Kylančios energijos kainos, geopolitinis nestabilumas ir klimato kaitos iššūkiai vis dažniau verčia klausti: ar galime patys apsirūpinti energija, kuri būtų ir tvari, ir patikima? Ieškant atsakymo, vis daugiau dėmesio krypsta į giluminę Žemės šilumą.

Kauno technologijos universiteto mokslininkas fizikas dr. Vytautas Stankus sako, kad nors žmonių civilizacija pagal mokslinius matavimus yra tik kūdikystės pradžioje, tačiau jos moksliniams pasiekimams ribų nėra. Svarbiausia – susitvarkyti su savimi.

Naršydami „YouTube“, dažniausiai matome tik kruopščiai išpuoselėtus vaizdo įrašus su milijonais peržiūrų. Tačiau tai tik mažytė platformos dalis. JAV mokslininkai nustatė, kad dauguma iš apytikriai 15 milijardų vaizdo įrašų beveik niekada nebuvo peržiūrėti. Šie „nematomi“ įrašai atskleidžia visai kitokį platformos veidą nei tas, kurį pristato jos savininkai.

Ar žinojote, kad dalis žmonių eidami gatve virš jūsų galvos mato plaukiojančią gyvybės juostą, o prekybos centre dėdami vaisius įsivaizduoja renkantys žaidimo taškus? Pasirodo, panašios anomalijos turi savo pavadinimą – Žaidimų perkėlimo fenomenas ir, anot tyrėjų, jį jaučia net 82–96 proc. aktyvių žaidėjų.

Neseniai Kauno technologijos universitete pradėjusi dirbti mokslininkė teigia, kad neuromokslų pažanga veda į tai, kad ateityje būtų galima ne tik stebėti ir analizuoti smegenų veiklą, bet ir ją modeliuoti, prognozuoti pokyčius bei taikyti labiau pagrįstus gydymo metodus. Jos teigimu, skaitmeninių technologijų pažanga neatsiejama nuo žmonijos gerovės.

„Delta Biosciences“ – Lietuvos gyvybės mokslų įmonė, kurianti medicinos sprendimus kosmosui – kartu su Europos kosmoso agentūra kitų metų pradžioje pradės ilgalaikę, trejus metus truksiančią misiją Tarptautinėje kosminėje stotyje. Šios misijos tikslas – patvirtinti hipotezę apie antiradiacinius vaistus ir kosmoso spinduliuotei atsparius pagalbinius junginius, prailginančius vaistų galiojimo laiką.

Daugelis žmonių deimantą sieja su grožiu ir vertina tik kaip papuošalą, bet nežino, kad kartu jis – itin galingas kvantinių technologijų įrankis. Superlaidumo įrodymai, minų atpažinimas karo lauke, vėžio diagnostika – tai tik maža dalis sričių, prie kurių proveržio prisideda kvantiniai deimantai.

lgalaikėje perspektyvoje turime visas galimybes su dirbtiniu intelektu autonomizuoti visuomenės poreikių tenkinimą visose srityse – produktų gamybos, paslaugų sektoriaus, žemės ūkio ir transporto bei logistikos. Žmonės galės dirbti ne keturių, bet gal net dviejų dienų darbo savaites, o likusį laiką skirti kūrybai, kelionėms ir panašiai.

Ar įmanoma Žemėje įžiebti dirbtinę Saulę? Tokiam eksperimentui ruošiasi mokslininkai, Pietų Prancūzijoje statantys didžiausią pasaulyje branduolių sintezės reaktorių. Inžinerijos stebuklu vadinamu „ITER“ projektu siekiama Žemėje užkurti Saulėje vykstančias chemines reakcijas ir tokiu būdu gauti ilgalaikį švarios energijos šaltinį.

Kompiuteriniai žaidimai šiandien tapo įprasta kasdienybės dalimi. Vieni juos renkasi po darbo ar mokslų atsipalaidavimui, kiti praleidžia prie jų ištisas valandas – kartais net nepastebėdami, kaip tai ima trukdyti gyvenimui. Kur baigiasi pramoga ir prasideda problema – klausimas, į kurį atsakymas priklauso nuo žmogaus. Svarbu ne tik tai, ką žaidžiame, bet ir kaip, kiek ir kodėl tai darome.

Trečiadienį Kaune atidarytas vienas moderniausių lustų technologijų plėtros centrų Lietuvoje – KTU Lustų akademija. Čia bus kuriamos ir plėtojamos naujausios lustų technologijos, leisiančios kryptingai stiprinti Lietuvai ir regionui strategiškai svarbią puslaidininkių pramonę.

Planšetiniai kompiuteriai, interaktyvios lentos, edukaciniai žaidimai ir įvairios programėlės tampa neatsiejama kasdienio vaikų ugdymo dalimi. Švietimo ekspertai pastebi, kad modernių technologijų naudojimas darželiuose šiandien neišvengiamas ir gali būti labai naudingas, tačiau tai daryti būtina atsargiai ir kūrybiškai.

Lietuva pastaraisiais metais vis ryškiau įsitvirtina kaip kosmoso technologijų kūrėja, o viena iš ryškiausių šalies žvaigždžių – „Astrolight“. Įspūdingas inovacijų potencialas ir globalios ambicijos įmonę atvedė į lazerinio ryšio technologijų plėtrą, kuri gali iš esmės pakeisti komunikaciją tarp Žemės ir kosmoso. Šie sprendimai atveria ir naujus kelius gynybos sektoriuje, kur saugi ir nenutrūkstama komunikacija tampa kritiškai svarbi.

Visą dieną praleidote naršydami internete, bet vietoje minčių galvoje „verda“ tik neaiški „TikTok“ įrašų ir memų „sriuba“? Šį reiškinį apibūdina naujadaras „smegenų puvimas“, kurį dar pernai Oksfordo žodynas paskelbė metų žodžiu. Dėl viso to kalta skaitmeninio turinio perkrova, pastaraisiais metais tapusi vienu didžiausių šiuolaikinio žmogaus priešų.

Dirbtinis intelektas (DI) šiuo metu neabejotinai tapo linksniuojamu žodžiu įvairiose srityse ir patraukė tiek profesionalų, tiek paprastų vartotojų dėmesį. Stebint, kiek daug DI gali pasiūlyti įrankių mokslo srityje, kyla klausimas – ar galime pasitikėti DI įrankių teikiamais atsakymais moksliniuose tyrimuose?