Elektronika.lt
 2019 m. lapkričio 13 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 13 d. 20:05
Ar elektroninė prekyba pakeis fizines parduotuves?
Lapkričio 13 d. 19:12
Ar dirbtinis intelektas keičia meno rinką?
Lapkričio 13 d. 16:20
Rozetėse palikti elektros prietaisai namus gali paversti pelenais
Lapkričio 13 d. 12:14
Ar daugės moterų IT srityje?
Lapkričio 13 d. 08:28
Parodoje melomanams „AudioGourmet 2019“ – įspūdingas Lietuvos gamintojų kambarys ir svečių iš Latvijos antplūdis
Lapkričio 12 d. 20:34
„Danske Bank“ vienu metu dirba daugiau nei 200 robotų, o poveikis – stulbinamas
Lapkričio 12 d. 16:22
Reputacija socialiniuose tinkluose: kaip jos nesusigadinti?
Lapkričio 12 d. 15:32
„Huawei“ išbando 6-os kartos „Wi-Fi“: kuo jis ypatingas?
Lapkričio 12 d. 12:40
Dar viena nematoma priklausomybė: kas nutiktų, jei nustotų veikti GPS?
Lapkričio 12 d. 08:20
Elektromobilių baterijos: mitus griauna naujos technologijos
FS19 Mods
FS19 Map mods, FS19 Courseplay, FS19 GPS mod
SnowRunner Mods
SnowRunner maps, SnowRunner trucks, How to install mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
FS19 Maps, FS19 Trucks
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
How to Install Mods
Minecraft Dungeons Mod, Minecraft Dungeons Maps, Minecraft Dungeons Skins
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Reklama
 Straipsniai » Kompiuteriai, IT Dalintis | Spausdinti

Naujų technologijų era: piršto atspaudu ar veidu atrakinami išmanieji telefonai – kiek tai saugu

Publikuota: 2019-10-22 16:32
Tematika: Kompiuteriai, IT
Skirta: Mėgėjams
Autorius: Vytautė Merkytė
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Šiandien jau nieko nestebina, kad pirštų atspaudu ar savo veidu galite atrakinti išmanųjį telefoną. Tokį paprastą ir patogų telefono atrakinimą užtikrina technologija, kuri naudoja jūsų biometrinius duomenis. Kuo toliau, tuo daugiau programėlių naudoja šia technologija. Kas yra biometriniai duomenys ir ar tai yra saugu?

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Šiandien jau nieko nestebina, kad pirštų atspaudu ar savo veidu galite atrakinti išmanųjį telefoną. Tokį paprastą ir patogų telefono atrakinimą užtikrina technologija, kuri naudoja jūsų biometrinius duomenis. Kuo toliau, tuo daugiau programėlių naudoja šia technologija. DELFI nusprendė išsiaiškinti, kas yra biometriniai duomenys ir ar tai yra saugu.

Naujų technologijų era: piršto atspaudu ar veidu atrakinami išmanieji telefonai – kiek tai saugu

Geriausias pavyzdys – muitinė

Kaip pasakoja kibernetinio saugumo specialistas Marius Pareščius, biometriniai duomenys gali būti ne tik tai, bet ir mūsų akys rainelė, kraujagyslės, balsas, eisena ar net elgesys – viskas, kas yra unikalu tik mums.

Kas yra biometriniai duomenys šiek tiek detaliau paaiškina „Swedbank“ El. pardavimų ir paslaugų Baltijos šalyse tarnybos vadovas Igoris Ryklys. „Biometriniai duomenys yra žmogaus tam tikros savybės kaip piršto atspaudas ar veidas, kurios yra skaitmenizuotos. Juos vėliau naudojant, žmogus identifikuojamas ir nustatoma, kad tai yra būtent tas žmogus, kuris pateikė savo duomenis“, – sako jis.

Bene populiariausi biometriniai duomenys yra mūsų pirštų atspaudai ir veidas. Šie biometriniai duomenys yra naudojami ne tik mūsų telefonų, bet yra užšifruoti ir mūsų pasuose ar asmens tapatybės kortelėse. Anot M. Pareščio, pasą galime laikyti atminties dalimi, kurioje yra mūsų biometriniai duomenys.

