Kaip formuojasi galaktikos ir kas iš tiesų lemia jų raidą per milijardus metų? Atsakymų į šiuos fundamentalius klausimus mokslininkai ieško vis giliau, atsigręždami ne tik į ryškiausius ir lengviausiai stebimus objektus, bet ir į tai, kas ilgą laiką liko už stebėjimų ribų – mažos masės žvaigždžių spiečius. Nors būtent jie, kaip rodo teoriniai modeliai, sudaro didžiąją dalį visų žvaigždžių spiečių, jų vaidmuo galaktikų evoliucijoje iki šiol tebėra nepakankamai pažintas.

Lietuvoje žengiamas dar vienas svarbus žingsnis tikslios onkologinių ligų diagnostikos link – Valstybinis patologijos centras, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas, pradeda taikyti dirbtiniu intelektu paremtą įrankį krūties vėžio HER2 biožymens raiškai vertinti.

Ne taip seniai dar tik skaitmenizuotis pradėjęs statybos sektorius jau ieško būdų, kaip įdarbinti DI galimybes. Tačiau, kaip tikina KTU Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovas prof. dr. Darius Pupeikis, 3D erdvinėje aplinkoje vykstančius procesus dirbtiniam intelektui perprasti nėra taip paprasta, o galimos klaidos kaina yra per didelė, kad galutinius sprendimus galėtume patikėti programoms.

Matematika dažnai laikoma per sunkia, bauginančia ir „ne visiems“. „Aš – ne iš tų, kuriems matematika sekasi“, „Matematika ne man“, „Kam jos iš viso reikia?“ – tokias frazes girdime nuolat. Tačiau ar tikrai problema slypi pačioje matematikoje, o gal tai lemia mūsų patirtys jos mokantis?

Darbuotojai dažnai turi prieigą prie asmens duomenų, reikalingų jų kasdienėms funkcijoms atlikti. Tačiau vien to, kad prieiga suteikta darbui, nepakanka bet kokiam duomenų naudojimui pateisinti. Neretai pasitaiko atvejų, kai darbuotojai, vedami smalsumo ar asmeninių interesų, peržengia savo įgaliojimų ribas. Tokie veiksmai gali sukelti rimtų pasekmių tiek pačiam darbuotojui, tiek darbdaviui.

Balandžio 23-ąją „YouTube“ mini simbolinį gimtadienį – prieš 21-erius metus tądien į platformą buvo įkeltas pirmasis vaizdo įrašas. Vos 19 sekundžių trukmės klipas „Me at the zoo“ šiandien atrodo kaip kukli pradžia, palyginti su tuo, kuo „YouTube“ tapo dabar.

Dirbtinis intelektas jau tampa įprastu reiškiniu – jis veikia mūsų išmaniuosiuose telefonuose, formuoja paieškos rezultatus, diktuoja socialinių tinklų turinį ir pamažu persikelia net į namų buities prietaisus. Tačiau iki šiol nedaug nagrinėjama, kokią įtaką mūsų mąstymui ar smegenų veiklai daro dirbtinio intelekto skverbimasis į kasdienes mūsų atliekamas užduotis.

JAV įsiplieskė vieni aštriausių pastarojo dešimtmečio debatų dėl technologijų ir privatumo. Pretekstu tapo atvejis, kai Teksaso policija vienos bylos tyrimo metu patikrino daugiau nei 100 tūkst. automobilių valstybinių numerių. Paaiškėjo, kad visa ši informacija buvo saugoma ne valstybės, bet privačios bendrovės serveriuose. Tai nėra distopinio filmo scenarijus, tai – šiandienos realybė.

Europos Sąjungoje formuojasi nauja vartotojų apsaugos kryptis – vadinamoji teisė taisyti prekes, skatinanti vietoje jų keitimo ar išmetimo pirmiausia sudaryti galimybę prekę pataisyti. Šią kryptį perima ir Lietuvos teisė: pakeisti Civilinio kodekso straipsniai numato papildomas pardavėjų pareigas, o vartotojams suteikia daugiau galimybių reikalauti prekių taisymo.

CERN paskelbė apie atrastą naują dalelę – du žaviuosius kvarkus turinčią kaskadą, arba Xi_cc barioną. Didžiojo hadronų greitintuvo LHCb eksperimente atrasta dalelė priklauso barionų elementariųjų dalelių grupei. Prie gerai žinomų barionų priskiriami protonai ir neutronai – dalelės, sudarančios atomų branduolius. VU Fizikos fakulteto LHCb Vilniaus grupės fizikas dr. Adamas Benjaminas Morrisas teigia, kad šis LHCb atradimas įmena ketvirtį amžiaus trukusią mįslę apie šios dalelės egzistavimą ir savybes.

Ar galėtumėt šiandien be telefono rasti kelią į vietą, kurioje niekada nebuvote? Klausimas paprastas, bet atsakymas vis dažniau gąsdina. Navigacijos programėlės mus išlaisvino nuo klaidžiojimo, tačiau kartu, panašu, atėmė kai ką svarbaus – gebėjimą patiems suprasti erdvę.

„OpenAI“ vadovas Samas Altmanas yra pasiūlęs provokuojančią mintį – kalbant apie dirbtinio intelekto energijos sąnaudas, dažnai pamirštama, kiek iš tiesų kainuoja pats žmogaus intelektas. Toks palyginimas skamba netikėtai: ar mūsų protas iš tikrųjų yra brangesnis, nei pažangiausi algoritmai? Kiek iš tiesų kainuoja mąstymas?

Daugelis suaugusiųjų kartais slapta sužaidžia trumpą mobilų žaidimą – dažniausiai tarp užduočių, per ilgesnius susitikimus ar tiesiog bandydami „perkrauti“ pavargusias smegenis. Tačiau apie tai garsiai kalbama retai. Psichologai sako, kad priežastis paprasta: žaidimai vis dar siejami su nerimtu laiko leidimu, todėl žmonės neretai vengia prisipažinti apie tokią veiklą.

Nors laikrodžių persukimas du kartus per metus daugeliui – jau įprasta rutina, mokslininkai vis dažniau abejoja, ar ji vis dar pagrįsta. Kiekvienąkart artėjant laikrodžių persukimui sustiprėja diskusijos, kad ši sistema pasenusi, nauda menka ir neatitinka to, ką šiandien žinome apie žmogaus biologinius ritmus.

Dar prieš kelerius metus programuotojo profesija atrodė kaip užtikrintos darbo vietos ir puikaus atlyginimo garantas. Tačiau šiandien ekspertai prognozuoja, kad jau po 24 mėnesių dėl dirbtinio intelekto (DI) įtakos pasaulį ištiks globali intelekto krizė ir tokių darbo vietų, kokias pažįstame pastarąjį šimtmetį – nebeliks. Nors programuotojai pirmieji pajuto šį spaudimą, ekspertai ramina: tai ne profesijos pabaiga, o jos atgimimas.