Kodėl matote būtent tokį darbo pasiūlymą „LinkedIn“? Kodėl jūsų mėgstama internetinė parduotuvė jau žino, kokių batų jums reikia dar prieš jums apie tai pagalvojant? Už šių sprendimų slypi nematomos formulės ir algoritmai, paremti matematika – dirbtinio intelekto (DI) pagrindu. 
Kodėl matote būtent tokį darbo pasiūlymą „LinkedIn“? Kodėl jūsų mėgstama internetinė parduotuvė jau žino, kokių batų jums reikia dar prieš jums apie tai pagalvojant? Už šių sprendimų slypi nematomos formulės ir algoritmai, paremti matematika – dirbtinio intelekto (DI) pagrindu. Būtent tokią, nepaprastą matematiką padeda geriau suprasti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) mokslininkai.
Doc. Haroldas Giedra ir prof. Olga Kurasova. VU nuotr.
Matematika – DI pagrindas
„Matematika yra pagrindas, kuriuo paremtas bet koks dirbtinio intelekto sprendimas. Jei nežinai, kaip veikia modelis – nesi jo šeimininkas“, – sako VU MIF mokslininkas doc. Haroldas Giedra. Jis primena, kad dauguma DI sprendimų veikia tarsi „juodosios dėžės“ – į jas įmetami duomenys, o išeina rezultatai, kurių veikimo principų dažnai nesupranta net patys naudotojai.
Norint būti ne pasyviu vartotoju, o kūrėju, būtina žinoti, kas slypi viduje. Tiems, kurie ateityje siekia žengti koja kojon su ateities technologijomis, svarbu suprasti DI algoritmų veikimą, kad galėtų prisidėti prie jų kūrimo. Tokiems žmonėms verta rinktis matematikos arba informacinių technologijų (IT) bakalauro ar magistrantūros studijas VU.
Ne mistika, o griežta logika
„Dar Aristotelio sukurti silogizmai yra matematinės logikos pradžia. Jie leido formalizuoti samprotavimus – tai buvo pirmas žingsnis link to, ką dabar vadiname dirbtiniu intelektu“, – pasakoja doc. H. Giedra.
Dalis žmonių DI suvokia kaip mąstantį, kuriantį ar net pranašaujantį. Tačiau iš tiesų tai – matematinė sistema, sukurta žmonių, paremta tikimybių teorija, algebros principais, logika ir besimokanti iš daugybės vienetų duomenų.
„Matematika – tai moderni raštingumo forma. Tie, kurie nemoka skaityti duomenų, tampa jų aukomis“, – matematikos svarbą DI kontekste pabrėžia VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Olga Kurasova.
Kokios profesijos bus perspektyviausios?
XXI a., kai daugybę kasdienių dalykų atliekame internete, skaitmeninis raštingumas itin svarbus. Mokslininkai įsitikinę – mokantys ne tik naudotis, bet ir kurti technologijjas ateityje bus itin paklausūs specialistai.
VU MIF jau šiandien ugdo ateities profesionalus: DI kūrėjus, duomenų analitikus, kibernetinio saugumo ekspertus. Fakulteto studentai mokosi ne tik programuoti, bet ir suprasti, kaip duomenys tampa sprendimais – kokiais matematiniais principais grindžiamas kiekvienas skaitmeninis modelis.
Kaip tikina VU ekspertai, matematika nėra statiška – ji nuolat prisitaiko prie naujų poreikių ir tampa esmine jėga technologijų bei inovacijų srityje.
DI turi savo ribas
Skaitmeninis protas jau šiandien padeda diagnozuoti ligas, versti tekstus į kitas kalbas, valdyti transportą, prognozuoti rinkų svyravimus. Dažnam kyla klausimas, ar jis gali būti kūrybingas ir net pakeisti kai kurių profesijų atstovus.
Anot prof. O. Kurasovos, DI gali atlikti rutinines užduotis ir leisti įvairių sričių specialistams užsiimti kitomis veiklomis ir taip siekti aukštesnių tikslų, efektyvumo. Mokytojai, kurie geba paaiškinti ir įkvėpti, visada išliks nepakeičiami. Galutinį sprendimą dėl rimtesnės diagnozės ar gydymo eigos ir toliau priims gydytojai, tačiau DI gali jiems padėti – automatizuoti procesus, analizuoti sudėtingus duomenis, pastebėti smulkiausius dėsningumus.
Daugeliui jau teko girdėti ir apie DI kuriamas dainas ar dailės kūrinius. Vis dėlto, kaip pabrėžia profesorė, gebėjimas kurti yra viena iš svarbiausių žmogaus intelekto savybių.
„Bendrasis dirbtinis intelektas turėtų turėti tokį gebėjimą kurti. Tačiau dabartiniai DI modeliai mokosi iš esamų duomenų. Tad kyla klausimas, ar, pavyzdžiui, generatyvinio dirbtinio intelekto sukurtas paveikslas gali būti laikomas originaliu, jei jam sukurti buvo naudojami dailininkų nutapyti paveikslai“, – aiškina mokslininkė.
Ne tik galimybės, bet ir pavojai
VU ekspertai vieningai sutaria – tam, kad DI būtų naudingas, jis turi būti atsakingai valdomas.
„Istorija ne kartą parodė, kad sukurtos inovatyvios technologijos būna panaudojamos blogiems tikslams. Dirbtinio intelekto įrankiai „blogiukų“ rankose gali padaryti neigiamų dalykų. Jau dabar jie yra naudojami dezinformacijai, propagandai ir netikram turiniui generuoti“, – apie galimas DI grėsmes pasakoja prof. O. Kurasova.
Tačiau tinkamose rinkose mašininis intelektas gali padėti daryti reikšmingus dalykus. Šiuo metu DI modeliai naudojami net kuriant vaistus, o dvi 2024 m. Nobelio premijos buvo skirtos už tyrimus, susijusius su DI vystymu.
Prie DI plėtros prisideda ir Lietuvos mokslininkai: jie kuria ir tobulina DI modelius, taikomus medicinoje, pramonėje, robotizacijos, kibernetinio saugumo ir daugelyje kitų sričių, o prie tyrimų prisideda ir verslo įmonės.
