E. komercijos platformose jau tapo įprasta, kad prieš pirkimą vartotojas pirmiausia turi susikurti paskyrą. Ši praktika dažnai grindžiama patogumu, klientų lojalumo kūrimu, saugumu ar siekiu geriau pažinti klientą. Tačiau naujosios Europos duomenų apsaugos valdybos rekomendacijos siunčia aiškią žinutę – privaloma registracija dažniausiai neatitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų.

Orų prognozės yra mūsų kasdienybės dalis, nuo kurios priklauso daugybė sprendimų: ką rengtis ryte, kaip planuoti savaitgalį ar net kokia diena tinkamiausia pasėliams. Nors dauguma žmonių į jas žiūri tik kaip į trumpą žvilgsnį į mobiliojo telefono programėlę ar televizoriaus ekrano kampą, už kiekvieno tokio pranešimo slypi ištisa grandinė sudėtingų procesų.

Kosmosas visada žavėjo žmoniją ne tik kaip tyrinėjimų erdvė, bet ir kaip galimų pavojų šaltinis. Milžiniški asteroidai, Saulės išsiveržimai, kosminės spinduliuotės bangos. Tai tik dalis reiškinių, kurie gali turėti įtakos Žemei. Natūralu, kad žmonės kelia klausimą ar NASA, kaip viena pažangiausių kosminių agentūrų pasaulyje, gali iš anksto numatyti tokias grėsmes ir pasiruošti joms?

Šiandien gyvename pasaulyje, kuriame privatumas tampa vis labiau nykstančia sąvoka. Nesvarbu, ar vaikštote mieste, ar naršote telefone – beveik visada esate stebimi. Gatvės kameros fiksuoja kiekvieną žingsnį, telefonas seka vietovę, o interneto svetainės renka informaciją apie naršymo įpročius.

Nauja idėja apie „warp“ variklį priartina mus prie kelionių kaip fantastikos filmuose nors tai dar tik pirmi žingsniai. Mokslininkai siūlo kitokį būdą kaip būtų galima iškreipti erdvę aplink laivą ir taip keliauti greičiau už šviesą nepažeidžiant fizikos dėsnių. Skamba kaip pasaka bet šios idėjos jau remiasi rimtais skaičiavimais ir teorijomis.

Mokslininkų komanda, pasitelkusi pažangias simuliacijas, parodė, kaip medžiaga elgiasi artėdama prie žvaigždinės masės juodųjų skylių. Ten ji susisuka į audringus diskus, kuriuos valdo spinduliuotė. Iš šių diskų kyla galingi vėjai, o kartais susiformuoja ir čiurkšlės.

Nuo tada, kai pirmasis teleskopas buvo sukurtas dar 1608 metais, žmonija nuėjo labai ilgą kelią. Dabar turimi teleskopai yra tokie pažangūs, kad leidžia pažvelgti į beveik pačias Visatos pradžios akimirkas. Tad koks teleskopas šiuo metu yra galingiausias ir kiek toli jis gali matyti?

Astronomijos istorijoje galima išskirti keletą revoliucijų, kurios visiškai pakeitė šio mokslo pobūdį, gaunamų rezultatų apimtį ir tikslumą, ir prognozių kokybę. Pirmoji – teleskopo išradimas ir pritaikymas kosmoso stebėjimams XVII a. pradžioje. Antroji – spektrografų bei fotografijos išradimas ir šių prietaisų sujungimas su teleskopais XIX a. antroje pusėje. Trečioji – kosminiai teleskopai.

1972 metų balandį Mėnulyje lankėsi penktoji pilotuojama misija – „Apollo 16“. Misijos metu astronautai įrengė ir panaudojo Tolimojo ultravioleto kamerą/spektrografą. Nuo tada teleskopų Mėnulyje neįrengta. Bet dabar, artėjant žmonių sugrįžimui į palydovą ir kaistant kosminėms lenktynėms tarp JAV ir Kinijos, grįžta kalbos ir apie observatorijų įrengimą tenai. Kam to reikia?

Daug žmonių kasdien susiduria su tuo, kas yra metalo laužo supirkimas, tačiau ne visi susimąsto, kas vyksta tada, kai jų atvežtas metalas patenka į supirkimo aikštelę. Nors šis procesas gali atrodyti paprastas, jame slypi daugiau detalių, nei galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Radiacija natūraliai egzistuoja mūsų aplinkoje – nuo dirvožemio po kojomis iki oro, kuriuo kvėpuojame. Todėl svarbu žinoti, kur ir kiek radiacijos yra mūsų aplinkoje, o tai padeda kurti radiacijos žemėlapius ir stebėti aplinkos pokyčius. MRU Aplinkos valdymo laboratorijos komanda, vadovaujama prof. dr. Paulo Pereiros, žengia dar vieną žingsnį dalindamasi savo tyrimų rezultatais su visuomene.

„Mars Reconnaissance Orbiter“ yra vienas svarbiausių NASA orbitinių zondų, kuris padeda tirti Marso paviršių. Tarp daugelio jame sumontuotų prietaisų išsiskiria „SHARAD“ radaras, tai specialus įrenginys, skirtas tirti Marso paviršiaus sluoksnius ir atrasti požeminius darinius.

Skaitmeninė erdvė šiandien pilna balsų. Socialiniuose tinkluose, forumuose ir įvairiose platformose kasdien verda tūkstančiai diskusijų. Komentarų mastas interneto portaluose auga taip sparčiai, kad net technologijų ekspertams tampa sudėtinga suskaičiuoti, kiek jų atsiranda kasdien.

Žmonijos sukurti tyrimų zondai jau aplankė visas Saulės sistemos planetas, nuo Merkurijaus iki Neptūno, ir gausybę mažesnių kūnų – palydovus, asteroidus, kometas, nykštukines planetas. Keli zondai – „Voyager 1“ ir 2, greičiausiai ir „Pioneer 10“ ir 11 – jau netgi paliko Saulės sistemą. Kaip skraido erdvėlaiviai Saulės sistemoje?

Žemės magnetinis laukas, mūsų nematoma apsauginė skraistė, patiria reikšmingus pokyčius, kurie kelia susirūpinimą mokslininkams. „Pietų Atlanto anomalija“, tai silpnesnio magnetinio lauko zona, tai pastaraisiais metais sparčiai plečiasi.