„Technologijos, kurios yra kuriamos kosmosui anksčiau ar vėliau tiesiogine to žodžio prasme grįžta atgal į Žemę. Pavyzdžiui, saulės panelės, nesibraižantys lęšiai, kūdikių pieno mišinukai, dirbtinės galūnės, vandens filtrai ir t. t. Ir tai yra vienas iš pagrindinių argumentų, kuomet tenka išgirsti nuogąstavimus, kam čia investuoti į tą kosmosą, juk „ant žemės“ turime begalę problemų“, – sako Eigirdas Sarkanas.

Žemė šiuo metu yra vienintelė žinoma vieta visatoje, kur egzistuoja gyvybė. Tai įmanoma dėl vandens skysto pavidalo, kuris leidžia vykti cheminėms reakcijoms ir biologiniams procesams. Žmonija, turinti gebėjimą kurti technologijas ir tyrinėti kosmosą, egzistuoja tik labai trumpą Žemės istorijos dalį. Šviesos greičio apribojimai kelia iššūkių, tai net artimiausios žvaigždės yra neįveikiamai toli pagal žmogaus gyvenimo laiką.

Lenktynės dėl žmogaus sugrįžimo į Mėnulį ir nuolatinės infrastruktūros kūrimo jo paviršiuje įgauna vis didesnį pagreitį. Šalia ambicingos JAV „Artemis“ programos vis ryžtingiau savo planus įgyvendina ir Kinija, nuosekliai plėtodama „Chang'e“ misijų seriją.

Socialiniame tinkle „X“ įdiegto DI roboto „Grok“ nauja nuotraukų redagavimo funkcija sukėlė tarptautinį pasipiktinimą – „X“ dalyviai ėmė masiškai „nurenginėti“ nuotraukas įkėlusias moteris. Skandalas vėl atkreipė dėmesį į augančią giluminių klastočių grėsmę. Problema šiandien yra ne tik tai, kad jas tampa vis sunkiau atpažinti, problema yra tai, kad DI įrankiai, pasitelkiami joms kurti, tampa prieinami bet kam.

Kosmoso tyrinėjimai kupini netikėtumų, tačiau vienas pavojingiausių momentų bet kurioje misijoje yra prarasti ryšį su kosminiu aparatu. 2025 m. liepos 16 dieną, ankstyvą rytą, Europos antenos nebegavo nė vieno duomenų signalo iš zondo „Juice“.

Mėnulis nuo senų laikų buvo ne tik paslaptinga dangaus palydovo šviesa naktiniame danguje, bet ir žmonijos svajonių bei ambicijų simbolis. Pirmieji astronautai, palikę savo pėdsakus jo paviršiuje, sukūrė viltį, kad tai taps tik pradžia. Tačiau nuo 1969 metų euforijos praėjo dešimtmečiai, ir šiandien klausimas skamba kitaip: ar žmonės gali ne tik nusileisti, bet ir gyventi Mėnulyje?

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto doktorantė Rūta Racz tyrimus vykdo Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN). Ji yra pirmoji VU doktorantė ir pirmoji moteris iš Lietuvos, kuri dirba viename iš pagrindinių didžiausių CERN eksperimentų – LHCb.

Šiuolaikinis pasaulis gyvena technologijų pažangos ritmu. Kiekvieną dieną girdime apie naujus dirbtinio intelekto proveržius, pažangias ginkluotės sistemas ar kibernetinius sprendimus, galinčius pakeisti mūsų kasdienybę.

1973 metų rugsėjo 10 dieną NASA misijų kontrolės centre nuaidėjo garsas, kurio niekas neturėjo ten išgirsti. Iš orbitos pasigirdo moteriškas balsas, prisistatęs kaip Helen Gariot, teigiantis, kad ką tik atskrido į kosminę stotį „Skylab“ su šiltu maistu astronautams.

Atliekos, kurios daugelį metų atrodė tik kaip pavojingas ir brangiai saugomas produktas, gali tapti sprendimu kuriant naują energijos rūšį. Jungtinėse Valstijose yra sukaupta tūkstančiai tonų panaudoto branduolinio kuro. Iki šiol jis buvo laikomas tik problema, reikalaujančia sudėtingo ir brangaus saugojimo. Mokslininkai pristato idėją, galinčią pakeisti mūsų požiūrį į branduolinę energetiką.

Saulė yra ne tik mūsų planetos gyvybės šaltinis, bet ir nuolatinės grėsmės šaltinis. Kartais ji išskiria milžiniškus energijos bei dalelių kiekius į kosmosą, sukeldama reiškinius, vadinamus saulės audromis. Nors mokslininkai puikiai supranta jų mechanizmą, didžiausia paslaptis išlieka laikas, tai kada įvyks kitas didysis išsiveržimas.

Su brūkšniniais kodais susiduriame kasdien – kiekvieną kartą apsipirkdami parduotuvėse. Vis dėlto, nors jie Lietuvoje naudojami jau daugiau nei 30 metų, apie jų paskirtį ir reikšmę vis dar gajūs įvairūs mitai. Ekspertė įvardija penkis dažniausiai pasitaikančius mitus apie brūkšninius kodus ir juos paaiškina.

Kas būtų, jei sprendimą, turintį realių pasekmių žmogaus gyvenimui, priimtų ne pareigūnas ar teisėjas, o dirbtinis intelektas? Viešojoje erdvėje tokia situacija vis dar dažnai pristatoma kaip pavojingas eksperimentas. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad realus pavojus gali slypėti ne ten, kur esame įpratę jo ieškoti.

NASA po daugiau nei pusės amžiaus pertraukos ruošiasi sugrąžinti žmones prie Mėnulio. Programa „Artemis“ žymi naują bemanės ir pilotuojamos kosmonautikos etapą, o misija „Artemis 2“ bus pirmasis skrydis su įgula naująja kapsule „Orion“.

Valstybinė miškų tarnyba, bendradarbiaudama su ESO, Aplinkos ministerija ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, prisideda prie sprendimų, leidžiančių Lietuvos miškuose atkurti iki šiol infrastruktūros užimtus plotus. Miškingose vietovėse ESO vykdomas elektros oro linijų perkėlimas po žeme sudaro sąlygas mažinti miškų fragmentaciją, atsisakyti plačių proskynų ir didinti miškų ekologinę vertę, tuo pačiu švelninant klimato kaitos poveikį.