2025 m. atlikto „Cybernews“ tyrimo duomenimis, Lietuva tarp visų pasaulio šalių užima 7 vietą pagal dirbtinio intelekto (DI) įsisavinimą ir aktyvų naudojimą. Tai rodo, kad lietuviai ypač greitai perpranta technologines naujoves ir jas sėkmingai pritaiko praktikoje. Tačiau ekspertų teigimu, šiandien itin svarbu neužmigti ant laurų ir neapsiriboti paviršutinišku DI naudojimu.
2025 m. atlikto „Cybernews“ tyrimo duomenimis, Lietuva tarp visų pasaulio šalių užima 7 vietą pagal dirbtinio intelekto (DI) įsisavinimą ir aktyvų naudojimą. Tai rodo, kad lietuviai ypač greitai perpranta technologines naujoves ir jas sėkmingai pritaiko praktikoje. Tačiau ekspertų teigimu, šiandien itin svarbu neužmigti ant laurų ir neapsiriboti paviršutinišku DI naudojimu.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nors Lietuva jau dabar išsiskiria aukštu technologijų įsisavinimo tempu, bendrovės „Vilniaus vandenys“ IT vadovo Viktoro Pūro teigimu, tikrąją technologinę lyderystę šiandien lemia gebėjimas kurti dirbtinio intelekto įrankius bei juos taikyti sprendžiant realias problemas.
Jam antrina ir technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Eglė Tamelytė.
Jos teigimu, Lietuvoje vartotojai itin vertina DI funkcijas, integruotas į išmaniuosius įrenginius – aktyviai jomis domisi ir pritaiko kasdienėje veikloje. Vis dėlto, anot jos, lietuviai jau žengia į kitą etapą: vis dažniau imasi iniciatyvos patys kurti personalizuotus, jų poreikiams pritaikytus DI sprendimus.
Nuo vartotojų – link kūrėjų
V. Pūras pabrėžia, kad Lietuvoje formuojasi stipri DI kūrėjų bendruomenė, tačiau ji vis dar yra augimo stadijoje.
„Galėčiau įvardyti nemažai startuolių, kurie kuria sprendimus labai konkrečioms problemoms – nuo pokalbių transkribavimo iki vaizdo analizės ar procesų automatizavimo. Tiesa, dauguma jų šiandien dar yra ankstyvoje stadijoje – ieško partnerių, pirmųjų klientų, realių verslo scenarijų, kuriuose jų sprendimai kurtų apčiuopiamą vertę“, – sako jis.
Anot eksperto, norint tapti stipriais DI sprendimų kūrėjais, Lietuvai dar teks įveikti keletą esminių iššūkių.
„Pirmiausia verslui trūksta konkretumo ir labai aiškių tikslų. DI projektai dažnai pradedami nuo technologijos, o ne nuo klausimo, kokią problemą iš tikrųjų sprendžiame. Antras labai svarbus aspektas – kokybiški duomenys, nes jie yra bet kokio DI sprendimo pamatas. Taip pat reikia resursų – tiek finansinių, tiek žmogiškųjų, tiek laiko. Ir galiausiai – suvokimo, kad DI nėra „stebuklingas mygtukas“, kuris greitai ir be pastangų išspręs visas verslo problemas“, – pabrėžia jis.
Transformacija IT srityje vyksta palaipsniui
Ekspertai sutaria, kad nors dirbtinis intelektas sparčiai keičia IT sektorių, jo potencialas dar nėra visiškai išnaudojamas. Praktikoje DI dažnai lieka pagalbiniu įrankiu, o ne esmine darbo dalimi.
„Pastebime, kad dauguma programuotojų vis dar rašo kodą tradiciniu būdu, DI naudodami fragmentiškai – pavyzdžiui, kodo tikrinimui ar atskiriems, gerai apibrėžtiems „promptams“. Ši tendencija matoma ne tik IT, bet ir kitose organizacijų srityse. Kai DI taps kertiniu darbo varikliu, tai netrukus atsispindės paslaugų kokybėje, kainodaroje ir įgyvendinimo terminuose“, – teigia V. Pūras.
Kalbėdamas apie IT specialistų vaidmens pokyčius, jis išskiria ir dar vieną svarbų aspektą – atsakomybę už galutinį rezultatą.
„Taip, šiandien DI gali ne tik rašyti kodą, bet ir jį analizuoti, testuoti ar perrašyti. Tai neabejotinai keičia žaidimo taisykles. Tačiau čia kyla labai svarbus klausimas – kas prisiima atsakomybę už galutinį rezultatą? Visos gerosios praktikos sako tą patį – naudok DI, bet prieš naudodamas rezultatą jį patikrink“, – sako jis.
Šią mintį papildo ir Eglė Tamelytė, pabrėždama atsakingo technologijų naudojimo svarbą. Anot jos, dirbtinis intelektas gali ženkliai padidinti darbo efektyvumą, tačiau kartu reikalauja ir kritinio vertinimo.
„Naudojant DI labai svarbus sąmoningumas – tai nėra įrankis, kuriuo galima aklai pasitikėti. Jo pateikiamus rezultatus visada reikia vertinti kritiškai, suprasti kontekstą ir priimti galutinį sprendimą pačiam“, – pabrėžia ji.
DI – kasdienis darbo įrankis
DI šiandien jau tapo kasdieniu darbo įrankiu, leidžiančiu greičiau atlikti užduotis ir efektyviau priimti sprendimus. Vis daugiau specialistų jį integruoja į savo darbo procesus – nuo informacijos paieškos iki turinio rengimo.
„Tiek darbinėje, tiek asmeninėje aplinkoje tikrai nebeužtenka tiesiog „žinoti apie DI“. Reikia mokėti juo naudotis ir šią technologiją naudoti kasdien. Esamą situaciją labai taikliai apibūdina ši frazė: DI nepakeis žmogaus, bet pakeis tuos žmones, kurie juo nesinaudoja“, – sako V. Pūras.
Ekspertas dalijasi, kad DI jo kasdienybėje padeda sumažinti rutiną ir taupyti brangų laiką: „Asmeniškai DI naudoju labai praktiškai – nuo informacijos paieškos iki el. laiškų ar prezentacijų rengimo. Ar tai visiškai pakeitė mano darbą? Ne. Bet akivaizdžiai sutaupo laiką ten, kur anksčiau būdavo daug rutinos“.
Technologijų integracija vis labiau persikelia ir į mobiliuosius įrenginius. V. Pūras kasdien naudoja išmanųjį telefoną, kuris, jo teigimu, pastaruoju metu vis dažniau atstoja dalį darbo įrankių. Ne mažiau svarbios ir į išmanųjį telefoną integruotos DI funkcijos, kurios leidžia dirbti dar efektyviau.
