Saulė yra ne tik mūsų planetos gyvybės šaltinis, bet ir nuolatinės grėsmės šaltinis. Kartais ji išskiria milžiniškus energijos bei dalelių kiekius į kosmosą, sukeldama reiškinius, vadinamus saulės audromis. Nors mokslininkai puikiai supranta jų mechanizmą, didžiausia paslaptis išlieka laikas, tai kada įvyks kitas didysis išsiveržimas.

Su brūkšniniais kodais susiduriame kasdien – kiekvieną kartą apsipirkdami parduotuvėse. Vis dėlto, nors jie Lietuvoje naudojami jau daugiau nei 30 metų, apie jų paskirtį ir reikšmę vis dar gajūs įvairūs mitai. Ekspertė įvardija penkis dažniausiai pasitaikančius mitus apie brūkšninius kodus ir juos paaiškina.

Kas būtų, jei sprendimą, turintį realių pasekmių žmogaus gyvenimui, priimtų ne pareigūnas ar teisėjas, o dirbtinis intelektas? Viešojoje erdvėje tokia situacija vis dar dažnai pristatoma kaip pavojingas eksperimentas. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad realus pavojus gali slypėti ne ten, kur esame įpratę jo ieškoti.

NASA po daugiau nei pusės amžiaus pertraukos ruošiasi sugrąžinti žmones prie Mėnulio. Programa „Artemis“ žymi naują bemanės ir pilotuojamos kosmonautikos etapą, o misija „Artemis 2“ bus pirmasis skrydis su įgula naująja kapsule „Orion“.

Valstybinė miškų tarnyba, bendradarbiaudama su ESO, Aplinkos ministerija ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, prisideda prie sprendimų, leidžiančių Lietuvos miškuose atkurti iki šiol infrastruktūros užimtus plotus. Miškingose vietovėse ESO vykdomas elektros oro linijų perkėlimas po žeme sudaro sąlygas mažinti miškų fragmentaciją, atsisakyti plačių proskynų ir didinti miškų ekologinę vertę, tuo pačiu švelninant klimato kaitos poveikį.

2026-ieji geopolitine prasme prasidėjo efektinga JAV operacija Venesueloje. Beveik iškart po šio įvykio buvo paskelbti keli stulbinantys liudijimai: esą per slaptą operaciją Venesueloje JAV pajėgos panaudojo ypač galingą nekinetinį ginklą, nuo kurio daugybė Venesuelos karių buvo akimirksniu neutralizuoti.

E. komercijos platformose jau tapo įprasta, kad prieš pirkimą vartotojas pirmiausia turi susikurti paskyrą. Ši praktika dažnai grindžiama patogumu, klientų lojalumo kūrimu, saugumu ar siekiu geriau pažinti klientą. Tačiau naujosios Europos duomenų apsaugos valdybos rekomendacijos siunčia aiškią žinutę – privaloma registracija dažniausiai neatitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų.

Orų prognozės yra mūsų kasdienybės dalis, nuo kurios priklauso daugybė sprendimų: ką rengtis ryte, kaip planuoti savaitgalį ar net kokia diena tinkamiausia pasėliams. Nors dauguma žmonių į jas žiūri tik kaip į trumpą žvilgsnį į mobiliojo telefono programėlę ar televizoriaus ekrano kampą, už kiekvieno tokio pranešimo slypi ištisa grandinė sudėtingų procesų.

Kosmosas visada žavėjo žmoniją ne tik kaip tyrinėjimų erdvė, bet ir kaip galimų pavojų šaltinis. Milžiniški asteroidai, Saulės išsiveržimai, kosminės spinduliuotės bangos. Tai tik dalis reiškinių, kurie gali turėti įtakos Žemei. Natūralu, kad žmonės kelia klausimą ar NASA, kaip viena pažangiausių kosminių agentūrų pasaulyje, gali iš anksto numatyti tokias grėsmes ir pasiruošti joms?

Šiandien gyvename pasaulyje, kuriame privatumas tampa vis labiau nykstančia sąvoka. Nesvarbu, ar vaikštote mieste, ar naršote telefone – beveik visada esate stebimi. Gatvės kameros fiksuoja kiekvieną žingsnį, telefonas seka vietovę, o interneto svetainės renka informaciją apie naršymo įpročius.

Nauja idėja apie „warp“ variklį priartina mus prie kelionių kaip fantastikos filmuose nors tai dar tik pirmi žingsniai. Mokslininkai siūlo kitokį būdą kaip būtų galima iškreipti erdvę aplink laivą ir taip keliauti greičiau už šviesą nepažeidžiant fizikos dėsnių. Skamba kaip pasaka bet šios idėjos jau remiasi rimtais skaičiavimais ir teorijomis.

Mokslininkų komanda, pasitelkusi pažangias simuliacijas, parodė, kaip medžiaga elgiasi artėdama prie žvaigždinės masės juodųjų skylių. Ten ji susisuka į audringus diskus, kuriuos valdo spinduliuotė. Iš šių diskų kyla galingi vėjai, o kartais susiformuoja ir čiurkšlės.

Nuo tada, kai pirmasis teleskopas buvo sukurtas dar 1608 metais, žmonija nuėjo labai ilgą kelią. Dabar turimi teleskopai yra tokie pažangūs, kad leidžia pažvelgti į beveik pačias Visatos pradžios akimirkas. Tad koks teleskopas šiuo metu yra galingiausias ir kiek toli jis gali matyti?

Astronomijos istorijoje galima išskirti keletą revoliucijų, kurios visiškai pakeitė šio mokslo pobūdį, gaunamų rezultatų apimtį ir tikslumą, ir prognozių kokybę. Pirmoji – teleskopo išradimas ir pritaikymas kosmoso stebėjimams XVII a. pradžioje. Antroji – spektrografų bei fotografijos išradimas ir šių prietaisų sujungimas su teleskopais XIX a. antroje pusėje. Trečioji – kosminiai teleskopai.

1972 metų balandį Mėnulyje lankėsi penktoji pilotuojama misija – „Apollo 16“. Misijos metu astronautai įrengė ir panaudojo Tolimojo ultravioleto kamerą/spektrografą. Nuo tada teleskopų Mėnulyje neįrengta. Bet dabar, artėjant žmonių sugrįžimui į palydovą ir kaistant kosminėms lenktynėms tarp JAV ir Kinijos, grįžta kalbos ir apie observatorijų įrengimą tenai. Kam to reikia?