Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST) anksčiau šiais metais padarė giliausia kosmoso nuotrauką, o dabar – aptiko toliausiai nuo Žemės esančią galaktiką, praneša NASA. Šviesa, kuri keliavo daugiau nei 13,4 mlrd. metų, kol pasiekė mūsų kosmoso apylinkes, sklinda iš anksčiausios ir tolimiausios iki šiol aptiktos galaktikos.
Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST) anksčiau šiais metais padarė giliausia kosmoso nuotrauką, o dabar – aptiko toliausiai nuo Žemės esančią galaktiką, praneša NASA.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šviesa, kuri keliavo daugiau nei 13,4 mlrd. metų, kol pasiekė mūsų kosmoso apylinkes, sklinda iš anksčiausios ir tolimiausios iki šiol aptiktos galaktikos.
Tai reiškia, kad ši galaktika buvo pačioje Visatos aušroje, praėjus nedaug laiko po Didžiojo sprogimo.
JWST ilgų spektroskopinių stebėjimų duomenys tokie išsamūs, kad mokslininkai gali ne tik išmatuoti atstumą, kurį nukeliavo šių galaktikų šviesa, bet ir padaryti išvadas apie kai kurias galaktikų savybes, rašo „Science Alert“.
„Atrasti šias ankstyvąsias galaktikas tokiuose nuostabiai gražiuose vaizduose – ypatinga patirtis“, – sakė Kalifornijos universiteto Santa Kruze astronomas Brantas Robertsonas.
Toliausiai esanti galaktika / NASA, ESA, CSA, M. Zamani/ESA/Webb
Galimybė pažvelgti į ankstyvesnes Visatos dalis, nei kada nors anksčiau, buvo viena didžiausių vilčių, siejamų su JWST. Mokslininkų supratimas apie pirmuosius milijardus metų po Didžiojo sprogimo yra labai ribotas, tad tokių ankstyvų objektų suradimas gali padėti atskleisti informacijos apie šį svarbų formavimosi laikotarpį.
Yra sukurta modelių, kurie apibūdina įvykių eigą po Didžiojo sprogimo, kai susikūrė Visata. Manoma, kad prieš atsirandant pirmosioms žvaigždėms, Visata buvo užpildyta neskaidria medžiaga, tad bet kokia šviesa sklaidėsi nuo laisvųjų elektronų ir negalėjo laisvai sklisti.
Šios dalelės palaipsniui susijungė į neutralų vandenilį, o kai pradėjo formuotis žvaigždės, jos jonizavo vandenilį, ir pasirodė šviesa. Šis procesas buvo baigtas praėjus maždaug 1 mlrd. metų nuo Visatos atsiradimo.
Šių objektų šviesa yra labai silpna, nes atkeliavo iš labai toli. Dėl Visatos plėtimosi ji gerokai išsitempė į ilgesnę, raudonąją spektro dalį – šis reiškinys vadinamas raudonuoju poslinkiu.
JWST yra galingiausias kada nors į kosmosą paleistas teleskopas, kurio specializacija – infraraudonoji ir artimoji infraraudonoji šviesa.
Norint tiksliai nustatyti raudonąjį poslinkį, šviesą reikia išskaidyti į atskirus bangos ilgius, o šis metodas vadinamas spektroskopija. Tyrėjų komanda išskaidė JWST NIRCam spinduliuotę į devynis bangų ilgių diapazonus, daugiausia dėmesio skirdama keturioms galaktikoms, turinčioms didelį raudonąjį poslinkį, iš kurių dvi pirmą kartą nustatė „Hubble“ teleskopas.
Nauji JWST duomenys patvirtina, kad šios dvi galaktikos iš tiesų yra vienos tolimiausių kada nors aptiktų galaktikų, o kitos dvi – dar tolimesnės.
„Buvo labai svarbu įrodyti, kad šios galaktikos iš tiesų gyvena ankstyvojoje Visatoje. Labai įmanoma, kad artimesnės galaktikos gali apsimesti labai tolimomis galaktikomis“, – sakė Hertfordšyro universiteto astronomė Emma Curtis-Lake.
Dviejų „Hubble“ galaktikų raudonieji poslinkiai yra 10,38 ir 11,58. Naujųjų JWST atradimų raudonieji poslinkiai yra 12,63 ir 13,20 – pastarasis atstumas atitinka maždaug 13,5 mlrd. šviesmečių.
