Veneros paviršius pakankamai karštas, kad išlydytų šviną, atmosferos slėgis yra triuškinantis, o sieros rūgšties debesys – ne pati patraukliausia vieta žmonių tyrimams. Tačiau grupė ekspertų pasisako už tai, kad ne Marsas, o kita artimiausia mūsų kaimynė turėtų būti pirminis misijos į kitą planetą su įgula tikslas.
Veneros paviršius pakankamai karštas, kad išlydytų šviną, atmosferos slėgis yra triuškinantis, o sieros rūgšties debesys – ne pati patraukliausia vieta žmonių tyrimams. Tačiau grupė ekspertų pasisako už tai, kad ne Marsas, o kita artimiausia mūsų kaimynė turėtų būti pirminis misijos į kitą planetą su įgula tikslas, rašo „The Guardian“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Yra ir pastebimų trūkumų. Pasivaikščiojimas paviršiumi būtų nepavydėtina patirtis, todėl astronautams tektų žvelgti į planetą iš saugaus savo erdvėlaivio, kai jie skristų aplink ją.
Tačiau Venera yra gerokai arčiau, todėl grįžimo misiją būtų galima įvykdyti per metus, palyginti su trejus metus trunkančia kelione į Marsą.
Praėjusią savaitę Paryžiuje vykusiame Tarptautiniame astronautikos kongrese (IAC) pristatytoje ataskaitoje teigiama, kad apskridimas būtų vertingas moksliniu požiūriu ir galėtų suteikti svarbios patirties, susijusios su ilgomis giliojo kosmoso misijomis, kurios būtų pirmtakas apsilankymui Marse.
„Apie Venerą blogai atsiliepiama, nes jos paviršiaus aplinka tokia sudėtinga“, – sakė daktaras Noamas Izenbergas iš Džono Hopkinso universiteto taikomosios fizikos laboratorijos.
„Dabartinė NASA paradigma yra “nuo Mėnulio iki Marso„. Mes bandome įrodyti, kad Venera yra papildomas taikinys šiame kelyje“, – sakė jis.
N.Izenbergas teigė, kad tam yra praktinių argumentų. Nors planeta yra „netinkama“ kryptimi, apskriejimas aplink Venerą pasinaudojus planetos gravitacija galėtų sutrumpinti kelionės laiką ir sumažinti degalų, reikalingų nuskristi iki raudonosios planetos, sąnaudas. Dėl to skrydis į Venerą su įgula taptų natūraliu laipteliu link galutinio NASA tikslo.
Taip pat atsinaujino mokslininkų susidomėjimas Venera. Atradus tūkstančius egzoplanetų, kyla klausimas, kiek iš jų gali būti tinkamos gyventi, o mokslininkai nori suprasti, kaip ir kodėl Venera, planeta, tokia panaši į mūsų planetą savo dydžiu, mase ir atstumu nuo Saulės, atsidūrė pragaro sąlygose.
N.Izenbergas sakė, kad Veneros apskridimas „kol kas neturi įtakos“ platesnėje kosmoso kelionių bendruomenėje. Yra šalininkų ir NASA, įskaitant jos vyriausiąjį ekonomistą Alexanderį Macdonaldą, kuris vadovavo IAC sesijai.
Jie neseniai parengė ataskaitą „Susitikimas su dievaite“, kurioje pateikiami hipotetinės misijos argumentai ir siūloma, kad astronautai galėtų pasitelkti nuotoliniu būdu valdomus roverius, dronus ir oro balionus, kurie stebėtų aktyvius Veneros ugnikalnius ir ieškotų praeities vandens ir senovinės gyvybės požymių.
„Yra pagrindo manyti, kad Venera bus nesibaigianti stebuklų šalis, kupina žavingų ir paslaptingų vaizdų bei darinių“, – rašoma ataskaitoje.
