Lietuvos mokslininkų komanda iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto, bendradarbiaudama su tyrėjais iš Vengrijos, Gibraltaro, Australijos universitetų bei Skaitmeninės etikos centru, atliko vienus pirmųjų tyrimų pasaulyje, vertinančius, kiek interneto naudojimas trikdo kasdienį funkcionavimą.

Technologijos gretinasi vis arčiau mūsų: dabar jau ne tik į delną, bet ir į asmeninį gyvenimą. Tai, kas dar prieš kelerius metus skambėjo kaip siužetas iš futuristinio serialo, šiandien aptariama labai rimtai: ar dirbtinis intelektas gali tapti draugu? O gal net ir daugiau?

Pasaulis stovi ant didžiausio šuolio žmonijos istorijoje. Šalys ir technologijų gigantai ruošiasi kurti nuolatines bazes Mėnulyje, statyti gamyklas orbitoje ir išgauti išteklius iš asteroidų. Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2075-ųjų kosmosas taps neatsiejama pasaulio ekonomikos dalimi, o tai pakeis mūsų gyvenimą taip pat iš esmės, kaip XVIII a. pakeitė pramonės revoliucija.

Pastaraisiais metais organizacijos vis daugiau investuoja į su duomenimis susijusius išteklius, siekdamos plėtoti duomenų analizės galimybes, kad padidintų savo įmonių našumą, efektyvumą, pagerintų teikiamų paslaugų kokybę ir konkurencinį pranašumą. Apie skaitmeninio amžiaus duomenų analizę ir jos svarbą šalies ūkio ekonomikai kalbamės su dr. Lina Dindiene.

Įsivaizduokite, diena iš dienos gyvenate sau įprastą gyvenimą, kol sužinote, jog kažkur, galbūt net ne mūsų visatoje, yra jūsų klonas. Ir ne šiaip klonas, o visiškai priešingas jūsų dvynys – „anti-jūs“, kuris valgo „anti-maistą“, kvėpuoja „anti-oru“, galbūt rezga „anti-planus“, o ir toji visata yra sudaryta visai ne iš mums pažįstamų dalelių, o jų priešingybių. Skamba kaip mokslinė fantastika? Tiesa, tačiau ne be išimčių.

Europos Sąjunga ir toliau spaudžia technologijų bendroves didinti skaidrumą vartotojų atžvilgiu – ir naujausias reikalavimas šioje srityje atrodo sveikintinas žingsnis pirmyn. Nuo 2025 metų birželio 20 dienos visi išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai, parduodami ES šalyse, turės naują etiketę, nurodančią baterijos tarnavimo laiką ir energijos efektyvumą.

Žvelgdamas į žvaigždėtą dangų, ne kiekvienas susimąstytų, kad žiūrint į rentgeno nuotrauką kyla tie patys klausimai: ar viskas taip, kaip turėtų būti? Ar neslypi kažkas nepastebėta? Tačiau būtent taip mąsto dirbtinių neuroninių tinklų specialistas, programuotojas, vienas iš „Oxipit“ įkūrėjų dr. J. Bialopetravičius. Šis astrofizikas, kuriam mokyklos suole fizika atrodė tolimas dalykas, šiandien padeda kurti technologijas, galinčias pakeisti radiologijos ateitį.

Atrodo, kad socialiniai tinklai lyg natūraliai įsiliejo į kasdienybę, bet iš tiesų jie stipriai keičia mūsų įpročius, vertybes ir net psichinę sveikatą. Didžioji problema ta, kad socialiniai tinklai dažnai pateikiami kaip paprasta, nekalta pramoga – greitas būdas praleisti laiką. Tačiau už nuolat kintančių įrašų, žinučių ir patiktukų slypi sudėtingi algoritmai, sukurti tam, kad kuo ilgiau laikytų mus prie ekranų.

Kylančios energijos kainos, geopolitinis nestabilumas ir klimato kaitos iššūkiai vis dažniau verčia klausti: ar galime patys apsirūpinti energija, kuri būtų ir tvari, ir patikima? Ieškant atsakymo, vis daugiau dėmesio krypsta į giluminę Žemės šilumą.

Kauno technologijos universiteto mokslininkas fizikas dr. Vytautas Stankus sako, kad nors žmonių civilizacija pagal mokslinius matavimus yra tik kūdikystės pradžioje, tačiau jos moksliniams pasiekimams ribų nėra. Svarbiausia – susitvarkyti su savimi.

Naršydami „YouTube“, dažniausiai matome tik kruopščiai išpuoselėtus vaizdo įrašus su milijonais peržiūrų. Tačiau tai tik mažytė platformos dalis. JAV mokslininkai nustatė, kad dauguma iš apytikriai 15 milijardų vaizdo įrašų beveik niekada nebuvo peržiūrėti. Šie „nematomi“ įrašai atskleidžia visai kitokį platformos veidą nei tas, kurį pristato jos savininkai.

Ar žinojote, kad dalis žmonių eidami gatve virš jūsų galvos mato plaukiojančią gyvybės juostą, o prekybos centre dėdami vaisius įsivaizduoja renkantys žaidimo taškus? Pasirodo, panašios anomalijos turi savo pavadinimą – Žaidimų perkėlimo fenomenas ir, anot tyrėjų, jį jaučia net 82–96 proc. aktyvių žaidėjų.

Neseniai Kauno technologijos universitete pradėjusi dirbti mokslininkė teigia, kad neuromokslų pažanga veda į tai, kad ateityje būtų galima ne tik stebėti ir analizuoti smegenų veiklą, bet ir ją modeliuoti, prognozuoti pokyčius bei taikyti labiau pagrįstus gydymo metodus. Jos teigimu, skaitmeninių technologijų pažanga neatsiejama nuo žmonijos gerovės.

„Delta Biosciences“ – Lietuvos gyvybės mokslų įmonė, kurianti medicinos sprendimus kosmosui – kartu su Europos kosmoso agentūra kitų metų pradžioje pradės ilgalaikę, trejus metus truksiančią misiją Tarptautinėje kosminėje stotyje. Šios misijos tikslas – patvirtinti hipotezę apie antiradiacinius vaistus ir kosmoso spinduliuotei atsparius pagalbinius junginius, prailginančius vaistų galiojimo laiką.

Daugelis žmonių deimantą sieja su grožiu ir vertina tik kaip papuošalą, bet nežino, kad kartu jis – itin galingas kvantinių technologijų įrankis. Superlaidumo įrodymai, minų atpažinimas karo lauke, vėžio diagnostika – tai tik maža dalis sričių, prie kurių proveržio prisideda kvantiniai deimantai.