Žmonės naudoja skaitmeninę piniginę, kai atsiskaito per „Google Wallet“ ar „Apple Pay“, o netrukus ten pridėti bus galima ir daugiau asmens dokumentų, pavyzdžiui, net vairuotojo pažymėjimą ar pasą. Netrukus nauja ES iniciatyva leis naudotis nemokama skaitmenine tapatybės dėkle, tad visus dokumentus telefone bus lengva pasiekti vos keliais paspaudimais. 
Žmonės naudoja skaitmeninę piniginę, kai atsiskaito per „Google Wallet“ ar „Apple Pay“, o netrukus ten pridėti bus galima ir daugiau asmens dokumentų, pavyzdžiui, net vairuotojo pažymėjimą ar pasą. Netrukus nauja ES iniciatyva leis naudotis nemokama skaitmenine tapatybės dėkle (angl. EU Digital Identity Wallet), tad visus dokumentus telefone bus lengva pasiekti vos keliais paspaudimais. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, teigia, kad ES skaitmeninė dėklė gali pritraukti sukčių dėmesį, tad patys žmonės turi būti akylesni.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Eurostat“ duomenimis, 2024 metais vidutiniškai 70 proc. ES gyventojų sėkmingai naudojo el. valdžios vartus ir panašias skaitmenines paslaugas, tačiau šis rodiklis skirtingose šalyse gerokai svyruoja. Pavyzdžiui, Danijoje skaitmenines paslaugas naudoja beveik visi, net 99 proc. gyventojų, o Kipre – vos kas dešimtas žmogus. Toks netolygumas turi rimtų pasekmių, kol vieni europiečiai gali laisvai tvarkyti reikalus internetu bet kurioje ES šalyje, kiti susiduria su didele biurokratine našta, jiems skaitmeninės paslaugos yra sunkiau prieinamos.
„Kiekviena naujovė atneša naujas galimybes, bet sukčiai iškart bandys apgauti tuos žmones, kurie yra mažiau akyli. Kai atsiras ši paslauga, vartotojai turės patys neatverti sukčiui skaitmeninės piniginės. Dėl to verta atkreipti dėmesį į rizikas, pavyzdžiui, naudoti tik oficialią programėlę ir visada ją atnaujinti. Į senąją jos versiją sukčiams yra lengviau įsilaužti“, – sako D. Povilaitis.
Anot „Telia“ kibernetinio saugumo vadovo, sukčiai gali gauti asmens duomenis net jei jis neįsilauš į dėklės programėlę, nes žmogus turės galimybę internetiniuose puslapiuose patvirtinti savo tapatybę. ES skaitmeninė piniginė leis pasirinkti, kokią informaciją žmogus pateiks internete. Pavyzdžiui, jei „LRT“ straipsnyje bus pateikta jautri informacija ir reikės patvirtinti, kad asmuo yra pilnametis, verta įvesti tik tą informaciją ir ne daugiau.
Skaitmeninę piniginę pavogti sunkiau nei tikrą
Žmonės, kurie skaitmeninę piniginę naudos saugiai, gali padėti sumažinti sukčiavimo atvejus. Kibernetinio saugumo bendrovės „F-Secure“ saugumo ataskaitoje teigiama, kad skaitmeninė piniginė gali padėti sumažinti asmens tapatybės vagysčių skaičių. Tokios apgaulės metu apgavikas naudoja asmeninę informaciją ir atidaro banko sąskaitas ar net pasiima paskolą kito žmogaus vardu.
ES gali pasimokyti iš Didžiosios Britanijos duomenų privatumo klaidų. Buvusi ES narė jau naudoja el. tapatybės dokumentus amžiaus patikrai tam, kad vaikai nematytų žalingo turinio internete. Tačiau norint patvirtinti amžių, žmonės turi įvesti jautrią informaciją į bet kurią svetainę, kur galima susidurti su jautriais vaizdais. Tai sukėlė pasipiktinimo bangą, nes yra nemažai tokių tinklapių.
„ES dėklė gali išvengti Jungtinės Karalystės situacijos, nes leis įvesti tik tą asmens informaciją, kuria žmogus nori dalintis. Šis sprendimas padės padidinti visuomenės pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis, tad daugiau žmonių norės naudoti skaitmeninę dėklę. Tačiau žmonės turi ir patys visada kelti klausimą „kiek mažiausiai duomenų aš galiu pateikti šioje svetainėje?“, – teigia D. Povilaitis.
Ankstyvas startas
Nors dėklė bus išleista tik 2026 metų pabaigoje, jau prasideda bandomasis projektas. ES projekte dalyvauja daugiau nei 140 viešojo ir privataus sektoriaus institucijų iš 20 šalių, įskaitant Lietuvą. ES dėklė leis saugiai internetu pasiekti asmeninius dokumentus ir informaciją: tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, sveikatos istoriją ir išsilavinimą. Lietuvoje pirmiausia atsiras el. vairuotojo pažymėjimas.
Skaitmeninė tapatybės dėklė galėtų sumažinti gyvas eiles tiek „Regitroje“, tiek automobilių nuomos punktuose. Lietuvoje bandomajame projekte dalyvauja transporto dalijimosi įmonė „CityBee“. Naujovė taip pat turėtų leisti lengviau atpažinti kelių erelius ir institucijoms tarp skirtingų valstybių dalintis informacija apie jų įvykdytus pažeidimus. Pavyzdžiui, jei žmogaus neatsakingai vairavo ir neteko teisių Vokietijoje, Lietuvoje jis irgi negalės taip elgtis.
„Bendra ES skaitmeninė dėklė taip pat sukurs bendrus kibernetinio saugumo standartus. Mažiau skaitmeniškai pažengusių valstybių gyventojų duomenys bus geriau apsaugoti, tad sumažės tapatybės vagysčių atvejai. Vienodi standartai leis greičiau pastebėti saugumo spragas ir koordinuotai imtis prevencinių priemonių“, – apibendrina „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas.
