Radiacija natūraliai egzistuoja mūsų aplinkoje – nuo dirvožemio po kojomis iki oro, kuriuo kvėpuojame. Todėl svarbu žinoti, kur ir kiek radiacijos yra mūsų aplinkoje, o tai padeda kurti radiacijos žemėlapius ir stebėti aplinkos pokyčius. MRU Aplinkos valdymo laboratorijos komanda, vadovaujama prof. dr. Paulo Pereiros, žengia dar vieną žingsnį dalindamasi savo tyrimų rezultatais su visuomene.

„Mars Reconnaissance Orbiter“ yra vienas svarbiausių NASA orbitinių zondų, kuris padeda tirti Marso paviršių. Tarp daugelio jame sumontuotų prietaisų išsiskiria „SHARAD“ radaras, tai specialus įrenginys, skirtas tirti Marso paviršiaus sluoksnius ir atrasti požeminius darinius.

Skaitmeninė erdvė šiandien pilna balsų. Socialiniuose tinkluose, forumuose ir įvairiose platformose kasdien verda tūkstančiai diskusijų. Komentarų mastas interneto portaluose auga taip sparčiai, kad net technologijų ekspertams tampa sudėtinga suskaičiuoti, kiek jų atsiranda kasdien.

Žmonijos sukurti tyrimų zondai jau aplankė visas Saulės sistemos planetas, nuo Merkurijaus iki Neptūno, ir gausybę mažesnių kūnų – palydovus, asteroidus, kometas, nykštukines planetas. Keli zondai – „Voyager 1“ ir 2, greičiausiai ir „Pioneer 10“ ir 11 – jau netgi paliko Saulės sistemą. Kaip skraido erdvėlaiviai Saulės sistemoje?

Žemės magnetinis laukas, mūsų nematoma apsauginė skraistė, patiria reikšmingus pokyčius, kurie kelia susirūpinimą mokslininkams. „Pietų Atlanto anomalija“, tai silpnesnio magnetinio lauko zona, tai pastaraisiais metais sparčiai plečiasi.

Ar videožaidimai yra tik pramoga, ar vis dėlto menas – tokie pat kaip filmai ar komiksai? Klausimas, ilgai aptarinėtas tiek kasdieniuose pokalbiuose, tiek interneto bendruomenėse, šiandien vis drąsiau skamba ir MO muziejuje, kur vyko parodos „GamePlay. Žaidžiant pasaulį“ uždaromoji diskusija.

Aplink mūsų planetą egzistuoja nematoma jėga, kuri milijardus metų saugo gyvybę nuo pavojingos kosminės spinduliuotės. Ši apsauginė energijos skraistė, vadinama magnetiniu lauku, dabar ima rodyti nerimą keliančius silpnėjimo ženklus. Mokslininkai, stebintys šiuos pokyčius, įspėja, kad tai gali turėti ilgalaikių padarinių mūsų technologijoms ir kasdieniam gyvenimui.

Nuo 2017 m. NASA vykdo projektą „ARMADAS“ – juo siekiama sukurti autonominius robotus, galinčius iš specialių statybinių blokelių surinkti ir pertvarkyti infrastruktūrą Mėnulio ar Marso paviršiuje. Šiemet prie šio projekto prisijungė ir KTU doktorantė, kuri ieškojo būdų, kaip užtikrinti, sklandų šių robotų darbą.

Kai „NASA“ paskelbė, kad mažina darbuotojų skaičių „Jet Propulsion“ labaratorijoje, daugelį apėmė nerimas. Ši laboratorija dešimtmečius buvo Amerikos pasididžiavimas ir pažangos simbolis, tačiau dabar ją drebina permainos. Net 550 darbuotojų neteks darbo, o tai yra didžiausia pertvarka per daugelį metų.

Nuo tada, kai prieš šešis dešimtmečius kosmosą pasiekė pirmasis palydovas, kosminės technologijos tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi – navigacija, internetas, orų prognozės, tarptautiniai bankiniai pavedimai – visa tai priklauso nuo kosmoso infrastruktūros, kurios reikšmė ateityje tik didės.

Ar žinojote, kad fizika slypi ne tik kosmose ar laboratorijose, bet ir kiekviename mūsų žingsnyje – nuo išmaniojo telefono, kuriuo naudojamės, iki lazerio operacijų, kurios gelbsti regėjimą? Fizikiniai reiškiniai mus supa visur, tik dažnai mes jų neįvertiname bei nepastebime.

Kosmosas yra didžiulis. Kaip rašė nemirtingasis Douglasas Adamsas, jums gali atrodyti toli nueiti iki vaistinės gatvės gale, bet palyginus su kosmosu, tai visiškas menkniekis. Žinant šitai, gali atrodyti logiška išvada, kad viskas kosmose yra labai toli. Bet tai nėra tiesa. Iš tikro kosmoso riba tėra 100 kilometrų aukštyje. Kodėl kosmosu laikome tokį, atrodytų, artimą regioną? Ir kodėl tada taip sunku ten nuskristi?

Kembridžo universiteto ir „Meta Reality Labs“ mokslininkai išmatavo žmogaus akies raiškos ribą ir sudarė rekomendacijų sąrašą televizorių savininkams. Jie bandė išsiaiškinti, kokiais atvejais verta įsigyti didelės raiškos televizorių, kada užtenka 4K skiriamosios gebos, o kur reikalinga 8K.

Noras gauti trokštamą darbą skatina kandidatus ieškoti naujoviškų būdų išsiskirti. Vis daugiau žmonių darbo paieškoje pasitelkia DI įrankius norėdami profesionaliau ir įtaigiau pristatyti save bei savo patirtį. Tokia strategija dažnai pasiteisina – tyrimai rodo, kad net 38 proc. darbdavių yra labiau linkę pakviesti į pokalbį kandidatus, kurie naudoja DI savo paraiškoms patobulinti.

Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus pasikartojanti rutina dar XX a. pradžioje buvo sugalvota kaip energijos taupymo priemonė. Visgi ekspertai teigia, kad ji nebeatitinka pirminio tikslo, o tyrimai rodo, kad laiko persukimas ne tik nebetaupo elektros energijos, bet kai kuriais atvejais jos vartojimą net padidina.