Daugelis suaugusiųjų kartais slapta sužaidžia trumpą mobilų žaidimą – dažniausiai tarp užduočių, per ilgesnius susitikimus ar tiesiog bandydami „perkrauti“ pavargusias smegenis. Tačiau apie tai garsiai kalbama retai. Psichologai sako, kad priežastis paprasta: žaidimai vis dar siejami su nerimtu laiko leidimu, todėl žmonės neretai vengia prisipažinti apie tokią veiklą.
Daugelis suaugusiųjų kartais slapta sužaidžia trumpą mobilų žaidimą – dažniausiai tarp užduočių, per ilgesnius susitikimus ar tiesiog bandydami „perkrauti“ pavargusias smegenis. Tačiau apie tai garsiai kalbama retai.
Psichologai sako, kad priežastis paprasta: žaidimai vis dar siejami su nerimtu laiko leidimu, todėl žmonės neretai vengia prisipažinti apie tokią veiklą, o ypač, darbovietėje, kartais net ir namuose. Psichologai pabrėžia, kad trumpi atsitraukimai nuo darbo nėra tinginystė. Priešingai – jie yra būtini smegenų veiklai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Nepertraukiamas darbas prie didelio ekrano vargina tiek fiziškai, tiek emociškai, todėl kartais yra būtinas fiziologinis smegenų perkrovimas. Dirbdami be pertraukų patenkame į vadinamąjį kognityvinį tunelį, kai dėmesio resursai išsenka“, – sako psichologė Ieva Aukštuolytė.
Anot jos, trumpas atsitraukimas nuo įtemptų darbų padeda stabilizuoti kortizolio lygį ir atkurti kognityvinius gebėjimus – dėmesį, atmintį ir mokymosi procesus. Tokios pertraukos leidžia į užduotis sugrįžti su „šviežiu žvilgsniu“ ir ilgainiui padeda išlaikyti produktyvumą.
Trumpas „persijungimas“
Vienas iš būdų padaryti tokią mikropertrauką – trumpi mobilieji žaidimai. Jie nereikalauja daug laiko, todėl dažnai tampa greitu būdu nukreipti dėmesį nuo sudėtingų užduočių. Psichologė I. Aukštuolytė sako, kad tyrimuose vis dažniau kalbama apie vadinamąjį kognityvinį persijungimą.
„Trumpas, dozuotas žaidimas gali tapti priemone pailsėti pervargusiems darbinio dėmesio tinklams. Vizualinis ir erdvinis smegenų aktyvinimas sukelia nedidelį, bet sveiką dopamino prieaugį, kuris gali sumažinti susikaupusį stresą“, – teigia ji.
Pasak specialistės, tokia trumpa veikla leidžia smegenims trumpam „išeiti iš eterio“, todėl sugrįžus prie darbo užduočių dėmesys tampa aštresnis, o mąstymas – lankstesnis. Vis dėlto ji pabrėžia, kad svarbiausia išlaikyti balansą ir nepamiršti fiziologinių pertraukų – atsistoti, pajudėti, nueiti vandens ar trumpai pasimankštinti.
Žaidžia dažnas suaugusysis
Statistika rodo, kad suaugusiųjų žaidimas telefone – visai ne pavienis reiškinys. Bendrovės „Newzoo“ duomenimis, pasaulyje mobilius žaidimus žaidžia daugiau kaip 3 mlrd. žmonių, o didelė jų dalis – suaugusieji. Europos žaidimų sektoriaus asociacijos „Video Games Europe“ duomenimis, apie 53 proc. europiečių žaidžia vaizdo žaidimus, o mobilieji įrenginiai yra viena populiariausių platformų.
Žaidimų kūrėjai pastebi, kad mobilieji žaidimai dažnai ir kuriami būtent tokioms trumpoms pertraukoms. Didžiausios Lietuvos šalių žaidimų kūrimo bendrovės „Nordcurrent“ marketingo vadovė Ada Mockutė-Jaime sako, kad dauguma mobiliųjų žaidimų yra sukurti taip, kad vienas žaidimo ciklas truktų vos kelias arba keliolika minučių.
„Mobilieji žaidimai dažnai kuriami kaip maži epizodai, kuriuos galima sužaisti per trumpą laiką – tarp susitikimų, užduočių, laukiant ar keliaujant lėktuvu. Šiuo metu žaidimų rinka yra labai plati, todėl puikiai suprantame, kad svarbiausia valiuta – žaidėjų laikas. Turime labai aiškią užduotį – sukurti ir adaptuoti žaidimus taip, kad tas laikas, kurį žaidėjas skirs produktui, būtų turiningas, kokybiškas ir leidžiantis atitrūkti nuo kasdienio streso“, – sako „Nordcurrent“ atstovė.
Kodėl žmonės žaidžia slapta?
Nepaisant galimos naudos, daugelis žmonių vis dar vengia prisipažinti, kad kartais žaidžia mobiliuosius žaidimus tiek namie, tiek ir dar darbo metu. Psichologės teigimu, tai susiję su giliai įsišaknijusiu požiūriu į produktyvumą ir „rimtumą“.
„Vengimas prisipažinti apie žaidimą kyla iš socialinės stigmos, siejančios žmogaus vertę tik su tiesioginiu produktyvumu. Bet kokia pramoga darbo metu dažnai klaidingai interpretuojama kaip nebrandumas ar atsakomybės stoka, o namuose – su „nerimtumu“, – aiškina ji.
Pasak jos, žmonės neretai slepia šį įprotį, siekdami išvengti konflikto tarp savo kaip rimto specialisto ir suaugusio žmogaus, įvaizdžio ir stereotipo apie žaidėjus. Vis dėlto požiūris pamažu keičiasi. Vis daugiau organizacijų pripažįsta, kad trumpi atsitraukimai nuo darbo gali būti naudingi, jei jie neperauga į nuolatinį dėmesio blaškymą.
Galiausiai svarbiausia ne pati veikla, o gebėjimas laiku sustoti ir leisti smegenims pailsėti. Nes kartais kelių minučių pauzė gali padėti vėliau dirbti gerokai efektyviau.
