NASA mokslininkai intensyviai taiko dirbtinio intelekto modelius Saulės audrų duomenims analizuoti, siekdami sukurti ankstyvojo perspėjimo sistemą, kuri, jų manymu, galėtų įspėti planetą likus maždaug 30 minučių iki vienoje ar kitoje jos vietoje numatomos galimai pražūtingos Saulės audros.
Jau ne kartą kalbėjome apie Saulės audrų keliamą pavojų. Pastaruoju metu taip pat neretai skelbdavome istorijas, susijusias su dirbtiniu intelektu, ypač paskutiniais mėnesiais, kai jis vėl atsidūrė daugelio diskusijų apie technologijas dėmesio centre, rašo „Universe Today“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Todėl nenuostabu, kad NASA mokslininkai intensyviai taiko dirbtinio intelekto modelius Saulės audrų duomenims analizuoti, siekdami sukurti ankstyvojo perspėjimo sistemą, kuri, jų manymu, galėtų įspėti planetą likus maždaug 30 minučių iki vienoje ar kitoje jos vietoje numatomos galimai pražūtingos Saulės audros.
Toks laiko tarpas įmanomas dėl to, kad šviesa (t. y. tai, iš ko sudaryti radijo signalai) gali sklisti greičiau nei vykstant tokiai audrai Saulės paskleidžiama medžiaga. Kartais tokių įvykių metu, pavyzdžiui, prieš 35 metus Kvebeke, ne vienai valandai gali nutrūkti elektros energijos tiekimas.
Ekstremalesni reiškiniai, tokie kaip daugiau nei prieš 150 metų įvykęs Karingtono įvykis, galėtų stipriai pakenkti elektros ir ryšių infrastruktūrai, jei įvyktų šiandien.
Mokslininkai jau seniai žino apie šią problemą ir nesėdi rankų sudėję. Šiuo metu Saulę stebi daugybė palydovų, galinčių identifikuoti pavojingus jos žybsnius.
Tarp jų paminėtini ACE, „Wind“, IMP-8 ir „Geotail“, teikiantys duomenis NASA mokslininkams. Tačiau, kaip pasakytų bet kuris dirbtinio intelekto tyrėjas, norint sukurti prognozės modelį, reikia jam nurodyti, ką jis turi prognozuoti.
Vien žinojimas, kad artėja Saulės audra, tėra tik vienas kovos aspektas – taip pat reikia žinoti, kokį poveikį ji turės Žemei, kai ją pasieks. Todėl mokslininkai rinko duomenis ir iš antžeminių stočių, taip pat neišvengusių kai kurių palydovų užfiksuotų audrų poveikio.
Tuomet mokslininkai ėmėsi rengti gilaus mokymosi modelį, kuris pastaruoju metu tapo vos ne kasdieniu žodžiu. DAGGER pavadintas modelis pasižymi pakankamai įspūdingomis savybėmis, palyginti su iki šiol panašiems tikslams naudotais prognozavimo algoritmais.
Labiausiai į akis krenta padidėjęs greitis. Vishalo Upendrano iš Tarpuniversitetinio astronomijos ir astrofizikos centro Indijoje vadovaujami tyrėjai teigia, kad algoritmas gali numatyti Saulės audros stiprumą ir kryptį greičiau nei per sekundę ir kad jis yra pajėgus atlikti prognozę kas minutę.
Ankstesni bandymai senesniais algoritmais užtrukdavo kelis kartus ilgiau ir laiko tarpas tarp įspėjimo ir tos akimirkos, kai audra pasiekia Žemę, buvo labai nedidelis.
Laiko problema iš dalies kildavo dėl to, kad buvo sudėtinga apskaičiuoti, kurią mūsų planetos vietą užklups audra. Tai dar vienas DAGGER pranašumas, nes jis gali greitai pateikti prognozes, bet kuriai Žemės paviršiaus vietai.
Tokios lokalizuotos prognozės yra labai svarbios – bet kuriuo metu, kai Saulės audra smogs Žemei, pusė planetos bus apsaugota būsenos, kurią įprastai vadiname „naktimi“.
Dėl prognozavimo spartos ir galimybės šias prognozes taikyti visam Žemės rutuliui DAGGER yra didelis žingsnis į priekį, prognozuojant ir tiksliai reaguojant į galimus Saulės audrų keliamus pavojus. Be to, atvirojo kodo platformoje jis pradedamas naudoti kaip tik tuo metu, kai atsiras galimybė surinkti daug duomenų – 2025 m. Saulė pasieks savo 11 metų trunkančio Saulės aktyvumo ciklo piką.
Taigi, prieš prasidedant pačioms nepalankiausioms meteorologinėms sąlygoms, komunalinių paslaugų ir ryšių bendrovės turi kelerius metus integruoti DAGGER į savo grėsmių vertinimo sistemas.
Nors sirenos, panašios į įspėjamuosius signalus, pranešančius apie artėjantį tornadą, gal ir neims kaukti, bent jau reikiami žmonės bus informuoti apie pavojų greičiau nei iki šiol.
