Dvylika Europos aukščiausiųjų audito institucijų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atliko tarptautinį lygiagretų auditą, kuriuo vertintas valstybių pasirengimas dirbtinio intelekto plėtrai. Auditas apėmė Albanijos, Estijos, Prancūzijos, Izraelio, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Šiaurės Makedonijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Šveicarijos patirtį.
Dvylika Europos aukščiausiųjų audito institucijų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atliko tarptautinį lygiagretų auditą, kuriuo vertintas valstybių pasirengimas dirbtinio intelekto (DI) plėtrai. Auditas apėmė Albanijos, Estijos, Prancūzijos, Izraelio, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Šiaurės Makedonijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Šveicarijos patirtį.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Jo metu analizuota, kaip valstybės planuoja ir įgyvendina DI plėtrą – vertintos nacionalinės strategijos, finansavimas, infrastruktūra, skaitmeninė branda, teisinis reguliavimas, informacijos saugumas, vykdomi projektai, žmogiškieji ištekliai ir DI taikymas.
„Valstybės aiškiai mato dirbtinio intelekto potencialą, tačiau praktinis pasirengimas dar atsilieka. Didžiausias iššūkis šiandien – ne technologijos, o žmonių įgūdžiai. Viešojo sektoriaus efektyvumas šiandien priklauso ne nuo to, kiek naujų etatų sukursime, o nuo to, kiek įrankių suteiksime esamiems darbuotojams. Dirbtinis intelektas turi tapti tuo nematomu asistentu, kuris perima rutiną ir efektyvina veiklą, kad valstybės sektoriaus darbuotojai galėtų susikoncentruoti į sprendimus, reikalaujančius empatijos ir sudėtingos analizės. Be strateginio veikimo ir tinkamai parengtų specialistų šis asistentas bus ne nauda, o papildoma administracinė našta“, – akcentuoja valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Pagrindiniai DI plėtrą ribojantys veiksniai – duomenys, saugumas ir kompetencijos
Tarptautinis auditas rodo, kad DI plėtrą viešajame sektoriuje labiausiai riboja trys veiksniai: žmogiškieji ištekliai, duomenų branda ir kibernetinis saugumas. Net 92 proc. audite dalyvavusių šalių nurodė, kad pagrindinė kliūtis diegiant DI – specialistų trūkumas. Tai rodo, kad DI pažangai neužtenka technologijų – būtinos kompetencijos joms kurti ir taikyti.
Duomenų brandos spragos riboja realų DI pritaikymą. DI sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų, kuriais jie disponuoja. Nors visos šalys deklaruoja turinčios duomenų dalijimosi politikas, operacinės kliūtys išlieka didelės. Net 75 proc. šalių nurodė reguliavimo ir valdymo apribojimus, o 63 proc. – techninio nesuderinamumo problemas. Be aukštos kokybės, standartizuotų ir prieinamų duomenų DI iniciatyvos dažnai apsiriboja tik bandomaisiais projektais ir nesukuria realios vertės piliečiams.
Kibernetinis saugumas dažniau suvokiamas nei užtikrinamas. Didžioji dalis institucijų supranta rizikas – 86 proc. šalių duomenų nutekėjimą įvardija kaip pagrindinę grėsmę. Tačiau realus pasirengimas gerokai atsilieka: tik 30 proc. valstybių taiko privalomus kibernetinio saugumo protokolus ir sistemingus mokymus darbuotojams, dirbantiems su DI projektais. Auditas rodo aiškią disproporciją – rizikos žinomos, tačiau jų valdymas dar nėra nuoseklus, todėl rekomenduojama stiprinti dirbtinio intelekto valdymą. Valstybės turėtų aiškiai apibrėžti atsakomybes, užtikrinti strategijų įgyvendinimą ir matuoti jų pažangą. Taip pat svarbu didinti biudžeto skaidrumą – aiškiai matyti, kaip planuojamos ir naudojamos DI skirtos lėšos.
Tarptautinis auditas siūlo parengti praktines, lengvai taikomas reguliavimo gaires, kurios užtikrintų nuoseklų DI taikymą. Be to, būtina stiprinti valdymą mišriose infrastruktūrose – geriau koordinuoti nacionalinius, privačius ir tarptautinius išteklius bei finansavimą.
Lietuva: iniciatyva taikyti DI viešajame sektoriuje yra, bet trūksta strateginio veikimo
Valstybės kontrolės atliktas nacionalinis auditas „Dirbtinio intelekto valdymas viešajame sektoriuje“ rodo, kad Lietuvos situacija iš esmės atitinka tarptautines tendencijas. Nors dalis institucijų jau taiko DI sprendimus, jų panaudojimas išlieka fragmentiškas ir nėra grindžiamas bendra nacionaline kryptimi. Šalyje nėra patvirtintos DI strategijos, trūksta koordinuoto valdymo ir aiškaus atsakomybių pasiskirstymo, o informacija apie vykdomas iniciatyvas nėra sistemingai kaupiama.
Auditas taip pat atskleidė, kad nepakankamai dėmesio skiriama rizikų valdymui – dauguma institucijų neidentifikuoja su DI susijusių grėsmių, neatlieka poveikio vertinimo ir neturi rizikų mažinimo priemonių. Be to, stokojama praktinių metodinių gairių, nepakankamai valdomi esminiai ištekliai – duomenys, skaičiavimo pajėgumai ir kompetencijos.
Siekdama pokyčio, Valstybės kontrolė rekomendavo stiprinti DI valdymo koordinavimą, planuoti infrastruktūros plėtrą, gerinti duomenų valdymą ir nuosekliai ugdyti viešojo sektoriaus darbuotojų kompetencijas.
Rekomendacijos pateiktos Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijoms, o jų įgyvendinimą užtikrins Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra, viešoji įstaiga „Inovacijų agentūra“ ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.
Pažanga yra, bet pokyčiai dar nebaigti
Dalis Valstybės kontrolės rekomenduotų veiksmų pokyčiui pasiekti jau įgyvendinti: parengtas DI skaičiavimo pajėgumų plėtros planas, sudaryti lietuvių kalbos išteklių, skirtų DI technologijoms, kūrimo projektų įgyvendinimo stebėsenos planai, vykdomi viešojo sektoriaus darbuotojams skirti mokymai.
Vis dėlto didžioji dalis priemonių dar įgyvendinama. Iki 2026–2027 m. numatyta nustatyti strateginius DI tikslus, sukurti DI projektų viešinimo platformą, parengti metodines rekomendacijas ir stiprinti kompetencijas, o dalį sprendimų, susijusių su infrastruktūra, duomenų valdymu ir DI rizikų integravimu į kibernetinio saugumo rizikų vertinimą, numatyta įgyvendinti iki 2028–2030 m.
