Ne vienas žmogus mėgsta dienos pabaigoje atsipalaiduoti žiūrėdamas televizorių. Vieniems tai yra kasdienis ritualas su naujienomis ar serialu, kitiems – būdas pabėgti nuo dienos rūpesčių. Todėl idėja turėti televizorių miegamajame daugeliui atrodo visai patraukli. Vis dėlto ši tema nėra tokia paprasta. T

Į šį klausimą galima atsakyti teigiamai, tačiau reikia išpildyti kai kurias sąlygas. Susidomėjimas ateitimi auga dėl spartėjančio gyvenimo tempo, žmonių noro suprasti pokyčius, tendencijas ir prie jų prisitaikyti. Automatizavimas ir dirbtinio intelekto pažanga privers vienas profesijas išnykti, bet sukurs naujas. Kaip tam pasiruošti, kad „neiškristume iš žaidimo“?

Nors žmonija nuolat tobulina technologijas ir gebėjimą siųsti robotus tyrinėti atokiausių Saulės sistemos vietų, kur žmogus dar negali žengti. Pirmasis nuotoliniu būdu valdomas robotas iš Žemės buvo paleistas dar 1970 metais, tačiau tik dabar, praėjus daugiau nei pusei amžiaus, mokslininkai galutinai išsiaiškino, kodėl šie inžinerijos stebuklai neretai įstringa svetimų pasaulių grunte.

Kauno technologijos universiteto Ultragarso mokslo instituto ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai sukūrė naują sprendimą – kontrastinio ultragarso pagrindu veikiančią dirbtinio intelekto sistemą, padedančią anksti nustatyti sunkius ūminio pankreatito atvejus dar prieš pasireiškiant akivaizdiems nekrozės požymiams.

Kas pavojingiau – buitinės elektros smūgis ar žaibo iškrova? Ir ar tikrai, jei „tik pakratė“, galime nusiraminti? Apie tai, kokias pasekmes palieka elektra žmogaus organizme, kokį pėdsaką gali palikti žaibo iškrova ant odos, kaip elgtis nelaimės akimirką ir kodėl kirvis gali tapti gyvybę gelbstinčiu įrankiu, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Skubios medicinos centro Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus vedėja gydytoja Liucija Vaitkevičiūtė.

Šių metų pradžioje kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nuotolinėmis banko paslaugomis visiškai nesinaudoja maždaug dešimtadalis Lietuvos gyventojų. Tačiau šis skaičius išauga beveik dvigubai, iki 19,3 proc., kai kalbame apie 56 metų ir vyresnius žmones. Būtent senjorai yra viena pažeidžiamiausių grupių, kurių patiriama socialinė atskirtis grasina išstumti juos iš visaverčio ekonominio, socialinio ir netgi kultūrinio gyvenimo.

Įsivaizduok sistemą, kuri pati, be jokio elektros įnašo, iš saulės ir vandens sukuria švarią energiją. Ne laboratorinis eksperimentas, o trijų metų lauko bandymais patvirtintas prototipas. Toks projektas gimė Japonijoje ir jis nėra tik vietinės svarbos įvykis.

Kol daugelis amerikiečių liepos ketvirtąją šventė su fejerverkais, NASA „Perseverance“ marsaeigis tą dieną skyrė kitokiems tyrinėjimams. Jis aptiko nedideles, beveik tobulai apvalias sferas Marso paviršiuje, kurios gali atskleisti senovinius planetos geologinius procesus.

Karas visais laikais rasdavo kelią į žaislų dėžę. Seniau karinės tematikos žaislai buvo pakankamai paprasti daiktai, atspindintys realius mūšius. Šiandien kai kurie kariniai žaislai ne tik atrodo kaip realiame kare naudojami išmanūs ginklai, bet ir gali duoti grįžtamąjį ryšį, komunikuoti ar net priimti sprendimus – į juos pradėtas integruoti dirbtinis intelektas.

Kosminės technologijos pasiekė naują lygį. Pirmą kartą istorijoje dirbtiniu intelektu paremtas palydovas visiškai savarankiškai nusprendė, kur ir kada atlikti mokslinę nuotrauką ir viskas įvyko per mažiau nei 90 sekundžių, be jokios žmogaus įsikišimo. Šis įvykis žymi reikšmingą lūžį kosminių stebėjimų srityje.

Mokslininkai iš Masačusetso technologijos instituto neseniai atliko patį tiksliausią garsiojo kvantinės fizikos eksperimento variantą, vadinamą dvigubo plyšio eksperimentu. Šįkart vietoj įprastų įrenginių buvo pasitelkti itin šaltai atšaldyti atomai ir pavieniai fotonai.

Mokslininkai pasiekė reikšmingą technologinį laimėjimą, susijusį su šviesos koherentiškumo moduliacija. Tai reiškia, kad tapo įmanoma itin sparčiai ir tiksliai valdyti šviesos bangų fazių pasiskirstymą.

Vėjas vis sparčiau tampa vienu pagrindinių elektros energijos šaltinių Lietuvoje, tačiau kartu su vėjo jėgainių plėtra auga ir visuomenės nuogąstavimai – nuo galimos žalos žmonių sveikatai bei laukinei gyvūnijai iki neva neigiamo poveikio kraštovaizdžiui. Vis dėlto tokie įsitikinimai dažnai nėra pagrįsti faktais.

Priversti šviesą sustoti: kas atsitiko laboratorijoje, pranoko net mokslinės fantastikos scenarijus. Kartais atrodo, kad niekas mūsų jau nebenustebins, bet štai ateina mokslininkai ir sako: mes sustabdėme šviesą. Ir ne tik sustabdėme – mes ją pavertėme medžiaga, kuri tuo pačiu metu yra tvirta kaip ledas ir teka kaip vanduo.

Niekas nepasikeitė taip greitai kaip tai, kaip mes sužinome apie pasaulį. Prieš keliolika metų žmonės dar dažniau rinkdavosi laikraščius, televiziją ar pokalbius su draugais kaip pagrindinius informacijos šaltinius. Dabar didžioji dalis mūsų žinių, idėjų, emocinių reakcijų ir net diskusijų kyla iš socialinių tinklų, naujienų srautų ar personalizuotų programėlių, visų paremtų algoritmais. Ir šie algoritmai veikia tyliai, nematomai, bet labai giliai.