Dirbtinis intelektas vis drąsiau skinasi kelią į mūsų kasdienybę. Nuo automatinių rekomendacijų iki pokalbių botų, technologijos tampa ne tik pagalbininkėmis, bet ir sprendimų priėmimo partnerėmis. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra „ChatGPT“, kurio kūrėjai dabar užsimojo dar drąsiau.
Dirbtinis intelektas vis drąsiau skinasi kelią į mūsų kasdienybę. Nuo automatinių rekomendacijų iki pokalbių botų, technologijos tampa ne tik pagalbininkėmis, bet ir sprendimų priėmimo partnerėmis. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra „ChatGPT“, kurio kūrėjai dabar užsimojo dar drąsiau.
„OpenAI“ vadovas Samas Altmanas neslepia, kad dirbtinis intelektas, kuriuo daugelis šiandien naudojasi pokalbiams ar tekstų kūrimui, netrukus turėtų peržengti šias ribas. Vizija aiški: „ChatGPT“ taptų išmaniu asmeniniu asistentu, padedančiu planuoti atostogas, organizuoti kalendorių ar net priminti apie gimtadienius.
Skamba patogu? Taip, bet ne visiems ramiau dėl to. Kol technologijos šuoliuoja pirmyn, vis dažniau kyla klausimai: kiek galime pasitikėti tuo, kas vyksta už ekrano? Ankstesni duomenų skandalai ir DI šališkumo atvejai kelia pagrįstą nerimą. Net jei dirbtinis protas atrodo mandagus ir naudingas, jis veikia pagal žmogaus sukurtas taisykles, o žmonės, deja, klysta.
Sam Altmanas mato naują „ChatGPT“ veidą
„OpenAI“ vadovas neslepia ambicijų: jis norėtų, kad „ChatGPT“ ne tik kalbėtų, bet ir padėtų organizuoti realų gyvenimą. Vartotojas galėtų patikėti DI suplanuoti kelionę, susisteminti darbotvarkę, net atsakyti į laiškus, panašiai kaip asmeninis sekretorius, bet nemiegantis ir pasiekiamas visada.
Šis planas nėra tolima svajonė – platforma jau dabar integruojama į naršykles, kalendorius, el. paštą. Pasak Altmano, tokio tipo funkcijos galėtų gerokai palengvinti gyvenimą. Nebereikėtų blaškytis tarp dešimčių programėlių, nes viskas vyktų vienoje vietoje, o asistentas mokytųsi iš tavo įpročių. Tačiau būtent čia ir prasideda sudėtingieji klausimai.
Technologinis komfortas ar rizikingas sandoris?
Kad ir kaip patogu būtų turėti išmanų pagalbininką, pasitikėjimas tokiomis sistemomis išlieka trapiu dalyku. Per pastaruosius kelerius metus „OpenAI“ teko susidurti su rimta kritika: nuo šališkų atsakymų iki susirūpinimo dėl privatumo. Kiekvienas vartotojo klausimas, paspaudimas ar net klaida gali būti apdorojama, saugoma ir, blogiausiu atveju, nutekinta.
Kad DI veiktų efektyviai, jam reikia duomenų, o tai reiškia, jog sistemai būtina žinoti tavo pomėgius, darbotvarkę, net jautrias detales. Tai kelia klausimą: ar tokia informacija tikrai bus naudojama tik tavo gerovei? O jei kada nors algoritmas suklys? Arba nutiks tai, ko nevaldo net jo kūrėjai?
Kiek atsakomybės neša kūrėjas
Šiuo metu „OpenAI“ žada daugiau skaidrumo ir kontrolės – naudotojai turėtų galėti patys reguliuoti, kiek informacijos suteikia DI. Tačiau kritikai primena, kad pažadai be įgyvendinimo lieka tik žodžiais. Ankstesni incidentai parodė, kad kai kuriuos sprendimus priima ne žmogus, o algoritmas ir tai apsunkina atsakomybės priskyrimą.
Vis garsiau kalbama apie būtinybę kurti teisinius pagrindus dirbtinio intelekto kontrolei. Kol kas DI vystosi greičiau nei įstatymai, tad spragų netrūksta. Jei tokie įrankiai taps įprasti kasdienybėje, nebeužteks vien techninio žinojimo, bet reikės ir etinio stuburo.
Ar esame pasiruošę DI kasdienybei?
„ChatGPT“, kaip ir daugelis dirbtinio intelekto produktų, vilioja greičiu, patogumu ir šiuolaikiškumu. Tačiau žengdami link dar didesnės integracijos, turime užduoti sau nepatogų, bet būtiną klausimą: ar norime gyventi pasaulyje, kur mūsų sprendimus padeda priimti algoritmas, kuris remiasi mūsų pačių duomenimis?
Inovacijos atneša pažangą, bet ir iššūkius. Jei išmanus asistentas taps kasdieniu palydovu – turime būti pasiruošę ne tik naudotis jo privalumais, bet ir stebėti jo ribas.
