Elektronika.lt
 2024 m. kovo 19 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 18 d. 20:26
„Telia“ elektromobiliai ir daiktų internetas mažina dyzelino vartojimą milijonais litrų
Kovo 18 d. 17:25
ES reguliavimas „ChatGPT“ ir visam dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
Kovo 18 d. 14:27
„Porsche“ pristatė galingiausius elektromobilio „Taycan“ modelius
Kovo 18 d. 11:51
Lietuvoje – inžinierių stygius: ar padėtis tikrai be išeities
Kovo 18 d. 08:38
Kaip skatinsime tvarų vartojimą? Neišmesti, o taisyti!
Kovo 17 d. 17:43
Siekiama visiškai uždrausti „TikTok“ programėlę: kaip tai palies Lietuvos naudotojus?
Kovo 17 d. 13:26
Kokias pamokas atnešė autonominių automobilių eksperimentas Vilniuje?
Kovo 17 d. 09:11
RRT: Lietuvoje mobilus internetas spartėja, tačiau pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus
Kovo 16 d. 17:47
Elektromobilių įkrovimas: priprantame prie naujos realybės (1)
Kovo 16 d. 13:34
Kaip organizacijoms pasiruošti planiniam Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patikrinimui?
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

KTU docentė A. Lakštutienė: grynieji pinigai niekur nedings

Publikuota: 2020-08-14 13:44
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Pradedantiems
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Lietuvoje sparčiai įsitvirtina naujos finansinės paslaugos ir joms kuriamos technologijos, o šių vartojimas šalyje kasmet auga. Kol kas pasyviausiai į naujoves reaguoja vyresnės kartos, pensinio amžiaus vartotojai, kuriems sunku įgusti naudotis išmaniosiomis technologijomis. Kodėl? Pasirodo, šios dažnai kelia ne tik baimę, bet ir nepasitikėjimą. Ar grynieji pinigai taip ir liks amžinu atsiskaitymo būdu?

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Lietuvoje sparčiai įsitvirtina naujos finansinės paslaugos ir joms kuriamos technologijos, o šių vartojimas šalyje kasmet auga. Kol kas pasyviausiai į naujoves reaguoja vyresnės kartos, pensinio amžiaus vartotojai, kuriems sunku įgusti naudotis išmaniosiomis technologijomis. Kodėl? Pasirodo, šios dažnai kelia ne tik baimę, bet ir nepasitikėjimą. Ar grynieji pinigai taip ir liks amžinu atsiskaitymo būdu?

Kauno technologijos universitete (KTU) atliktame tyrime nustatyta, kad daugiau nei pusė respondentų šalyje pasitiki tradiciniais bankais, kurie, pasitelkdami finansines technologijas, diegia naujoviškas paslaugas. Kone didžiausiu privalumu įvardijamas paslaugų prieinamumas, kuriam negalioja jokie laiko rėmai – vartotojai atsiskaitymus gali atlikti bet kur ir bet kada, jiems nereikia eiti į banką, nes pakanka turėti išmanųjį telefoną ir internetą.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto tyrėjos – docentė Aušrinė Lakštutienė ir studentė Rosita Šiaulytė – atliko tyrimą „Inovatyvių finansinių paslaugų patrauklumo ir rizikos vertinimas vartotojo požiūriu“, kuriame siekta išsiaiškinti, kuo naujovės patraukia Lietuvos vartotojus ir dėl kokių priežasčių jos gali tapti nepriimtinos ar net atstumiančios.

Plačiau apie tai kalbamės su šio akademinio darbo vadove, KTU docente dr. Aušrine Lakštutiene.

KTU docentė A. Lakštutienė: grynieji pinigai niekur nedings

Kaip apibūdintumėte pastarųjų metų finansinių paslaugų kaitą Lietuvoje ir pasaulyje?

Jos kito labai ženkliai, ypač pastarąjį dešimtmetį, kai aktyviau pradėjo kurtis platformos ir įvairios sutelktinio finansavimo priemonės. Paslaugos vystėsi itin sparčiai ir manau, kad tam didžiausią įtaką padarė nuolatos tobulinamos technologijos.

Pasaulyje labai skirtingai išsidėstęs finansinių paslaugų vartojimas, kuris siejamas su žmonių įpročiais. Pavyzdžiui, Indijoje technologijos, atrodytų, sunkiai pažengusios, bet ten daug operacijų vyksta būtent išmaniaisiais telefonais ir dominuoja tikrai įvairios paslaugos, kurios pas mus dar nėra populiarios.

Ar didelis atotrūkis skiria Lietuvą nuo kitų lyderiaujančių šalių pagal finansinių technologijų išsivystymą?

Pagal produktus ir jų vartojimą tikrai neatsiliekame. Mūsų šalyje inovatyviomis finansinėmis paslaugomis daugiausia naudojasi jaunimas ir išsilavinę, verslus turintys žmonės. Jie tampa įvairių platformų vartotojais, naudojasi kortelėmis ar kitais atsiskaitymo būdais.

Lietuvoje taikoma tam tikra Skandinavijos šalių specifika, kai paslaugos atėjo drauge su bankais. Apie 2000 metus Lietuvoje atsirado internetinė bankininkystė ir su ja gavome visą paketą, kuris ilgą laiką buvo vystomas vakaruose. Tad mums nereikėjo tokio ilgo laikotarpio su tomis tradicinėmis paslaugomis. Dabar, vystantis technologijoms ir dar didėjant konkurencijai, mes tikrai neatsiliekame nuo kitų šalių.

Kurios finansinės paslaugos šiuo metu yra populiariausios?

