Kaip internetas daro įtaką IQ

Mokslininkai užduoda klausimus: Ar daro technologijos žmones protingesniais? Ar kompiuteriai ir internetas lengvina mūsų gyvenimą, ir dėl to mes tampame kur kas tingesni bei kvailesni nei anksčiau?

Tai labai seni klausimai. Koks nors graikų filosofas, gulėdamas ant Atėnų žolytės, galėjo svarstyti – ar netrukdo rašymas žmogui mąstyti?

Šiandien, kai terabaitai atrinktos informacijos mums prieinama per internetą, šis klausimas jau kitoks. Jeigu visa informacija yra pasiekiama pelės paspaudimu, tai kas tas žmogaus intelektas? Anksčiau mums atrodė protingi rusų laidos „Kas? Kur? Kada?“ žaidėjai, kurie savo galvoje „turėjo megabaitus“ informacijos, tačiau dabar – tie žmonės verti užuojautos. Kam kišti į galvą tonas informacijos? Juk visi šie duomenys per internetą mums prieinami. Mokyklinukas, sėdintis prie interneto, atsakys į užduotus klausimus greičiau, nei grupė pačių protingiausių žmonių. Žmogaus savybė atsiminti nuvertėjo.

Kas protingesnis: ar mokyklinukas, kuris gali viską surasti, ar intelektualų komanda? „CNet“ rašo, kad filosofai, technologai ir rašytojai jau seniai šį klausimą svarsto.

Atsiradus technologijoms, gebėjimas galvoti ir mokytis nedingo. Iš kitos pusės, dabartiniame pasaulyje yra kitas intelekto supratimas. „Dėl mus supančių technologijų pasaulis tapo kitoks, taip pat keičiasi gebėjimai, reikalingi žmogui sėkmingai gyventi šiuolaikiniame, pripildytame informacijos pasaulyje.“ – sako Susana Urbina, Šiaurės Karolinos universiteto psichologijos profesorė, kuri tyrinėja „intelekto šaknis“.

Sunku pasakyt, ar žmogus tampa protingesnis ar kvailesnis. Ko gero, vieni gebėjimai keičia kitus. Pavyzdžiui, dabartinis buhalteris, „apsiginklavęs“ kompiuteriu ir buhalterinėmis programomis, neturi nei dešimtosios dalies gebėjimų buhalterio, dirbusio prieš 40 metų. Ir atvirkščiai, senasis buhalteris nesusitvarkytų su dabartiniu darbu. Kas iš jų protingesnis? Nei vienas. Tiesiog vieni gebėjimai pakeitė kitus.

Iš kitos pusės, intelekto suvokimas skirtingose kultūrose skiriasi. Taip pat intelekto suvokimas skiriasi nuo situacijos. Genialus matematikas gali būti beviltiškas savo finansuose ir neprisitaikęs prie realaus gyvenimo.

Internetas kiekvienam žmogui duoda galimybę naudotis informacija, kuri sukaupta žmonijos. Beveik prie šimtą metų automobilių gamybos pradininkas „Ford“ pasamdė komandą tuo laiku genealių specialistų ir galėjo girtis, kad per 30 min. jis gali gauti atsakymus beveik į visus užduodamus klausimus. Jis savo komandą galėjo surinkti bet kuriuo paros metu ir užduoti klausimą. Dabar tokią galimybę turi bet kuris vaikas.

Kas dar svarbiau – internetas suteikė didesnes žmonių kooperacijos galimybes. O juk žinoma, kad, jei ne komunikacijos sugebėjimas, tai pirmykštis žmogus būtų likęs beždžionės lygyje. Kalbos ir bendravimo atsiradimas yra pagrindinis žmonijos vystymosi raktas. Antras raktas buvo rašto atsiradimas, ir knygų naudojimas. Tokiu atveju, internetas – kitas evoliucijos etapas.

Kita medalio pusė – žmogus taps bejėgis, netekęs komunikavimo priemonės. Dabartinis mokslininkas su kompiuteriu gali skaičiuoti dideliu tikslumu (milijonai simbolių po kablelio) ir nagrinėti meteorologinius duomenis Marse, tačiau be kišeninio kompiuterio jis, ko gero, neatsimins savo žmonos telefono numerio.

Prieš kelis šimtmečius atmintis buvo vienas pagrindinių faktorių, reikalingų veiklai. Romos oratoriai ištisus kūrinius skaitė iš atminties. Mūsų senelės ir seneliai mintinai mokėjo šimtus dainų. Šiandien atmintis nuvertėjo kaip niekada, ir šis procesas tęsiasi. O juk atmintis ir mąstymas tarpusavyje susiję procesai, kurie, pasak fiziologų, smegenyse vyksta sykiu.

Kritinis balsas

Į ką bus panašus žmogus be atminties? Net sunku įsivaizduoti. Ko gero, greitai tai galėsime pamatyti.

Straipsnį paruošė „Kriause.com – internetinė komunikacija“.