„Užsienyje yra populiaru, kad yra skenuojama visa jūsų ranka: tiek kraujagyslės, tiek pirštų atspaudai. Pavyzdžiui, praeinant muitinės patikrą kažkokiam oro uoste. Skrendate į Vokietiją, turite biometrinį pasą, kuriame yra įrašyti jūsų piršto atspaudai ir nuotrauka. Specializuota programinė įranga, be žmogaus įsikišimo, paprašo jūsų padėti pasą nuskaitymui. Tada paprašo padėti ranką, kad nuskaitytų pirštų atspaudus, jus nufotografuoja ir sulygina tuos duomenis su tais, kurie buvo jūsų pase. Sulyginus duomenis ir patvirtinus, kad didelė tikimybė, kad tai jūs – leidžiama įžengti į Vokietijos teritoriją. Žmogaus tam nereikia“, – sako M. Pareščius. Anot jo, muitinė yra geras pavyzdys, kuris parodo, kaip naudojami biometriniai duomenys.

Ne tik telefonams

Tačiau kasdien su biometriniais duomenimis susiduriame, kai naudojame savo telefonus ar įvairias programėles, kurios biometrinius duomenis naudoja kaip autorizacijos būdą: atpažinimui, ar telefono savininkas atidarė vieną ar kitą programėlę. Anot I. Ryklio, aibė paslaugų tiekėjų pritaikę šią technologiją, kad jų klientų gyvenimas būtų patogesnis.

„Ir „Swedbank“ taip pat su savo nauja programėle šią naują technologiją pradėjo naudoti. Dabar žmogus, naudodamas biometrijos duomenis, gali prisijungti per mūsų programėlę prie savo sąskaitos duomenų ir netgi atlikti pavedimus“, – sako I. Ryklys.

Pašnekovas priduria, kad pavedimus galima atlikti iki 100 eurų. Jei norima pervesti daugiau ar pasirašyti sutartį – patogu naudoti „Smart ID“. Tai yra elektroninis kvalifikuotas parašas. „Biometrija yra tam tikras elektroninis raktas, kuriuo pasinaudojus, galima įeiti į namus. Šiuo atveju, turėti prieigą prie savo banko sąskaitos, atlikti pavedimus. Bankas imasi visų priemonių, kad identifikavimo būdai būtų saugūs“, – pabrėžia atstovas.

Pasiteiravus, kodėl bankai nusprendė pereiti prie tokios identifikavimo priemonės, I. Ryklys atsako, kad biometrinis būdas suderina saugumą ir patogumą. „Iš vienos pusės tai saugu, iš kitos – patogu. Tai yra patikimas būdas, nes, kad prisijungtumei biometriniu būdu, reikia turėti (asmeninį – DELFI) telefoną, tiek nuskaityti biometrijos duomenis.

Iš kitos pusės tai yra labai patogu: telefoną visada turime su savimi. Keliaujame, judame, esame mobilūs. Turėdami telefoną galime labai greitai prisijungti prie sąskaitos. Šis unikalumas ir patikimumas mums labai aiškiai identifikavo, kad tai kelias, kuriuo turime eiti“, – teigia I. Ryklys.

Pašnekovas priduria, kad telefonų gamintojai itin daug investuoja į saugumą: visi turi paisyti Europos Sąjungos direktyvos reikalavimų identifikavimo saugumui užtikrinti.

Viską, ką sukūrė žmogus – galima nulaužti

Pasiteiravus, ar biometriniai duomenys yra saugūs, M. Pareščius susimąsto ir atsako, kad yra įvairių nuomonių. „Mano nuomone, kad būdas atpažinti yra gana saugus, gana patikimas. Kokybė gana gera. Bet, jei šnekėtume apie jūsų biometrinius duomenis ir jų saugumą, aš sakyčiau ne. Ne sakyčiau vien dėl to, kad jūsų biometriniai duomenys lieka kituose įrenginiuose. Jūsų pase, valstybinėse duomenų bazėse.

Didžiausia rizika yra, kad tokį įrenginį pavogs, perims kontrolę, nulauš programišiai ar panašūs žmonės ir tuos duomenis pradžioje kaups, o ateityje – panaudos kažkur. Padirbant jūsų asmeninius pėdsakus, pavyzdžiui, parodys, kad jūs įžengėte į JAV teritoriją, nors jūs sėdite Lietuvoje“, – sako M. Pareščius.

Pasak eksperto, viską, ką sukūrė žmogus – galima nulaužti. „Visas apsaugas, kurias mes sukursime, galime nulaužti. Visos duomenų bazės, kuriose yra duomenys, vieną dieną bus nulaužtos. Klausimas, kokia forma mes ten saugosime duomenis ir gal nereikia saugoti mūsų biometrinių duomenų, o reikia saugoti biometrinių duomenų kažkokius fragmentus, kuriuos būtų galima panaudoti sulyginimui su naujai gautais biometriniais duomenimis“, – teigia kibernetinio saugumo specialistas.

