Naujo tyrimo duomenimis, nuolatinis socialinių tinklų blaškymas gali trukdyti mūsų protui patirti gilesnį ir išsamesnį nuobodulio jausmą. Gaila, nes visiškas nuobodulys gali būti palanki terpė inovacijoms, rašo „Science Alert“.
Naujo tyrimo duomenimis, nuolatinis socialinių tinklų blaškymas gali trukdyti mūsų protui patirti gilesnį ir išsamesnį nuobodulio jausmą. Gaila, nes visiškas nuobodulys gali būti palanki terpė inovacijoms, rašo „Science Alert“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šis „gilus“ nuobodulio lygis skiriasi nuo pradinio, paviršutiniško nuobodulio, kurį patiriame laukdami autobuso stotelėje arba laukdami, kol prasidės televizijos programa. Tačiau šį pradinį monotonijos pojūtį galima akimirksniu išsklaidyti peržiūrėjus „Snapchat“, „Twitter“, „Instagram“, „TikTok“ ar „Facebook“, o tai reiškia, kad mūsų nuobodulio lygis niekada nepereina į kūrybiškumo zoną.
„Didelis nuobodulys gali skambėti kaip labai neigiama sąvoka, tačiau iš tiesų jis gali būti labai teigiamas, jei žmonėms suteikiama galimybė netrukdomai mąstyti ir tobulėti, – sako Bato universiteto (JK) sociologas Timothy Hillas. – Turime pripažinti, kad pandemija tūkstančiams mažiau laimingų žmonių buvo tragiška, griaunanti ir alinanti patirtis, tačiau visi žinome istorijas, kai uždaryti žmonės atrado naujus pomėgius, karjerą ar gyvenimo kryptis.“
T. Hillas ir jo kolegos ištyrė 15 žmonių, kuriems koronaviruso pandemijos metu buvo suteiktas mokamas laisvas laikas arba paprašyta dirbti namuose, gyvenimą. Dalyvių, kurie visi buvo iš Anglijos arba Airijos, amžius, profesijos ir išsilavinimas skyrėsi.
Su dalyviais buvo atlikti struktūruoti interviu, kuriuose jie pasakojo, kaip jie leido laiką pandemijos metu, taip pat apie patirtus jausmus. Nors nuobodulys vis pasikartodavo, jį dažnai kompensuodavo socialiniai tinklai ir vadinamasis „doomscrollingas“, kai daug laiko naršoma internete, net jei ten pamatomos naujienos kelia liūdesį ar kitas neigiamas emocijas.
Tyrime dalyvavusiems žmonėms, kurie patyrė gilų nuobodulį, jis sukėlė nerimo ir tuštumos jausmą. Tačiau taip pat atsirado naujas siekis užpildyti tą tuštumą: pandemijos metu buvo atrastos arba iš naujo prisimintos tokios aistros kaip tapymas, kepimas ir važinėjimas dviračiu.
Tyrėjai nori pabrėžti, kad daugelis žmonių neturi prabangos ilgesnį laiką tiesiog sėdėti ir nieko neveikti, o socialiniai tinklai gali būti labai svarbi palaikant santykius su šeima ir draugais. Vis dėlto, pasak jų, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip socialiniai tinklai veikia mūsų mąstymą.
„Pastebėjome, kad socialiniai tinklai gali palengvinti paviršutinišką nuobodulį, tačiau šis išsiblaškymas atima daug laiko ir energijos ir gali neleisti žmonėms pereiti į gilaus nuobodulio būseną, kurioje jie galėtų atrasti naujų aistrų“, – sako T. Hillas.
Ši paviršutiniško nuobodulio ir gilaus nuobodulio idėja kilo beveik prieš 100 metų iš vokiečių filosofo Martino Heideggerio paskaitų ciklo. M. Heideggeris teigė, kad nuobodulys yra labai svarbi gyvenimo dalis, kurią reikia ugdyti.
Įdomu tai, kad per pastaruosius dešimtmečius sukūrėme vis daugiau būdų, kaip išvengti nuobodulio: dabar mūsų protą visą parą gali išblaškyti socialiniai tinklai ir visa kita, ką siūlo išmanieji telefonai, planšetės ir kompiuteriai. Iš tikrųjų niekada nereikia sustoti ir pasinerti į mintis, jei to nenorite.
Kiti tyrimai taip pat rodo, kad nuobodulys ir su juo susijęs laisvas proto klaidžiojimas yra labai svarbus kūrybiškumo pagrindas, galbūt todėl tiek daug gerų idėjų kyla duše. Šį naujausią tyrimą atlikę tyrėjai planuoja gilintis į šią temą.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Marketing Theory“.
