Elektroninių paslaugų rinka Lietuvoje yra itin koncentruota ir tai, kad dauguma naudotojų kasdienėms skaitmeninėms operacijoms remiasi vieno tiekėjo sprendimais, kelia atsparumo rizikas, teigia RRT. Patikimumo užtikrinimo paslaugų rinkos 2025 metų apžvalgoje taip pat atkreipiamas dėmesys į būtinybę skatinti ne tik konkurenciją ir alternatyvių sprendimų plėtrą, bet ir daugiau investuoti į gyventojų švietimą.
Elektroninių paslaugų rinka Lietuvoje yra itin koncentruota ir tai, kad dauguma naudotojų kasdienėms skaitmeninėms operacijoms remiasi vieno tiekėjo sprendimais, kelia atsparumo rizikas, teigia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). RRT Patikimumo užtikrinimo paslaugų rinkos 2025 metų apžvalgoje taip pat atkreipiamas dėmesys į būtinybę skatinti ne tik konkurenciją ir alternatyvių sprendimų plėtrą, bet ir daugiau investuoti į gyventojų švietimą.
Asociatyvi nuotr.
RRT duomenimis, 2025 m. pabaigoje galiojo 3,26 mln. kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų (vienas asmuo gali turėti daugiau nei vieną sertifikatą) – 7,1 proc. daugiau nei prieš metus. Tai patvirtina, kad elektroninio pasirašymo sprendimai jau yra plačiai prieinami ir vis labiau integruojami į kasdienes skaitmenines veiklas.
Pernai, kaip ir ankstesniais metais, didžiausią rinkos Lietuvoje dalį užėmė Estijos bendrovės „SK ID Solutions AS“ išduoti sertifikatai, naudojami kartu su „Smart-ID“ programėle ir SIM kortelėmis. Šios bendrovės sertifikatai 2025 m. pabaigoje sudarė 91,9 proc. visų Lietuvoje galiojusių kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų, o mobiliųjų sprendimų segmente – net 98,9 proc.
RRT teigimu, tai, kad dauguma naudotojų kasdienėms skaitmeninėms operacijoms remiasi vieno tiekėjo sprendimais, kelia atsparumo rizikas. Vieno sprendimo sutrikimas ar veiklos trikdžiai galėtų paveikti didžiąją dalį vartotojų ir apriboti galimybes naudotis elektroninės atpažinties ar pasirašymo paslaugomis. Be to, aukšta koncentracija gali mažinti paskatas inovacijoms ir riboti konkurencinį spaudimą kainodarai bei paslaugų kokybei.
„Siekiant užtikrinti tvarią ir atsparią rinkos raidą, būtina skatinti konkurenciją ir alternatyvių sprendimų plėtrą. Taip pat svarbu formuoti praktiką, kad naudotojai turėtų ne vieną, o bent kelias skaitmeninės tapatybės priemones, kurios leistų užtikrinti paslaugų tęstinumą ir sumažinti priklausomybę nuo vieno teikėjo“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Kvalifikuoto parašo naudotojų skaičius auga lėtokai
RRT užsakymu atliktas apklausa parodė, kad kvalifikuotu elektroniniu parašu pernai Lietuvoje naudojosi 4 iš 10 suaugusiųjų – tai 2 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. Nors tokių gyventojų nuosekliai daugėja, vis dėlto didesnė jų dalis (60 proc.) kvalifikuoto elektroninio parašo priemonėmis nesinaudoja.
Pasak RRT ekspertų, augimą riboja praktinio poreikio stoka. Net 45 proc. kvalifikuotu elektroniniu parašu nesinaudojančių gyventojų nurodo, kad neturi kur jo panaudoti, 25 proc. teigia apie jį nežinantys, o 23 proc. – kad neturi elektroninio parašo priemonės. Tai leidžia daryti išvadą, kad reikšminga visuomenės dalis, nors ir turėtų galimybes naudotis elektroniniu parašu, realiai nesusiduria su situacijomis, kuriose ši priemonė būtų reikalinga ar patogi.
„Kvalifikuoto elektroninio parašo plėtra priklausys ne tiek nuo technologinio prieinamumo, kiek nuo realaus jo pritaikomumo paslaugose. Reikšmingi išlieka ir elgsenos barjerai – nepasitikėjimas ir įsitikinimas, kad šie sprendimai yra sudėtingi ar nepatogūs naudoti. Todėl būtina nuosekliai plėsti viešųjų ir privačių elektroninių paslaugų spektrą, didinti vartotojų informuotumą ir užtikrinti paprastą bei patogią naudojimo patirtį, kad elektroninis parašas taptų natūralia kasdienio skaitmeninio gyvenimo dalimi“, – teigia J. Šovienė.
Migracija į mobiliuosius sprendimus
Rinkoje ryškiai stiprėja mobiliųjų, programėlėmis grįstų sprendimų vaidmuo. Pernai 81,6 proc. kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų buvo susiję su „Smart-ID“, 15,2 proc. – su SIM kortelėmis, o kitų sprendimų dalis išliko labai nedidelė. Apklausos duomenimis, „Smart-ID“ taip pat buvo dažniausiai naudojama pasirašymo priemonė – ją rinkosi 69 proc. gyventojų.
2025 m. sparčiausiai (2,5 karto) augo su Lietuvoje sukurta „LT ID“ programėle išduotų sertifikatų skaičius, kai „Smart-ID“ sertifikatų skaičius didėjo 4,7 proc., o SIM pagrindu veikiantys sprendimai mažėjo 1,2 proc. Tai rodo, kad rinka palaipsniui atsitraukia nuo fizinėmis laikmenomis grindžiamų sprendimų ir pereina prie lankstesnių, programėlėmis paremtų alternatyvų.
„Ši tendencija leidžia daryti aiškią išvadą apie vartotojų prioritetus – svarbiausiu veiksniu tampa patogumas ir paprastas integravimas į kasdienius skaitmeninius veiksmus. Sprendimai, kurie veikia mobiliuosiuose įrenginiuose ir nereikalauja papildomų fizinių priemonių, natūraliai tampa patraukliausi naudotojams, todėl būtent jie ir lemia tolesnę rinkos raidą“, – komentuoja RRT pirmininkė.
Didelis e. atpažinties paslaugų mastas
2025 m. RRT prižiūrimomis elektroninėmis atpažinties priemonėmis naudojosi apie 2,3 mln. naudotojų, o bendras autentifikavimo ir pasirašymo veiksmų skaičius siekė 357 milijonus. Tai rodo, kad šios paslaugos tapo neatsiejama kasdienių skaitmeninių veiklų dalimi tiek gyventojams, tiek verslui.
Pernai 75,7 proc. visų autentifikavimo ir pasirašymo veiksmų buvo atlikta naudojant „Smart-ID“, 24,1 proc. – „Mobile-ID“, o „LT ID“ tesudarė 0,1 proc.
Pasak RRT, šie duomenys rodo, vartotojai linkę rinktis vieną dominuojantį sprendimą, kuris tampa de facto standartu. Dėl to naujiems ar mažesniems sprendimams įsitvirtinti tampa sudėtinga, jei jie nepasiūlo aiškios papildomos vertės ar nėra integruojami į plačiai naudojamus paslaugų scenarijus.
Apklausą 2026 metų sausio mėn. RRT užsakymu atliko bendrovė „Baltijos tyrimai”. Apklausoje dalyvavo 1 015 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų.
