Mėnulis jau seniai yra strateginis tikslas didžiausioms kosmoso galybėms. Tiek NASA, tiek Kinijos CNSA planuoja ne tik išsiųsti astronautus į jo paviršių, bet ir ateityje statyti specialius gyvenamuosius modulius bei tyrimų bazes. Tačiau vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad Jungtinės Valstijos rizikuoja pralaimėti šį varžymąsi.

Mokslas įžengė į naują etapą, kuriame svarbų vaidmenį ima atlikti ne tik žmonės, bet ir dirbtinis intelektas (DI). Laboratorijose vis dažniau pasitelkiami algoritmai, kurie ne tik analizuoja duomenis, bet ir patys siūlo naujų eksperimentų idėjas. Tai, kas prieš kelerius metus skambėjo kaip mokslinė fantastika, šiandien tampa realybe.

Jungtinių Valstijų kosmoso agentūra NASA pristatė planą, kuris jau dabar vadinamas vienu svarbiausių artimiausio dešimtmečio kosminių projektų. Iki 2030 metų ant Mėnulio paviršiaus turėtų atsirasti branduolinis reaktorius. Tai žingsnis, galintis ne tik pakeisti kosminių tyrimų kryptį, bet ir nulemti geopolitinę kovą dėl įtakos kosmose.

Mokslas nuolat ieško naujų būdų, kaip geriau suprasti ir panaudoti šviesą. Neseniai Kinijos mokslininkai paskelbė apie proveržį, kuris gali iš esmės pakeisti optikos tyrimų kryptį. Vietoje to, kad apsiribotų paviršinėmis šviesos savybėmis, jie nusprendė gilintis į fundamentalius fotonų aspektus, pasitelkdami jų judėjimo erdvę.

Ką bendro turi mokslinė fantastika ir technologijų laboratorijos? Daug daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Fantastikos autoriai dažnai tampa idėjų pranašais – jų vaizduotės sukurtos istorijos įkvepia išradėjus, o kartais tiesiogiai virsta inžineriniais projektais. Šiandien, kai dirbtinis intelektas ir robotika sparčiai skverbiasi į mūsų kasdienybę, fantastika ir realybė žingsnis po žingsnio susilieja.

Astronomijos pasaulis sulaukė dar vienos staigmenos, kai „Jameso Webbo“ kosminis teleskopas užfiksavo mažytį, vos dešimties kilometrų skersmens objektą, tapusį nauju Urano palydovu. Šis atradimas, padarytas 2025 metų vasario pradžioje, išplėtė žinomų šios planetos palydovų skaičių iki dvidešimt devynių.

Ne vienas žmogus mėgsta dienos pabaigoje atsipalaiduoti žiūrėdamas televizorių. Vieniems tai yra kasdienis ritualas su naujienomis ar serialu, kitiems – būdas pabėgti nuo dienos rūpesčių. Todėl idėja turėti televizorių miegamajame daugeliui atrodo visai patraukli. Vis dėlto ši tema nėra tokia paprasta. T

Į šį klausimą galima atsakyti teigiamai, tačiau reikia išpildyti kai kurias sąlygas. Susidomėjimas ateitimi auga dėl spartėjančio gyvenimo tempo, žmonių noro suprasti pokyčius, tendencijas ir prie jų prisitaikyti. Automatizavimas ir dirbtinio intelekto pažanga privers vienas profesijas išnykti, bet sukurs naujas. Kaip tam pasiruošti, kad „neiškristume iš žaidimo“?

Nors žmonija nuolat tobulina technologijas ir gebėjimą siųsti robotus tyrinėti atokiausių Saulės sistemos vietų, kur žmogus dar negali žengti. Pirmasis nuotoliniu būdu valdomas robotas iš Žemės buvo paleistas dar 1970 metais, tačiau tik dabar, praėjus daugiau nei pusei amžiaus, mokslininkai galutinai išsiaiškino, kodėl šie inžinerijos stebuklai neretai įstringa svetimų pasaulių grunte.

Kauno technologijos universiteto Ultragarso mokslo instituto ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai sukūrė naują sprendimą – kontrastinio ultragarso pagrindu veikiančią dirbtinio intelekto sistemą, padedančią anksti nustatyti sunkius ūminio pankreatito atvejus dar prieš pasireiškiant akivaizdiems nekrozės požymiams.

Kas pavojingiau – buitinės elektros smūgis ar žaibo iškrova? Ir ar tikrai, jei „tik pakratė“, galime nusiraminti? Apie tai, kokias pasekmes palieka elektra žmogaus organizme, kokį pėdsaką gali palikti žaibo iškrova ant odos, kaip elgtis nelaimės akimirką ir kodėl kirvis gali tapti gyvybę gelbstinčiu įrankiu, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Skubios medicinos centro Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus vedėja gydytoja Liucija Vaitkevičiūtė.

Šių metų pradžioje kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nuotolinėmis banko paslaugomis visiškai nesinaudoja maždaug dešimtadalis Lietuvos gyventojų. Tačiau šis skaičius išauga beveik dvigubai, iki 19,3 proc., kai kalbame apie 56 metų ir vyresnius žmones. Būtent senjorai yra viena pažeidžiamiausių grupių, kurių patiriama socialinė atskirtis grasina išstumti juos iš visaverčio ekonominio, socialinio ir netgi kultūrinio gyvenimo.

Įsivaizduok sistemą, kuri pati, be jokio elektros įnašo, iš saulės ir vandens sukuria švarią energiją. Ne laboratorinis eksperimentas, o trijų metų lauko bandymais patvirtintas prototipas. Toks projektas gimė Japonijoje ir jis nėra tik vietinės svarbos įvykis.

Kol daugelis amerikiečių liepos ketvirtąją šventė su fejerverkais, NASA „Perseverance“ marsaeigis tą dieną skyrė kitokiems tyrinėjimams. Jis aptiko nedideles, beveik tobulai apvalias sferas Marso paviršiuje, kurios gali atskleisti senovinius planetos geologinius procesus.

Karas visais laikais rasdavo kelią į žaislų dėžę. Seniau karinės tematikos žaislai buvo pakankamai paprasti daiktai, atspindintys realius mūšius. Šiandien kai kurie kariniai žaislai ne tik atrodo kaip realiame kare naudojami išmanūs ginklai, bet ir gali duoti grįžtamąjį ryšį, komunikuoti ar net priimti sprendimus – į juos pradėtas integruoti dirbtinis intelektas.