Mokslininkai nustatė, kad vis dažniau naudojami šviesos diodai ir kiti apšvietimo būdai smarkiai šviesina naktinį dangų. Nesaikingas išorinio apšvietimo, gatvių apšvietimo, reklamos ir apšviestų sporto aikštelių naudojimas dabar blukina mūsų žvaigždžių vaizdą – galiausiai jų danguje galime iš viso nebematyti.
Mokslininkai nustatė, kad vis dažniau naudojami šviesos diodai (LED) ir kiti apšvietimo būdai smarkiai šviesina naktinį dangų. Nesaikingas išorinio apšvietimo, gatvių apšvietimo, reklamos ir apšviestų sporto aikštelių naudojimas dabar blukina mūsų žvaigždžių vaizdą – galiausiai jų danguje galime iš viso nebematyti, praneša „The Guardian“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
2016 m. astronomai pranešė, kad trečdaliui žmonijos nebematoma Paukščių Tako galaktika – nuo to laiko šviesos tarša gerokai padidėjo.
Apskaičiuota, kad dabartiniu tempu po 20 metų dauguma pagrindinių žvaigždynų bus nematomi.
„Naktinis dangus yra mūsų aplinkos dalis, ir būtų didelis praradimas, jei kita karta niekada jo nematytų, – sakė astronomas Martinas Reesas. – Nereikia būti astronomu, kad tai rūpėtų. Nesu ornitologas, bet jei mano sode nebūtų giesmininkų, jausčiausi nuskurdęs.“
Mokslininkai neseniai parengė ataskaitą, kurioje raginama imtis daugybės priemonių, skirtų kovoti su šviesos tarša.
Vokietijos geomokslų centro fiziko Christopherio Kybo atliktas tyrimas atskleidė, kad dėl šviesos taršos naktinis dangus dabar šviesėja maždaug 10 proc. per metus, o tai kelia grėsmę, kad po kelių kartų nebebus matoma daugelio žvaigždžių, išskyrus pačias ryškiausias.
Vaikas, gimęs ten, kur šiandien naktį matoma 250 žvaigždžių, sulaukęs 18-os metų galės įžiūrėti tik apie 100 žvaigždžių.
Mokslininkas teigė, kad įdiegus kuklius apšvietimo pakeitimus, būtų galima gerokai pagerinti situaciją. Šie veiksmai apimtų lauko žibintų šviesos nukreipimą žemyn, jų ryškumo ribojimą ir tai, kad šviesa būtų ne mėlynai balta, o raudonai oranžinė.
Be astronominio ir kultūrinio poveikio, šviesos tarša turi rimtų ekologinių pasekmių. Jūrų vėžliai ir migruojantys paukščiai vadovaujasi mėnulio šviesa. Dėl šviesos taršos jie painiojasi ir praranda kelią. Vabzdžiai, kurie yra pagrindinis paukščių ir kitų gyvūnų maisto šaltinis, patenka į dirbtinį apšvietimą ir iškart žūsta vos tik prisilietę prie šviesos šaltinio.
Melsvos šviesos diodų spinduliuotės beveik visiškai neturi raudonos ar artimosios infraraudonosios šviesos, sakė Londono universitetinio koledžo (UCL) Oftalmologijos instituto profesorius Robertas Fosberis. Tai irgi yra problema, tiesiogiai liečianti žmonių sveikatą.
„Mums ima trūkti raudonos ir infraraudonosios šviesos, o tai turi rimtų pasekmių, – sakė jis. – Kai mūsų kūnus apšviečia raudona šviesa, ji stimuliuoja mechanizmus, įskaitant tuos, kurie skaido didelį cukraus kiekį kraujyje arba skatina melatonino gamybą. Pradėjus naudoti fluorescencinį apšvietimą, o vėliau ir šviesos diodus, ši spektro dalis buvo pašalinta iš dirbtinės šviesos, ir manau, kad tai lemia šiandien stebimą nutukimo ir diabeto atvejų augimą.“
