KTU docentė A. Lakštutienė: grynieji pinigai niekur nedings

Lietuvoje sparčiai įsitvirtina naujos finansinės paslaugos ir joms kuriamos technologijos, o šių vartojimas šalyje kasmet auga. Kol kas pasyviausiai į naujoves reaguoja vyresnės kartos, pensinio amžiaus vartotojai, kuriems sunku įgusti naudotis išmaniosiomis technologijomis. Kodėl? Pasirodo, šios dažnai kelia ne tik baimę, bet ir nepasitikėjimą. Ar grynieji pinigai taip ir liks amžinu atsiskaitymo būdu?

Kauno technologijos universitete (KTU) atliktame tyrime nustatyta, kad daugiau nei pusė respondentų šalyje pasitiki tradiciniais bankais, kurie, pasitelkdami finansines technologijas, diegia naujoviškas paslaugas. Kone didžiausiu privalumu įvardijamas paslaugų prieinamumas, kuriam negalioja jokie laiko rėmai – vartotojai atsiskaitymus gali atlikti bet kur ir bet kada, jiems nereikia eiti į banką, nes pakanka turėti išmanųjį telefoną ir internetą.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto tyrėjos – docentė Aušrinė Lakštutienė ir studentė Rosita Šiaulytė – atliko tyrimą „Inovatyvių finansinių paslaugų patrauklumo ir rizikos vertinimas vartotojo požiūriu“, kuriame siekta išsiaiškinti, kuo naujovės patraukia Lietuvos vartotojus ir dėl kokių priežasčių jos gali tapti nepriimtinos ar net atstumiančios.

Plačiau apie tai kalbamės su šio akademinio darbo vadove, KTU docente dr. Aušrine Lakštutiene.

Kaip apibūdintumėte pastarųjų metų finansinių paslaugų kaitą Lietuvoje ir pasaulyje?

Jos kito labai ženkliai, ypač pastarąjį dešimtmetį, kai aktyviau pradėjo kurtis platformos ir įvairios sutelktinio finansavimo priemonės. Paslaugos vystėsi itin sparčiai ir manau, kad tam didžiausią įtaką padarė nuolatos tobulinamos technologijos.

Pasaulyje labai skirtingai išsidėstęs finansinių paslaugų vartojimas, kuris siejamas su žmonių įpročiais. Pavyzdžiui, Indijoje technologijos, atrodytų, sunkiai pažengusios, bet ten daug operacijų vyksta būtent išmaniaisiais telefonais ir dominuoja tikrai įvairios paslaugos, kurios pas mus dar nėra populiarios.

Ar didelis atotrūkis skiria Lietuvą nuo kitų lyderiaujančių šalių pagal finansinių technologijų išsivystymą?

Pagal produktus ir jų vartojimą tikrai neatsiliekame. Mūsų šalyje inovatyviomis finansinėmis paslaugomis daugiausia naudojasi jaunimas ir išsilavinę, verslus turintys žmonės. Jie tampa įvairių platformų vartotojais, naudojasi kortelėmis ar kitais atsiskaitymo būdais.

Lietuvoje taikoma tam tikra Skandinavijos šalių specifika, kai paslaugos atėjo drauge su bankais. Apie 2000 metus Lietuvoje atsirado internetinė bankininkystė ir su ja gavome visą paketą, kuris ilgą laiką buvo vystomas vakaruose. Tad mums nereikėjo tokio ilgo laikotarpio su tomis tradicinėmis paslaugomis. Dabar, vystantis technologijoms ir dar didėjant konkurencijai, mes tikrai neatsiliekame nuo kitų šalių.

Kurios finansinės paslaugos šiuo metu yra populiariausios?

Bankiniame sektoriuje plačiai naudojamos– bekontaktės kortelės, kurių momentinio atsiskaitymo limitai vis didinami. Vis labiau populiarėja skolinimo P2P (peers-to-peer) platformos, kaip – sutelktinio finansavimo priemonės. Jie itin populiarūs tarp jaunų žmonių.

Dominuoja atsiskaitymai per finansinių technologijų įmones (oficialiai vadinamas elektroninių pinigų įstaigas, kurių Lietuvoje registruota daugiau nei 50), kas skatina konkurenciją net tik bankiniame sektoriuje, bet ir tarp pačių FinTech įmonių, kurios leidžia mokėjimų korteles, teikia skirtingas, dažnai nemokamas paslaugas. Taip jie pasiūlė mokėjimų, valiutos konvertavimo paslaugas ir pradėjo konkuruoti su tradiciniais bankais. Būtent čia buvo duotas didelis postūmis tolesniam paslaugų proveržiui, paskatinęs progresuoti ir bankus.

