Milžiniškas asmens duomenų kiekis, kurį socialinių tinklų platformos surenka iš milijardų vartotojų, šiandien tampa ne tik tikslinės reklamos, bet ir sparčiai tobulėjančio dirbtinio intelekto (DI) kuru. JAV Federalinė prekybos komisija savo ataskaitoje atskleidė, kad tokios milžinės kaip „Meta“, „YouTube“ ir „TikTok“ vykdo „platų vartotojų sekimą“, kaupia informaciją net apie nepilnamečius.

Kuo gyvena šiuolaikinis mokslas ir kokį vaidmenį – padėjėjo, partnerio, konkurento – atlieka vis didesnę įtaką įgyjantis dirbtinis intelektas (DI)? Pasak „Vilnius Tech“ Elektronikos fakulteto profesoriaus dr. Artūro Serackio, DI mokslininkus ir inovacijų kūrėjus atvedė prie visiškai naujo etapo slenksčio, kai visi jo dėka gali konkuruoti beveik vienodomis sąlygomis.

Pastaraisiais metais kosmoso tyrinėjimai įgavo naują pagreitį, o šalys ne tik siekia pasiekti Mėnulį ar Marsą, bet ir galvoja apie Žemės apsaugą nuo galimų kosminių grėsmių. Kinija paskelbė apie planus sukurti sistemą, galinčią apsaugoti mūsų planetą nuo asteroido smūgio.

Mokslininkai jau daugelį metų bando išspręsti keistą Saulės fenomeną. Jos išorinė atmosfera, vadinama vainiku, yra daug kartų karštesnė nei žvaigždės paviršius. Papildomą intrigą kelia tai, kad iš Saulės sklindantis saulės vėjas, tai įkrautų dalelių ir magnetinių laukų srautas, kuris pasiekia milžiniškus greičius, keliaudamas į kosmosą.

Kaip greitai ir efektyviai tirti ląstelę? Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai kartu su tarptautine komanda sukūrė elektroninio aukštų dažnių biojutiklio koncepciją, leidžiančią sekundės dalies tikslumu stebėti reakcijas, vykstančias itin mažuose objektuose, pavyzdžiui, ląstelėse.

Mėnulis jau seniai yra strateginis tikslas didžiausioms kosmoso galybėms. Tiek NASA, tiek Kinijos CNSA planuoja ne tik išsiųsti astronautus į jo paviršių, bet ir ateityje statyti specialius gyvenamuosius modulius bei tyrimų bazes. Tačiau vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad Jungtinės Valstijos rizikuoja pralaimėti šį varžymąsi.

Mokslas įžengė į naują etapą, kuriame svarbų vaidmenį ima atlikti ne tik žmonės, bet ir dirbtinis intelektas (DI). Laboratorijose vis dažniau pasitelkiami algoritmai, kurie ne tik analizuoja duomenis, bet ir patys siūlo naujų eksperimentų idėjas. Tai, kas prieš kelerius metus skambėjo kaip mokslinė fantastika, šiandien tampa realybe.

Jungtinių Valstijų kosmoso agentūra NASA pristatė planą, kuris jau dabar vadinamas vienu svarbiausių artimiausio dešimtmečio kosminių projektų. Iki 2030 metų ant Mėnulio paviršiaus turėtų atsirasti branduolinis reaktorius. Tai žingsnis, galintis ne tik pakeisti kosminių tyrimų kryptį, bet ir nulemti geopolitinę kovą dėl įtakos kosmose.

Mokslas nuolat ieško naujų būdų, kaip geriau suprasti ir panaudoti šviesą. Neseniai Kinijos mokslininkai paskelbė apie proveržį, kuris gali iš esmės pakeisti optikos tyrimų kryptį. Vietoje to, kad apsiribotų paviršinėmis šviesos savybėmis, jie nusprendė gilintis į fundamentalius fotonų aspektus, pasitelkdami jų judėjimo erdvę.

Ką bendro turi mokslinė fantastika ir technologijų laboratorijos? Daug daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Fantastikos autoriai dažnai tampa idėjų pranašais – jų vaizduotės sukurtos istorijos įkvepia išradėjus, o kartais tiesiogiai virsta inžineriniais projektais. Šiandien, kai dirbtinis intelektas ir robotika sparčiai skverbiasi į mūsų kasdienybę, fantastika ir realybė žingsnis po žingsnio susilieja.

Astronomijos pasaulis sulaukė dar vienos staigmenos, kai „Jameso Webbo“ kosminis teleskopas užfiksavo mažytį, vos dešimties kilometrų skersmens objektą, tapusį nauju Urano palydovu. Šis atradimas, padarytas 2025 metų vasario pradžioje, išplėtė žinomų šios planetos palydovų skaičių iki dvidešimt devynių.

Ne vienas žmogus mėgsta dienos pabaigoje atsipalaiduoti žiūrėdamas televizorių. Vieniems tai yra kasdienis ritualas su naujienomis ar serialu, kitiems – būdas pabėgti nuo dienos rūpesčių. Todėl idėja turėti televizorių miegamajame daugeliui atrodo visai patraukli. Vis dėlto ši tema nėra tokia paprasta. T

Į šį klausimą galima atsakyti teigiamai, tačiau reikia išpildyti kai kurias sąlygas. Susidomėjimas ateitimi auga dėl spartėjančio gyvenimo tempo, žmonių noro suprasti pokyčius, tendencijas ir prie jų prisitaikyti. Automatizavimas ir dirbtinio intelekto pažanga privers vienas profesijas išnykti, bet sukurs naujas. Kaip tam pasiruošti, kad „neiškristume iš žaidimo“?

Nors žmonija nuolat tobulina technologijas ir gebėjimą siųsti robotus tyrinėti atokiausių Saulės sistemos vietų, kur žmogus dar negali žengti. Pirmasis nuotoliniu būdu valdomas robotas iš Žemės buvo paleistas dar 1970 metais, tačiau tik dabar, praėjus daugiau nei pusei amžiaus, mokslininkai galutinai išsiaiškino, kodėl šie inžinerijos stebuklai neretai įstringa svetimų pasaulių grunte.

Kauno technologijos universiteto Ultragarso mokslo instituto ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai sukūrė naują sprendimą – kontrastinio ultragarso pagrindu veikiančią dirbtinio intelekto sistemą, padedančią anksti nustatyti sunkius ūminio pankreatito atvejus dar prieš pasireiškiant akivaizdiems nekrozės požymiams.