Pastaruoju metu kosminių šiukšlių kiekis auga itin sparčiai, o tai kelia pavojų ne tik aplink Žemę skriejantiems palydovams, bet ir mums patiems. Mokslininkai apskaičiavo, kiek nelaimingų atsitikimų gali įvykti per ateinančius dešimt metų dėl į Žemę nukritusių šiukšlių iš kosmoso.
Pastaruoju metu kosminių šiukšlių kiekis auga itin sparčiai, o tai kelia pavojų ne tik aplink Žemę skriejantiems palydovams, bet ir mums patiems. Mokslininkai apskaičiavo, kiek nelaimingų atsitikimų gali įvykti per ateinančius dešimt metų dėl į Žemę nukritusių šiukšlių iš kosmoso.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kiekvieną minutę ir kiekvieną dieną iš kosmoso ant mūsų krinta nuolaužos, apie kurių pavojų beveik nieko nežinome. Mikroskopinės asteroidų ir kometų dalelės per atmosferą patenka žemyn ir nepastebimai nusėda ant Žemės paviršiaus – kasmet tai sudaro apie 40 tūkst. tonų dulkių.
Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Nature Astronomy“, buvo nagrinėjamas nekontroliuojamas dirbtinių kosminių šiukšlių, pavyzdžiui, panaudotų raketų pakopų, atsiradimas.
Remdamiesi raketų dalių polinkio ir orbitų kosmose bei gyventojų tankumo po jomis matematiniu modeliavimu ir 30 metų senumo palydovų duomenimis, autoriai apskaičiavo, kur raketų nuolaužos ir kitos kosminės šiukšlės nukrenta į Žemę.
Tyrimo metu apskaičiuota, kad tikimybė, jog raketų kūnai nusileis Džakartoje (Indonezija), Dakoje (Bangladešas) ar Lagose (Nigerija), yra maždaug tris kartus didesnė nei Niujorke (JAV), Pekine (Kinija) ar Maskvoje (Rusija).
Autoriai taip pat apskaičiavo „tikėtiną aukų skaičių“, t. y. riziką žmonių gyvybei per ateinantį dešimtmetį. Darant prielaidą, kad mirtinos nuolaužos paskleidžiamos dešimties kvadratinių metrų plote, jie nustatė, kad per ateinantį dešimtmetį vidutiniškai yra 10 proc. tikimybė, kad bus viena ar daugiau aukų.
Iki šiol buvo manoma, kad palydovų ir raketų nuolaužų potencialas sukelti žalą Žemės paviršiuje yra nereikšmingas, rašo „Science Alert“.
Daugumoje tokių kosminių šiukšlių tyrimų daugiausia dėmesio buvo skiriama pavojui, kurį orbitoje kelia neveikiantys palydovai, galintys trukdyti veikiantiems palydovams. Dėl nenaudojamų degalų ir baterijų orbitoje taip pat įvyksta sprogimai, dėl kurių susidaro papildomų atliekų.
Tačiau didėjant raketų paleidimo verslui ir pereinant nuo valstybinių prie privačių įmonių, labai tikėtina, kad daugės nelaimingų atsitikimų kosmose ir Žemėje, pavyzdžiui, tokių kaip po Kinijos raketos „Long March 5b“ paleidimo.
Todėl naujajame tyrime įspėjama, kad 10 proc. skaičius yra konservatyvus vertinimas.
