuoti ekonomiką ir sukelti pavojų žmonių saugumui bei išgyvenimui visame pasaulyje“, – teigia NASA.
Laimei, tokios audros pasitaiko labai retai. Tačiau mūsų Saulė darosi nerami prieš savo 20 metų trunkantį aktyvumo piką, o tai reiškia, kad yra didesnė tikimybė, jog ateinančiais metais viena iš audrų gali pasiekti Žemę, „Insider“ sakė ekspertai.
Trys skirtingi Saulės reiškiniai gali siųsti didelio greičio daleles, kurios sujaukia Žemės magnetinius laukus: Saulės žybsniai, Saulės dėmės arba vainiko masės išmetimai (CME) – didžiuliai sprogimai Saulėje.
Jei šių reiškinių metu išmetamos dalelės pakankamai smarkiai atsitrenkia į Žemę, gali nuplėšti jonizuotą Žemės sluoksnį, kuris apsaugo mus nuo blogiausių kosminių orų. Tai gali atverti kelią didesniam įkrautų dalelių srautui.
„Mes kalbame apie vieną kartą per šimtą metų pasitaikantį įvykį“, – „Insider“ sakė Mathew Owensas, Readingo universiteto kosmoso fizikos profesorius.
Tokia stipri geomagnetinė audra gali kilti bet kada. Tačiau ji tampa labiau tikėtina per Saulės aktyvumo piką, kuris būna maždaug kas 11 metų.
Dar niekada nebuvome taip pažeidžiami galingų audrų
Galingiausios geomagnetinės audros užfiksuotos dar prieš atsirandant internetui ir palydovams, kuriuos matome šiandien. Kuo labiau pasikliaujame infrastruktūra, tuo labiau esame pažeidžiami dėl jos gedimų.
1859 m. Karringtono įvykis laikomas galingiausia kada nors užfiksuota Saulės audra. Tačiau kadangi buvo labai mažai infrastruktūros, kurią būtų galima sugadinti, ji padarė gana mažai žalos.
Vis dėlto žala buvo dramatiška: telegrafo operatoriai patyrė elektros smūgį nuo savo įrangos, o telegrafo stotyse kilo gaisrai, nes audros sukeltos srovės tekėjo laidais.
Kita žymi audra įvyko 1989 m. Nors ši audra buvo ne tokia galinga, ji buvo labiau žalinga – tuo metu jau buvome pradėję labiau pasikliauti elektros tinklais ir pasauliniais ryšiais.
Elektros energijos antplūdis sukėlė 12 valandų trukusį plataus masto elektros energijos tiekimo sutrikimą Kvebeke ir nutraukė trumpųjų bangų radijo ryšį. Kanadiečiai nerimavo, kad Sovietų Sąjunga slopina radijo signalus į Rusiją, o toks nesusipratimas galėjo būti pavojingas Šaltojo karo metais.
Jei tokia audra kiltų šiandien, pasaulis galėtų tikėtis plataus masto elektros energijos tiekimo sutrikimų, iš orbitos nukritusių palydovų ir svarbiausių ryšių tinklų nutrūkimo, teigia NASA.