Anot jo, įrenginiuose galime saugoti pirštų atspaudų nuotrauką, skaitmeninę kopiją arba galime saugoti skaitmeninės kopijos parašą, kuris bus unikalus. Anot jo, toks būdas būtų saugiausias. „Galime sulyginti ne du atspaudus ar jų nuotraukas, bet du parašus. Ir jei sugeneruotas unikalus parašas yra identiškas tam, kuris buvo sugeneruotas pirmą kartą, kai mes tikrinome, kad tai tikrai yra tas žmogus su jo asmens dokumentu, tada bus galima teigti, kad parašai yra teisingi.

Tos technologijos egzistuoja, tai apsaugo duomenis nuo nutekėjimo. Nes didžiausia rizika yra ne tai, kad mes davėme savo duomenis, bet tai, kad mūsų duomenys gali būti kažkur panaudoti po to, kai kažkas juos pasisavins. Reikia ieškoti būdų, kaip nesaugoti asmens biometrinių duomenų, o ieškoti alternatyvių duomenų saugojimo būdų. Tas pats blockchain, tie patys parašai – kad net ir nutekėjus duomenims, jais nebūtų galima pasinaudoti, padirbinėjant jūsų elektroninius pėdsakus“, – tikina specialistas.

Ar tai saugu?

Jei egzistuoja tokia rizika, ar mūsų banko sąskaitų duomenys yra saugūs? M. Pareščius patikina, kad taip. „Niekas iki šios dienos nepasakė, kad slaptažodžiai, kuriuos vienu ar kitu būdu mes suvedame savo mobiliuose įrenginiuose, kompiuteriuose, yra blogai. Manau, kad biometrija yra gerai lengvam priėjimui prie duomenų. Kaip pavyzdžiui – bankų programėlės.

Manau, kad visais atvejais tai turės būti dviguba autorizacija. Šiuo atveju, yra naudojami jūsų biometriniai duomenys (pirštų atspaudas arba veidas) ir antras dėmuo – autorizacija kitu būdu. Fiksuotas slaptažodis, ar tai sugeneruotas slaptažodis, kažkokia kita priemonė ir tai bus pakankama, kad apsaugotume savo pavedimus ir duomenis, kuriuos mes pateikiame bankui“, – ramina M. Pareščius.

Anot jo, vargu ar kada nors bus galimybė bus daryti didelius pavedimus ar atlikti kitas veiklas autorizacijai naudojant vien tik biometrinius duomenis. Jie taip būtų nuspręsta, atsirastų per didelė galimybė padirbti reikalingus duomenis.

Tačiau ar žmonės yra linkę naudoti biometrinius duomenis, tam, kad pasiektų savo banko sąskaitos informaciją? I. Ryklys atsako, kad naujoji programėlė buvo pristatyta vasaros pabaigoje ir nuo to laikotarpio kiekvieną savaitę vis daugiau žmonių naudoja biometrinius duomenis.

„Naują prisijungimo būdą žmonės priima labai palankiai, nors tai yra pokytis keičiantis mūsų įpročius. Malonu, kad galime prisidėti prie pokyčių, kurie didina visuomenės skaitmenizavimą“, – teigia I. Ryklys.

Iššūkis visiems

Pasiteiravus M. Pareščio, ar žmonės pakankamai žino apie biometrinius duomenis ir apie kibernetinį saugumą, šis papurto galvą. „Manau, kad ne: mes, lietuviai, esame labai silpnai išprusę apie kibernetinį saugumą, elgseną internete, apie elektroninę bankininkystę ir tame tarpe – apie biometrinius duomenis. Mes sutinkame su viskuo, ką mums siūlo, vien tik todėl, kad norime naudoti naujausias technologijas ir nesigiliname į kas tai yra ir kodėl tai saugu ar nesaugu. Mums smarkiai trūksta edukacijos. Šiuo klausimu reikėtų dirbti tiek valstybei, tiek naujienų portalams, tiek ekspertams, nes mūsų vartotojas – pats brangiausias turtas, kurį turėtume saugoti“, – atsako specialistas.


Delfi.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

www.rrt.lt – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2019 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Buhalterijos kursai, apskaitos kursai, vadovų apskaitos kursai
www.apskaitakiekvienam.lt
Svarstyklės – čia, matuokliai, laboratorinė įranga
www.moris.lt
Lyderystės mokymai, mokymai vadovams, vadovų mokymai
www.tripleo.lt
Mokslo ir technologijų pasaulis – naujienos ir straipsniai
www.technologijos.lt
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS19 Mods, FS17 Mods, FS15 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama