Daugelis jau žino, ką daryti su nebereikalingu šaldytuvu ar nepataisoma skalbykle. Skambiname įgaliotiems atliekų surinkėjams ar tvarkytojams, registruojame nemokamą stambiųjų elektronikos atliekų išvežimą iš namų. Didelių rūpesčių tai nesukelia. Tuo smulkiosios atliekos vis dar dažnai patenka ne į joms skirtus konteinerius. 
Daugelis jau žino, ką daryti su nebereikalingu šaldytuvu ar nepataisoma skalbykle. Skambiname įgaliotiems atliekų surinkėjams ar tvarkytojams, registruojame nemokamą stambiųjų elektronikos atliekų išvežimą iš namų. Didelių rūpesčių tai nesukelia. Tuo smulkiosios atliekos vis dar dažnai patenka ne į joms skirtus konteinerius. Tai užkertą kelią joms efektyviai perdirbti, nors būtent tai duotų naudos ne tik gamtai, planetai, bet ir pačiam vartotojui. Tiesa, daugeliui kyla klausimas, kas nutinka, kai elektronikos ar baterijų atliekas išmetame į specialius joms skirtus konteinerius, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Atliekose – apie 70 cheminių elementų
„Elektronikos ir baterijų atliekos iš tiesų yra naudinga žaliava. Tobulėjant perdirbimo technologijoms, iš jų galima vis efektyviau išgauti įvairių medžiagų. Pavyzdžiui, daugelis turbūt žino naudojantys ličio jonų baterijas, tačiau nesusimąsto, iš kur šioms baterijoms gaunamas metalas litis. Laboratorijose jis nesintetinamas, tenka jį išgauti iš Žemės gelmių arba perdirbant atliekas. Tas pats pasakytina apie varį ir kitus metalus. Skaičiuojama, kad elektronikos atliekose yra apie 70 cheminės periodinės lentelės elementų, kuriuos galima išgauti perdirbimo būdu“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad elektronikos srautas visame pasaulyje auga, todėl didėja ir susidarančių elektronikos ir baterijų atliekų kiekiai.
„Norime gyventi vis išmaniau, todėl vargu ar atsisakysime naujos elektronikos įrangos, įskaitant elektra varomą transportą. Augant gaminių kokybės reikalavimams bei skatinant taisymą, augimą galima pristabdyti, tačiau atliekomis tinkamai pasirūpinti turėtume besąlygiškai. Juk Žemės ištekliai yra riboti, o žaliavos dėl jų poreikio vis labiau brangsta. Kuo daugiau jų sugrąžinsime į gamybą perdirbdami atliekas, tuo daugiau bus naudos net ir galutiniam vartotojui, kuris tikriausiai suinteresuotas bent jau mažesnėmis kainomis, o gal ir švaresne gamta ar klimato kaitos stabdymu“, – aiškina L. Jurevičienė.
Perdirbamos skirtinguose cechuose
Elektronikos atliekas Lietuvoje perdirbančios bendrovės „EMP Recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika papasakojo apie tai, kas daroma su į jų įmonę patekusiomis atliekomis. Į gamyklą atkeliavusios atliekos yra rūšiuojamos ir paskirstomos į skirtingus cechus, kadangi jų perdirbimo specifika šiek tiek skiriasi. Pirminio apdorojimo metu elektronikos prietaisai yra ardomi ir iš jų pašalinamos baterijos, kondensatoriai, dažomieji milteliai, lemputės, nukarpomi laidai. Tinkamai nukenksminta ir apdorota įranga toliau keliauja į skirtingus cechus arba smulkinimo malūnus.
„Pavyzdžiui, šaldytuvai perdirbami atskirai ir skirtingai nei kitos elektronikos atliekos. Jie negali būti perdirbami kartu su kitais buities technikos prietaisais. Šaldytuvuose esančius freonus ir alyvas svarbu saugiai surinkti ir tinkamai perdirbti, todėl jo tvarkymui „EMP Recycling“ gamykloje naudojame atskirą uždarą perdirbimo liniją, tokią turime vieninteliai Baltijos šalyse“, – pasakoja D. Valeika.
Prieš perdirbant šaldytuvą patikrinamas jo vidus, išimamos stiklinės lentynėles. Tuomet nusiurbiamas freonas ir tepalas iš šaldymo sistemos, išimamos sandarinimo gumos ir pašalinamas kompresorius. Šaldytuvas keliauja į malūną, jo veikimo principas kaip „kavamalės”, kurioje besisukdamos dvi didžiulės grandinės susmulkina viską iki į granulių. Malimo metu iš sienelėse esančios izoliacinės medžiagos išsiskiria freonas, kuris surenkamas į atskirą talpą. Pasitelkus separatorių, elektromagnetą ir atvirkštinį magnetą granulės atskiriamos į plastiką ir įvairius grynuosius metalus: varį, aliuminį, žalvarį, juodąjį metalą ir kt.
Visos bet kuriuo procesu išgautos žaliavos keliauja į lydyklas ir kitas gamyklas apdorojimui ir naujų gaminių gamybai. Atsižvelgiant į žaliavų rūšis jos gabenamos į įvairias tiek Europos, tiek kitas pasaulio šalis.
Atgaunama 75–80 proc. antrinių žaliavų
Elektros ir elektronikos įrangos atliekų perdirbimo procese atgaunama apie 75–80 proc. antrinių žaliavų. Likusios apie 20 proc. neperdirbamų atliekų perduodama atliekų deginimo jėgainėms, kurios šias atliekas naudoja energijai pagaminti.
„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, surenkamų atliekų kiekiai auga kasmet. Pas mus patenkančių atliekų kiekiai per metus auga vidutiniškai 10 procentų. Tai rodo didėjantį Lietuvos gyventojų sąmoningumą. Jie vis mažiau elektronikos atliekų palieka prie komunalinių atliekų konteinerių ar kitose vietose. Žinoma, lygiagrečiai didėja ir atliekų kiekiai rinkoje, kadangi elektronikos prietaisų vartojimas taip pat nuolat auga“, – aiškina „EMP Recycling“ vadovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis smulkiosios elektronikos atliekų patenka ne į specialiuosius, o bendruosius komunalinių atliekų konteinerius. Kur dėti sugedusį šaldytuvą, nebereikalingą skalbimo mašiną, gyventojams jau nekyla klausimas, tačiau kur padėti bevieles ausines, elektrinį dantų šepetėlį, išmanųjį laikrodį – susimastome. Gyventojai jų tiesiog neidentifikuoja kaip elektronikos atliekų arba jiems tiesiog patogu jas išmesti kartu su kitomis atliekomis. Kas telpa į bendruosius konteinerius, dažnai ten ir atsiranda, pavyzdžiui, elektroninės cigaretės.
„Elektronikos atliekų rūšiavimas problemų kelia ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, kur yra analogiškai puikus šių atliekų surinkimo tinklas. Ekspertų nuomone, geram rezultatui pasiekti reikėtų didesnės vartotojų atsakomybės ir įsitraukimo, geresnio supratimo, kas yra elektronikos atliekos, kaip jos tvarkomos ir kodėl tai svarbu. Smulkiosios elektronikos, baterijų ir dujošvyčių lempučių atliekoms skirtus konteinerius galite rasti prekybos centruose, bibliotekose, švietimo ir kitose įstaigose, o stambiosios elektronikos atliekas iš namų išvežame nemokamai – tereikia paskambinti mums telefonu +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje – čia galima rasti elektronikos atliekų surinkimo vietų sąrašą“, – primena EPA atstovė L. Jurevičienė.
