Dar 2017-aisiais praūžusi „Faceapp“ – dirbtinio intelekto keičiamo veido nuotraukoje – manija vėl užliejo ir Lietuvos feisbuką. Socialinis tinklas „verda“ besidalinančių žmonių nuotraukomis. Tačiau ekspertai perspėja dėl duomenų saugumo.
Dar 2017-aisiais praūžusi „Faceapp“ – dirbtinio intelekto keičiamo veido nuotraukoje – manija vėl užliejo ir Lietuvos feisbuką. Socialinis tinklas „verda“ besidalinančių žmonių nuotraukomis. Tačiau ekspertai perspėja dėl duomenų saugumo.
Asociatyvi nuotr.
„Faceapp“ smogia nauja jėga – veidą „sendinančios“, keičiančios šukuoseną ar pakeičiančios lytį programėlės populiarumas pastaruosius mėnesius vėl šoktelėjo į viršų. „Kaip atrodys pasenusios dabartinės žvaigždės“ pasidomėjo „Buzzfeed“ ar „Newsweek“. Socialiniuose tinkluose, neišskiriant ir Lietuvos, kilo „Faceapp challenge“. Žmonės dalijasi savo pakeistomis nuotraukomis ir ragina taip pat daryti savo draugus.
Kokios galimos grėsmės
Visų pirma, tai yra smagu. Įdomu matyti, kaip atrodysi po 50 metų (o gal tiek pat metų jaunesnis/-ė?), taip pat smalsu – kaip atrodytum su savo veido bruožais, tik būdamas kitos lyties. „Faceapp“ yra virusinio principo žaidimas, „gyvenantis“ iš populiarumo bangų socialiniuose tinkluose.
Ekspertai šiuo klausimu yra vieningi ir standartiškai perspėja – viskas, kas atsiduria internete, ar tai būtų nuotraukos, ar jūsų mintys, ten ir lieka. Kaip ir kas jas panaudos – kiekvieno pavienio atvejo klausimas.
„Faceapp“ vartotojų sutartyje – standartinės panaudos frazės. Bendrovė galės naudotis jūsų nuotraukomis savo reikmėms (tai, iš esmės, yra būtinas teisinis sutikimas, kitaip jie negalėtų pateikti vartotojams savo produkto). Taip pat jūsų duomenys, kuriuos pateiksite programėlei gali neapsiriboti vien atsiunčiama nuotrauka. Tam, kad prisijungtumėte prie jos, yra prašoma jungtis per „Facebook“ paskyrą. Tokiu atveju „Faceapp“ gauna prieigą prie jūsų vardo ir pavardės, profilio nuotraukos, nuotraukų ir el. pašto adreso. Šie duomenys gali būti panaudoti bendrovės vidaus reikalams (pavyzdžiui, dirbtinio intelekto mokymui).
Sutartyje yra nurodyta, kad jokiai trečiajai bendrovei jūsų pateikti asmeniniai duomenys nebus nutekinti. Tačiau yra pažymėta, kad kitai bendrovei gali būti perduoti jūsų nuasmeninti duomenys. Ten taip pat parašyta, kad vartotojas iš anksto sutinka, kad „Wireless Lab“ perduotų jų duomenis kitoms įmonių grupės bendrovėms, net ir toms, kurios galėtų atsirasti ateityje, jų neįvardijant.
„Bet kas paviešinęs savo nuotrauką internete kartu su savo vardu ar kita indentifikacine informacija, jau gali būti pažeidžiamas ateityje išplitus veidų atpažinimo technologijoms“, – ABC televizijai pasakojo australų teisininkas Michaelas Bradley, paprašytas pakomentuoti, ar saugu yra naudotis panašaus pobūdžio programėlėmis.
„Tobulėjant veido atpažinimo ir biometrikų atpažinimo technologijoms, turėtume būti atsargesni viešindami savo veidus net nesusimąstydami. Mūsų veidai netrukus gali tapti atpažinimo technologijos dalimi, netrukus juos galime naudoti vietoje slaptažodžių. Reikia suvokti, kad duomenų bazės tokių programų, kaip „FaceApp“ gali lengvai patekti į kibernetinių nusikaltėlių rankas, kurie pasinaudos jomis pavogdami mūsų tapatybę“, – „ibtimes“ cituojamas „Kaspersky Lab“ saugumo ekspertas Davidas Emmas.
„Faceapp“ yra rusiškas produktas. Programėlę sukūrė Maskvoje, Skolkovo inovacijų centre, registruota bendrovė „Wireless Lab“, kurios įkūrėjas ir savininkas yra Jaroslavas Gončarovas. Anksčiau J. Gončarovas yra buvęs „SPB Software“ vienas vadovų ir „Yandex“ mobiliųjų aplikacijų skyriaus vadovas. „Wireless Lab“ įkurta 2014-aisiais ir specializuojasi „deep learning“ arba mašinų, neuroninio tinklo mokymo sferoje.
