Europos Sąjungoje formuojasi nauja vartotojų apsaugos kryptis – vadinamoji teisė taisyti prekes, skatinanti vietoje jų keitimo ar išmetimo pirmiausia sudaryti galimybę prekę pataisyti. Šią kryptį perima ir Lietuvos teisė: pakeisti Civilinio kodekso straipsniai numato papildomas pardavėjų pareigas, o vartotojams suteikia daugiau galimybių reikalauti prekių taisymo. 
Europos Sąjungoje formuojasi nauja vartotojų apsaugos kryptis – vadinamoji teisė taisyti prekes (right to repair), skatinanti vietoje jų keitimo ar išmetimo pirmiausia sudaryti galimybę prekę pataisyti. Šią kryptį perima ir Lietuvos teisė: pakeisti Civilinio kodekso straipsniai numato papildomas pardavėjų pareigas, o vartotojams suteikia daugiau galimybių reikalauti prekių taisymo. Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokato Eimanto Čepo, naujosios nuostatos keičia ne tik vartotojų teisių apimtį, bet ir pardavėjų atsakomybės trukmę, informavimo pareigas bei garantinio aptarnavimo praktiką. Tai reiškia, kad verslui teks iš naujo įvertinti, kaip organizuojami prekių taisymo procesai, kokia informacija teikiama vartotojams ir kaip dokumentuojamas garantinis aptarnavimas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Platesnė prekės kokybės samprata
Civilinio kodekso pakeitimas numato, kad prekė turi turėti ne tik įprastas savybes, bet ir savybes, susijusias su patvarumu, taisomumu, funkcionalumu, suderinamumu, saugumu.
Be to, vertinant prekės kokybę svarbūs ir vieši pardavėjo ar gamintojo pareiškimai reklamoje ar ženklinime. Tai reiškia, kad vartotojo lūkesčiai dėl prekės savybių gali būti formuojami ne tik sutartyje ar techninėje specifikacijoje, bet ir rinkodaros komunikacijoje.
Kaip pažymi Eimantas Čepas, šiuo pakeitimu išplečiama prekės kokybės vertinimo samprata. „Šis pakeitimas reiškia, kad prekės kokybė bus vertinama plačiau nei iki šiol. Jei reklamoje ar gamintojo komunikacijoje akcentuojamas produkto patvarumas ar ilgaamžiškumas, vartotojas gali pagrįstai tikėtis, kad prekė šias savybes turės – priešingu atveju tai gali būti laikoma neatitiktimi“, – sako advokatas.
Pasak jo, naujas akcentas atsiranda ir dėl taisomumo – vis dažniau bus vertinama, ar prekė apskritai gali būti pagrįstai pataisyta. „Jei gamintojas ar pardavėjas komunikuoja apie galimybę prekę remontuoti, keisti jos dalis ar ilgiau ją naudoti, vartotojas gali tikėtis, kad tokia galimybė realiai egzistuos. Tai gali reikšti didesnius reikalavimus tiek produktų konstrukcijai, tiek atsarginių dalių ar serviso prieinamumui,“ – pabrėžia teisininkas.
Jei prekė taisoma – pardavėjo atsakomybė pratęsiama
Vienas svarbiausių pakeitimų – pardavėjo atsakomybės laikotarpio pratęsimas. Jeigu prekė taisoma siekiant pašalinti jos trūkumą, pardavėjo atsakomybės laikotarpis pratęsiamas dar vieniems metams. Tai reiškia, kad taisymas gali turėti ilgalaikių teisinių pasekmių pardavėjui, nes jo atsakomybė už prekės kokybę faktiškai pratęsiama.
„Tai reikšmingas pokytis verslui – taisymas ne tik pašalina defektą, bet ir prailgina pardavėjo atsakomybės laikotarpį. Todėl pardavėjams teks dar atidžiau vertinti garantinio aptarnavimo procesus ir dokumentavimą“, – pažymi advokatas E. Čepas.
Nauja pareiga informuoti vartotoją
Pardavėjas, prieš įgyvendindamas vartotojo reikalavimą dėl prekės trūkumų, turės aiškiai informuoti jį apie pasirinkimo teisę: taisyti prekę ar pakeisti ją nauja. Be to, vartotojui turi būti paaiškinta, kad pasirinkus taisymą pardavėjo atsakomybės laikotarpis gali būti pratęstas.
„Praktikoje tai reiškia, kad pardavėjai turės aiškiai informuoti vartotojus apie jų pasirinkimus ir galimas pasekmes. Jei ši informavimo pareiga nebus tinkamai įvykdyta, tai gali sukelti papildomų ginčų“, – sako E. Čepas.
Naujos nuostatos taip pat numato galimybę vartotojui suteikti pakaitinę prekę, kol jo prekė taisoma. Atsižvelgiant į prekės kategoriją ir vartotojo poreikį nuolat ja naudotis, pardavėjas gali laikinai suteikti kitą prekę naudoti. Tai gali būti ir atnaujinta (refurbished) prekė, jei ji atitinka kategorijos poreikius.
„Ši nuostata ypač aktuali tokioms prekėms kaip telefonai, kompiuteriai ar buitinė technika, kurių vartotojai dažnai negali laikinai atsisakyti. Verslui tai gali reikšti papildomą logistinę ir finansinę naštą“, – komentuoja advokatas.
Jeigu vartotojas aiškiai sutinka, pardavėjas galės vietoje naujos prekės suteikti atnaujintą prekę. Ši nuostata siejama su platesniais Europos Sąjungos tikslais – skatinti žiedinę ekonomiką ir mažintiatliekų kiekį, ilginant produktų naudojimo laiką.
„Atsiranda teisinis pagrindas dažniau naudoti atnaujintas prekes kaip alternatyvą naujoms. Tai gali būti naudinga tiek aplinkosaugos, tiek verslo požiūriu, tačiau svarbiausia – vartotojo aiškus sutikimas“, – pažymi advokatas Eimantas Čepas.
Pasak AVOCAD advokato nauji Civilinio kodekso pakeitimai reiškia, kad pardavėjams verta peržiūrėti garantinio aptarnavimo procesus, vartotojų informavimo tvarką, remonto dokumentavimą, pakaitinių prekių politiką.
„Teisės aktų pakeitimai iš esmės skatina pereiti nuo modelio „pakeisti prekę“ prie modelio „pirmiausia ją pataisyti“. Todėl verslas turėtų iš anksto pasirengti naujai praktikai ir įsivertinti, kaip šie pokyčiai paveiks jų garantinio aptarnavimo procesus“, – apibendrina advokatas Eimantas Čepas.