Keičiasi priėjimas ir prie finansinių paslaugų. Jeigu anksčiau turėjome tokį supratimą, kad norint gauti finansinę paslaugą – pasidėti indėlį ar išsiimti kortelę – turėjome eiti į banką, vėliau tai padaryti galėjome internetu, o dabar pakanka turėti išmanųjį telefoną ar laikrodį. Šiandien šiomis priemonėmis valdomi verslai.

Užsiminėte, kad inovacijas linkę priimti jauni žmonės, o kokios tendencijos dominuoja tarp vyresnio amžiaus vartotojų?

Lietuvos bankas tiria skirtingais kampais, atkreipdamas dėmesį ir į finansinį raštingumą. Taip siekiama išsiaiškinti, kiek žmonės žino apie naujoves ir kiek joms yra pasiruošę.

Natūralu, kad vyresnioji karta yra visai kitokia. Jeigu jos atstovams pasakytum, kad reikės atsiskaityti ne per tradicinį banką, o per finansinių technologijų įmonę (FinTech), pavedimu, tikriausiai jie paklaustų, kas garantuos, kad tie pinigai nukeliaus iš taško A į tašką B.

Naujovėms reikia laiko. Analogiškai žmonės reagavo ir į interneto atsiradimą, o šiandien neįsivaizduojame savo gyvenimo be jo. Taip ir dabar daug kas dar nepatikliai žvelgia į blockchain technologijas, kriptovaliutą, bet po truputį šios finansinės technologijos išsigrynina, koreguojama įstatyminė bazė ir visas reguliavimas. Vieša paslaptis, kad ir bevardės kortelės kažkada buvo siejamos su pinigų plovimu, tad ir dabartinės inovacijos dažnai užsitraukia juodųjų technologijų šešėlį. Po kurio laiko šiandienines naujoves priimsime kaip natūralų dalyką.

Jūsų požiūriu, ar šiandieninės finansinės technologijos yra saugios?

Vykdant atsiskaitymus, pinigai tikrai pateks ten, kur ir turi būti, bet vis dar pasitaiko piktybiško elgesio požymių, įsilaužimo atvejų. Dar reikia daug dirbti ties skaidrumu ir duomenų apsauga. Tad patarimas būtų vienas ir besąlygiškas: išlikti budriems.

Ar labai skiriasi bankinės ir nebankinės finansinės paslaugos?

Pagrindiniai skirtumai mažėja. Bankai, konkuruodami su finansinių technologijų įmonėmis (FinTech), koreguojasi pagal rinkas ir taip patys pritraukia finansinius startuolius, kurie kuria ir bankams inovatyvius produktus. Bet finansinių technologijų įmonių, o tuo pačių ir finansinių startuolių problema ta, kad už tokias pačias paslaugas, kurias siūlo bankai, jie prašo ženkliai mažesnės sumos ir taip susikuria nepatiklumo jausmą.

Kaip pavyzdį galima pateikti pirmąjį Lietuvoje „Switch4sure“ draudimo startuolį, kuris siūlo trečdaliu mažesnę draudimo kainą. Vartotojams mažesni įkainiai kelia įtarimą, nes jie netiki, kad gali būti taip pigu ir greita. O šią sumą fintech‘ams pavyksta susitaupyti neteikiant aptarnavimo paslaugų ir naudojantis naujausiomis technologijomis.

Kokį efektą duoda finansinių paslaugų vartojimo analizė?

Pagrindinis siekis – kad žmonės kuo daugiau sužinotų, pratintųsi prie naujovių, ugdytųsi finansinį raštingumą, kuris mūsų šalyje ir taip nėra pernelyg aukštas. Tik analizuojant įvairius duomenis pamatoma, kur slypi ryškiausios problemos ir į ką reikia atkreipti dėmesį: į technologijų tobulinimą ar į švietimą.

Bankų mažėja, technologijų pagalba galima atlikti vis daugiau įvairių finansinių operacijų. Gal ir grynųjų pinigų ateityje nebeliks?

Grynųjų pinigų išties mažėja, bet jie ir toliau atliks savo funkciją, niekur nedings. Taipogi nereikėtų užmiršti ir kibernetinio saugumo, keliančio didelę grėsmę, nes technologijų apsaugos šimtu procentų niekas negali garantuoti. Net ir tose šalyse, kur atsiskaitymai negrynaisiais yra ypač populiarūs ir užimą didžiąją dalį visų atsiskaitymų, nutinka nenumatytų atvejų, tad nepatartina aklai pasitikėti vien technologijomis. Rizika išlieka visur ir visada – reikia būti budriems ir stengtis visada su savimi turėti nedidelį kiekį grynųjų.