Bankiniame sektoriuje plačiai naudojamos– bekontaktės kortelės, kurių momentinio atsiskaitymo limitai vis didinami. Vis labiau populiarėja skolinimo P2P (peers-to-peer) platformos, kaip – sutelktinio finansavimo priemonės. Jie itin populiarūs tarp jaunų žmonių.

Dominuoja atsiskaitymai per finansinių technologijų įmones (oficialiai vadinamas elektroninių pinigų įstaigas, kurių Lietuvoje registruota daugiau nei 50), kas skatina konkurenciją net tik bankiniame sektoriuje, bet ir tarp pačių FinTech įmonių, kurios leidžia mokėjimų korteles, teikia skirtingas, dažnai nemokamas paslaugas. Taip jie pasiūlė mokėjimų, valiutos konvertavimo paslaugas ir pradėjo konkuruoti su tradiciniais bankais. Būtent čia buvo duotas didelis postūmis tolesniam paslaugų proveržiui, paskatinęs progresuoti ir bankus.

Keičiasi priėjimas ir prie finansinių paslaugų. Jeigu anksčiau turėjome tokį supratimą, kad norint gauti finansinę paslaugą – pasidėti indėlį ar išsiimti kortelę – turėjome eiti į banką, vėliau tai padaryti galėjome internetu, o dabar pakanka turėti išmanųjį telefoną ar laikrodį. Šiandien šiomis priemonėmis valdomi verslai.

Užsiminėte, kad inovacijas linkę priimti jauni žmonės, o kokios tendencijos dominuoja tarp vyresnio amžiaus vartotojų?

Lietuvos bankas tiria skirtingais kampais, atkreipdamas dėmesį ir į finansinį raštingumą. Taip siekiama išsiaiškinti, kiek žmonės žino apie naujoves ir kiek joms yra pasiruošę.

Natūralu, kad vyresnioji karta yra visai kitokia. Jeigu jos atstovams pasakytum, kad reikės atsiskaityti ne per tradicinį banką, o per finansinių technologijų įmonę (FinTech), pavedimu, tikriausiai jie paklaustų, kas garantuos, kad tie pinigai nukeliaus iš taško A į tašką B.

Naujovėms reikia laiko. Analogiškai žmonės reagavo ir į interneto atsiradimą, o šiandien neįsivaizduojame savo gyvenimo be jo. Taip ir dabar daug kas dar nepatikliai žvelgia į blockchain technologijas, kriptovaliutą, bet po truputį šios finansinės technologijos išsigrynina, koreguojama įstatyminė bazė ir visas reguliavimas. Vieša paslaptis, kad ir bevardės kortelės kažkada buvo siejamos su pinigų plovimu, tad ir dabartinės inovacijos dažnai užsitraukia juodųjų technologijų šešėlį. Po kurio laiko šiandienines naujoves priimsime kaip natūralų dalyką.

Jūsų požiūriu, ar šiandieninės finansinės technologijos yra saugios?

Vykdant atsiskaitymus, pinigai tikrai pateks ten, kur ir turi būti, bet vis dar pasitaiko piktybiško elgesio požymių, įsilaužimo atvejų. Dar reikia daug dirbti ties skaidrumu ir duomenų apsauga. Tad patarimas būtų vienas ir besąlygiškas: išlikti budriems.

Ar labai skiriasi bankinės ir nebankinės finansinės paslaugos?

Pagrindiniai skirtumai mažėja. Bankai, konkuruodami su finansinių technologijų įmonėmis (FinTech), koreguojasi pagal rinkas ir taip patys pritraukia finansinius startuolius, kurie kuria ir bankams inovatyvius produktus. Bet finansinių technologijų įmonių, o tuo pačių ir finansinių startuolių problema ta, kad už tokias pačias paslaugas, kurias siūlo bankai, jie prašo ženkliai mažesnės sumos ir taip susikuria nepatiklumo jausmą.

Kaip pavyzdį galima pateikti pirmąjį Lietuvoje „Switch4sure“ draudimo startuolį, kuris siūlo trečdaliu mažesnę draudimo kainą. Vartotojams mažesni įkainiai kelia įtarimą, nes jie netiki, kad gali būti taip pigu ir greita. O šią sumą fintech‘ams pavyksta susitaupyti neteikiant aptarnavimo paslaugų ir naudojantis naujausiomis technologijomis.

Kokį efektą duoda finansinių paslaugų vartojimo analizė?

Pagrindinis siekis – kad žmonės kuo daugiau sužinotų, pratintųsi prie naujovių, ugdytųsi finansinį raštingumą, kuris mūsų šalyje ir taip nėra pernelyg aukštas. Tik analizuojant įvairius duomenis pamatoma, kur slypi ryškiausios problemos ir į ką reikia atkreipti dėmesį: į technologijų tobulinimą ar į švietimą.

Bankų mažėja, technologijų pagalba galima atlikti vis daugiau įvairių finansinių operacijų. Gal ir grynųjų pinigų ateityje nebeliks?

Grynųjų pinigų išties mažėja, bet jie ir toliau atliks savo funkciją, niekur nedings. Taipogi nereikėtų užmiršti ir kibernetinio saugumo, keliančio didelę grėsmę, nes technologijų apsaugos šimtu procentų niekas negali garantuoti. Net ir tose šalyse, kur atsiskaitymai negrynaisiais yra ypač populiarūs ir užimą didžiąją dalį visų atsiskaitymų, nutinka nenumatytų atvejų, tad nepatartina aklai pasitikėti vien technologijomis. Rizika išlieka visur ir visada – reikia būti budriems ir stengtis visada su savimi turėti nedidelį kiekį grynųjų.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama