Naujai paskelbtas tyrimas atskleidžia dviprasmišką, tačiau dinamišką dirbtinio intelekto (DI) diegimo situaciją tarp daugiau nei 3 200 mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vienuolikoje Rytų ir Vidurio Europos šalių. Tyrimas rodo, kad virš 75 % apklaustų MVĮ jau taiko DI priemones – tačiau tik ketvirtadalis tai daro plačiai, integruodamos DI į platesnius verslo procesus.
Naujai paskelbtas „AI Chamber“ tyrimas atskleidžia dviprasmišką, tačiau dinamišką dirbtinio intelekto (DI) diegimo situaciją tarp daugiau nei 3 200 mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vienuolikoje Rytų ir Vidurio Europos šalių. Tyrimas rodo, kad virš 75 % apklaustų MVĮ jau taiko DI priemones – tačiau tik ketvirtadalis tai daro plačiai, integruodamos DI į platesnius verslo procesus. Tai itin aktualu ir Lietuvai, kur MVĮ sudaro ekonomikos stuburą, tačiau technologijų diegimas dažnai apsiriboja pavienėmis iniciatyvomis.
Tyrimas, pavadintas „Kaip Rytų ir Vidurio Europos MVĮ elgiasi dirbtinio intelekto pasaulyje?“, identifikuoja pagrindines sritis, kuriose DI šiuo metu taikomas: duomenų analizė (40 %), automatinis vertimas (35 %) ir užduočių automatizavimas (28 %). Šie naudojimo atvejai rodo, kad DI kol kas labiau padeda optimizuoti kasdienes operacijas nei kurti strateginį pranašumą.
„Šis tyrimas paneigia paplitusią nuomonę, kad DI diegimas yra tik technologijų prieinamumo klausimas. Lemiamas veiksnys yra organizacinė branda – aiški lyderystė, pasirengę talentai ir strateginis nusiteikimas,“ – sako Tomasz Snażyk, AI Chamber generalinis direktorius. „Vidurio ir Rytų Europos MVĮ gali tapti pasauliniais taikomojo DI lyderiais – jei bus remiamos tinkamomis reguliavimo priemonėmis ir švietimo iniciatyvomis. Galimybė yra reali. Taip pat ir rizika būti paliktiems nuošalyje.“
DI pažanga susijusi su įmonių dydžiu ir vadovavimo kokybe
Tyrimas atskleidžia ryšį tarp įmonės dydžio ir jos DI pasirengimo. Įmonės, turinčios 50–250 darbuotojų, yra gerokai labiau linkusios diegti pažangesnius DI sprendimus – net pusė iš labiausiai informuotų apie DI įmonių priklauso šiai kategorijai. Tai rodo, kad struktūrinė branda ir žmogiškieji ištekliai yra kritiniai sėkmės veiksniai. Tuo tarpu mikroįmonės (iki 10 darbuotojų), tarp jų ir Lietuvoje, dažnai lieka nuošalyje.
Darbuotojų iniciatyvumas taip pat auga: 61 % regiono darbuotojų aktyviai ieško būdų, kaip pritaikyti DI savo darbe – šis skaičius ypač aukštas Lenkijoje ir Čekijoje. Tai reiškia, kad net jei vadovai dar nėra pasirengę sistemingai taikyti DI, darbuotojai jau skatina pokyčius iš vidaus.
Lietuvai svarbus teisinis pasirengimas
Nepaisant entuziazmo, pasirengimas ES DI reglamentui (AI Act) išlieka žemas – tik 8 % visų apklaustų MVĮ nurodė esantys pasirengę galimam auditui. Tai kelia iššūkį ir Lietuvai – ypač žinant, kad būsimas reglamentas įsigalios artimiausiais metais ir įpareigos verslus laikytis griežtų skaidrumo bei saugumo normų.
„Vidurio ir Rytų Europos regionui dabar atsivėrė langas apibrėžti savo skaitmeninę ateitį – bet jis nebus atviras amžinai. Klausimas, kurį turi spręsti tiek vyriausybės, tiek investuotojai, tiek pačios MVĮ, jau nebe ar verta priimti DI, o kaip greitai, saugiai ir strategiškai tai galima padaryti – kol atotrūkis nuo pasaulio lyderių netapo nebegrįžtamas.“ – sako Tomasz Snażyk.
Paskatinimai Lietuvai: nuo eksperimentavimo iki strategijos
Lietuvoje DI dažnai tebėra taktinis eksperimentas, o ne ilgalaikė strategija. Tačiau tyrimo duomenys rodo, kad DI gali tapti konkurenciniu pranašumu tiems, kurie į jį investuoja sistemingai: per procesų skaitmenizavimą, darbuotojų mokymą ir teisinį pasirengimą. Be to, daugiau nei 60 % MVĮ regione jau ėmėsi su DI susijusio kvalifikacijos kėlimo – tai aiškus signalas Lietuvos verslui stiprinti skaitmeninį raštingumą.
