Nuo tada, kai prieš šešis dešimtmečius kosmosą pasiekė pirmasis palydovas, kosminės technologijos tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi – navigacija, internetas, orų prognozės, tarptautiniai bankiniai pavedimai – visa tai priklauso nuo kosmoso infrastruktūros, kurios reikšmė ateityje tik didės.

Ar žinojote, kad fizika slypi ne tik kosmose ar laboratorijose, bet ir kiekviename mūsų žingsnyje – nuo išmaniojo telefono, kuriuo naudojamės, iki lazerio operacijų, kurios gelbsti regėjimą? Fizikiniai reiškiniai mus supa visur, tik dažnai mes jų neįvertiname bei nepastebime.

Kosmosas yra didžiulis. Kaip rašė nemirtingasis Douglasas Adamsas, jums gali atrodyti toli nueiti iki vaistinės gatvės gale, bet palyginus su kosmosu, tai visiškas menkniekis. Žinant šitai, gali atrodyti logiška išvada, kad viskas kosmose yra labai toli. Bet tai nėra tiesa. Iš tikro kosmoso riba tėra 100 kilometrų aukštyje. Kodėl kosmosu laikome tokį, atrodytų, artimą regioną? Ir kodėl tada taip sunku ten nuskristi?

Kembridžo universiteto ir „Meta Reality Labs“ mokslininkai išmatavo žmogaus akies raiškos ribą ir sudarė rekomendacijų sąrašą televizorių savininkams. Jie bandė išsiaiškinti, kokiais atvejais verta įsigyti didelės raiškos televizorių, kada užtenka 4K skiriamosios gebos, o kur reikalinga 8K.

Noras gauti trokštamą darbą skatina kandidatus ieškoti naujoviškų būdų išsiskirti. Vis daugiau žmonių darbo paieškoje pasitelkia DI įrankius norėdami profesionaliau ir įtaigiau pristatyti save bei savo patirtį. Tokia strategija dažnai pasiteisina – tyrimai rodo, kad net 38 proc. darbdavių yra labiau linkę pakviesti į pokalbį kandidatus, kurie naudoja DI savo paraiškoms patobulinti.

Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus pasikartojanti rutina dar XX a. pradžioje buvo sugalvota kaip energijos taupymo priemonė. Visgi ekspertai teigia, kad ji nebeatitinka pirminio tikslo, o tyrimai rodo, kad laiko persukimas ne tik nebetaupo elektros energijos, bet kai kuriais atvejais jos vartojimą net padidina.

Tyrimai rodo, kad skaitymas – svarbus moksleivių matematikos pasiekimams, tačiau pats uždavinių sprendimo procesas iki šiol menkai ištirtas – dažniausiai vertinamas tik galutinis atsakymas. Dėl to KTU doktorantė, naudodama žvilgsnio sekimo technologijas, tiria, kaip skirtingus pasiekimus turintys moksleiviai sprendžia probleminius uždavinius.

Saulės spinduliai – kasdienis reiškinys, slepiantis milžinišką energijos potencialą. Tačiau kol didžioji šios energijos dalis vis dar iššvaistoma, mokslininkai ieško būdų, kaip ją paversti elektra efektyviau ir išradingiau. Nuo pažangiausių kristalinių struktūrų iki gamtos įkvėptų sprendimų – net uogų pigmentų – jų eksperimentai atveria netikėtas galimybes.

NASA marsaeigis „Perseverance“ neseniai susidūrė su itin sudėtingu Marso uolienos dariniu, kuris gavo neoficialų pavadinimą „Kenmore“. Šis akmuo pasirodė esąs ne tik fiziškai tvirtas, bet ir moksliškai įdomus. Jį tyrinėjant buvo panaudoti pažangūs įrankiai, įskaitant azoto dujų srovę skleidžiantį įrenginį ir lazeriu šaudančią kamerą.

Milžiniškas asmens duomenų kiekis, kurį socialinių tinklų platformos surenka iš milijardų vartotojų, šiandien tampa ne tik tikslinės reklamos, bet ir sparčiai tobulėjančio dirbtinio intelekto (DI) kuru. JAV Federalinė prekybos komisija savo ataskaitoje atskleidė, kad tokios milžinės kaip „Meta“, „YouTube“ ir „TikTok“ vykdo „platų vartotojų sekimą“, kaupia informaciją net apie nepilnamečius.

Kuo gyvena šiuolaikinis mokslas ir kokį vaidmenį – padėjėjo, partnerio, konkurento – atlieka vis didesnę įtaką įgyjantis dirbtinis intelektas (DI)? Pasak „Vilnius Tech“ Elektronikos fakulteto profesoriaus dr. Artūro Serackio, DI mokslininkus ir inovacijų kūrėjus atvedė prie visiškai naujo etapo slenksčio, kai visi jo dėka gali konkuruoti beveik vienodomis sąlygomis.

Pastaraisiais metais kosmoso tyrinėjimai įgavo naują pagreitį, o šalys ne tik siekia pasiekti Mėnulį ar Marsą, bet ir galvoja apie Žemės apsaugą nuo galimų kosminių grėsmių. Kinija paskelbė apie planus sukurti sistemą, galinčią apsaugoti mūsų planetą nuo asteroido smūgio.

Mokslininkai jau daugelį metų bando išspręsti keistą Saulės fenomeną. Jos išorinė atmosfera, vadinama vainiku, yra daug kartų karštesnė nei žvaigždės paviršius. Papildomą intrigą kelia tai, kad iš Saulės sklindantis saulės vėjas, tai įkrautų dalelių ir magnetinių laukų srautas, kuris pasiekia milžiniškus greičius, keliaudamas į kosmosą.

Kaip greitai ir efektyviai tirti ląstelę? Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai kartu su tarptautine komanda sukūrė elektroninio aukštų dažnių biojutiklio koncepciją, leidžiančią sekundės dalies tikslumu stebėti reakcijas, vykstančias itin mažuose objektuose, pavyzdžiui, ląstelėse.

Mėnulis jau seniai yra strateginis tikslas didžiausioms kosmoso galybėms. Tiek NASA, tiek Kinijos CNSA planuoja ne tik išsiųsti astronautus į jo paviršių, bet ir ateityje statyti specialius gyvenamuosius modulius bei tyrimų bazes. Tačiau vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad Jungtinės Valstijos rizikuoja pralaimėti šį varžymąsi.