Kol daugelis amerikiečių liepos ketvirtąją šventė su fejerverkais, NASA „Perseverance“ marsaeigis tą dieną skyrė kitokiems tyrinėjimams. Jis aptiko nedideles, beveik tobulai apvalias sferas Marso paviršiuje, kurios gali atskleisti senovinius planetos geologinius procesus.

Karas visais laikais rasdavo kelią į žaislų dėžę. Seniau karinės tematikos žaislai buvo pakankamai paprasti daiktai, atspindintys realius mūšius. Šiandien kai kurie kariniai žaislai ne tik atrodo kaip realiame kare naudojami išmanūs ginklai, bet ir gali duoti grįžtamąjį ryšį, komunikuoti ar net priimti sprendimus – į juos pradėtas integruoti dirbtinis intelektas.

Kosminės technologijos pasiekė naują lygį. Pirmą kartą istorijoje dirbtiniu intelektu paremtas palydovas visiškai savarankiškai nusprendė, kur ir kada atlikti mokslinę nuotrauką ir viskas įvyko per mažiau nei 90 sekundžių, be jokios žmogaus įsikišimo. Šis įvykis žymi reikšmingą lūžį kosminių stebėjimų srityje.

Mokslininkai iš Masačusetso technologijos instituto neseniai atliko patį tiksliausią garsiojo kvantinės fizikos eksperimento variantą, vadinamą dvigubo plyšio eksperimentu. Šįkart vietoj įprastų įrenginių buvo pasitelkti itin šaltai atšaldyti atomai ir pavieniai fotonai.

Mokslininkai pasiekė reikšmingą technologinį laimėjimą, susijusį su šviesos koherentiškumo moduliacija. Tai reiškia, kad tapo įmanoma itin sparčiai ir tiksliai valdyti šviesos bangų fazių pasiskirstymą.

Vėjas vis sparčiau tampa vienu pagrindinių elektros energijos šaltinių Lietuvoje, tačiau kartu su vėjo jėgainių plėtra auga ir visuomenės nuogąstavimai – nuo galimos žalos žmonių sveikatai bei laukinei gyvūnijai iki neva neigiamo poveikio kraštovaizdžiui. Vis dėlto tokie įsitikinimai dažnai nėra pagrįsti faktais.

Priversti šviesą sustoti: kas atsitiko laboratorijoje, pranoko net mokslinės fantastikos scenarijus. Kartais atrodo, kad niekas mūsų jau nebenustebins, bet štai ateina mokslininkai ir sako: mes sustabdėme šviesą. Ir ne tik sustabdėme – mes ją pavertėme medžiaga, kuri tuo pačiu metu yra tvirta kaip ledas ir teka kaip vanduo.

Niekas nepasikeitė taip greitai kaip tai, kaip mes sužinome apie pasaulį. Prieš keliolika metų žmonės dar dažniau rinkdavosi laikraščius, televiziją ar pokalbius su draugais kaip pagrindinius informacijos šaltinius. Dabar didžioji dalis mūsų žinių, idėjų, emocinių reakcijų ir net diskusijų kyla iš socialinių tinklų, naujienų srautų ar personalizuotų programėlių, visų paremtų algoritmais. Ir šie algoritmai veikia tyliai, nematomai, bet labai giliai.

Fizikai daugiau nei šimtmetį žinojo, kad tam tikras magnetinis signalas turėtų egzistuoti paprastuose metaluose, tokiuose kaip varis ar auksas. Tačiau jiems vis nepavykdavo jo aptikti. Dabar, pasitelkę tik mėlyną lazerį ir patobulintą optinį metodą, mokslininkai pagaliau aptiko šį sunkiai pastebimą reiškinį, vadinamą optiniu Holo efektu.

Skaitmeninių technologijų integravimas leidžia kurti bioinovacijas įvairiose srityse – nuo bioproduktų iki aplinkosauginių sprendimų. Skaitmenizacija biotechnologijoje taikoma bioprocesų inžinerijoje, sintetinėje biologijoje ir šiuolaikinėse technologijose.

Pastaruoju metu kvantinių technologijų srityje įvyko reikšmingas proveržis. Mokslininkų komanda atrado paprastą, bet labai veiksmingą būdą, kaip išlaikyti atomų sukinių tvarką naudojant tik vieną lazerio spindulį. Šis atradimas gali turėti didelę reikšmę kuriant tikslesnius kvantinius jutiklius, patikimesnes atminties sistemas bei pažangias navigacijos priemones.

Skaičiuojama, kad visame pasaulyje apie 55 proc. žmonių gyvena miestuose, o tankiai apgyvendintos vietovės reikalauja intensyvesnio dirbtinio apšvietimo tiek gatvėse, tiek pastatuose. KTU doktorantė pastebi, kad nors dirbtinis apšvietimas neatsiejamas nuo šiuolaikinio gyvenimo būdo, vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad netinkamai naudojama šviesa naktį kelia grėsmę žmonių sveikatai, biologinei įvairovei ir pačiai nakties ekologijai.

„Miegant, kai atrodo, jog aplinkos nebejaučiame, galvoje vyksta sudėtingi procesai“, – teigia Dr. Karolina Armonaitė. Pasak KTU neuromokslininkės, tikslesnis supratimas, kas vyksta skirtingose smegenų žievės srityse miego metu, gali padėti tiksliau diagnozuoti ne tik miego sutrikimus, bet ir neurologines ligas.

Įprastai, kai būgnininkas trenkia į būgną, paviršiuje susidaro vibracijos, kurios sukuria garsą. Tačiau vos tik virpesiai nuslopsta, garsas išnyksta. O dabar įsivaizduokite, kad garsą galima perduoti be didesnių nuostolių, net kai jis keliauja per itin mažą ir ploną paviršių. Būtent tokį stebuklingai efektyvų objektą sukūrė tarptautinė mokslininkų komanda.

Radiologijai išliekant viena kertinių medicinos sričių, technologinė pažanga dar labiau išplėtė ir sustiprino radiologijos technologo vaidmenį šiuolaikinėje medicinoje. Nors dirbtinis intelektas vis labiau skverbiasi į įvairias sritis, sveikatos įstaigų atstovai neabejoja, kad tiek dabar, tiek ateityje jis bus pasitelkiamas kaip pagalbinė priemonė, o ne specialistą keičianti jėga.