Ar kviesim į pasimatymą dirbtinį intelektą? Toks klausimas prieš kelerius metus būtų atrodęs absurdišku, bet niekas nestovi vietoje. Tad kaip dirbtinis intelektas keičia pažintis internete, kokios pažinčių programėlės šiais metais geriausiai padės susirasti porą ir ko reikėtų vengti, kad vietoje idealaus pasimatymo netaptumėme idealios apgaulės aukomis?
Ar kviesim į pasimatymą dirbtinį intelektą? Toks klausimas prieš kelerius metus būtų atrodęs absurdišku, bet niekas nestovi vietoje. Tad kaip dirbtinis intelektas keičia pažintis internete, kokios pažinčių programėlės šiais metais geriausiai padės susirasti porą ir ko reikėtų vengti, kad vietoje idealaus pasimatymo netaptumėme idealios apgaulės aukomis? Ir kodėl vis dažniau žmonės ieško sintetinės antrosios pusės, kuri egzistuoja tik ekrane? Apie visa tai artėjančios vienišių dienos proga, komentare dalinasi Arnoldas Lukošius, Tele2 inovacijų ekspertas.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Sena problema naujai
Susirasti gyvenimo partnerį ar bent trumpą nuotykį troško ir urviniai žmonės. Ir viduramžiais dūsaujantys įsimylėjėliai buvo ignoruojami, atstumiami ar nepastebimi. Ir senovės Romoje buvo lengviau nusipirkti meilės surogatą ar tapti apgavikų auka, nei susirasti tikrą artimą sielą, savo antrąją pusę. Tad ką išties tikrai naujo atnešė pažinčių svetainės internete ir partnerių paieškos programėlės?
Pirmiausia – galimybę ieškoti efektyviau, negaištant laiko ir ne tik ten, kur būni, bet visame pasaulyje. Antra – anonimiškumą, atskiriant veiklą internete nuo realaus gyvenimo, bei tam tikrą bendravimo per atstumą suteikiamą saugumą. Be to, bendraujant virtualiai lengviau įveikti drovumą bei kompleksus ir būti geriausia savęs paties versija. Tokie pliusai. Deja, anonimiškumas padeda ir sukčiams, bendravimas per atstumą lengviau virsta žaidimu jausmais, asmeninė informacija, kuria daliniesi, gali būti nutekinta, o nuostabus virtualaus partnerio charakteris bei pažadai gali reikšti, kad jis tiesiog nėra tikras.
Bet ar dėl to kas nustos naudotis pažinčių programėlėmis? Aišku – ne. Ir nereikia. Tiesiog reikia prisiminti senus ir žinoti naujus pavojus ir pažinti pačias pažinčių programėles.
Asmeniniai duomenys ir pinigai
Pažinčių platformos gali sukaupti daug asmeninės informacijos, žinoti daug intymių detalių, kurių praradimas gali būti itin skausmingas.
Matyt, geriausias to pavyzdys buvo 2015 m. pagrobti ir paviešinti „Ashley Madison“ vartotojų duomenys. Nuo 2002 m. veikianti svetainė, kurios šūkis „Gyvenimas trumpas. Patirk nuotykį.“ pelnosi iš santuokinės neištikimybės – skelbiasi padedanti susirasti susituokusį partnerį nakties nuotykiui. Tad galime tik spėlioti, kiek įvyko skyrybų po to, kai buvo nutekinti 37 mln. vartotojų duomenys, su mokėjimų ataskaitomis, tikrais adresais ir net seksualinėmis fantazijomis.
Na, bet nuodėmė atrodo saldesnė už pavojų, tad paslauga vis dar veikia ir giriasi turinti 40 mln. naudotojų. Nepakenkė net tai, kad daugelį nuotykių ieškančių moterų čia vaidino samdytos darbuotojos: pasivadinusios „angelais“ jos rašė už daugybę profilių. Nepakenkė ir tai, kad norintys išsiregistruoti turi sumokėti 19 dolerių ir po to... jų duomenų neištrina. Puikus pavyzdys, kas būna, kai renkamasi galvojant ne galva.
Asmeniniai duomenys gali būti ne tik pagrobti – juos galima ir perduoti. Populiariausia pasaulyje LGBTQ pažinčių programėlė „Grindr“ net buvo bausta už tai, kad reklamdaviams teikė duomenis apie savo naudotojų buvimo vietą, kai tie rinkosi ją slėpti. Dalinosi net tokia informacija, kaip ŽIV statusas. Savininkai tai neigia, bet milijonines baudas mokėjo.
Tačiau dažniausiai asmeninius duomenis pažinčių programėlėse prarasite tapę „romantinių aferų“ auka. Apklausos rodo, kad tik 30 proc. amerikiečių nebijo, kad juos taip apgaus. Neegzistuojančio žmogaus išgalvotu profiliu prisidengę nusikaltėliai moka apsukti galvą, išvilioti ir asmeninę informaciją, ir pinigus. Kas gi atsisakys pervesti pinigų mamos operacijai, kai to prašo mergina, su kuria kažkas mezgasi? Ar gali būti blogas patikimo, šmaikštaus ir išmanančio virtualaus draugo patarimas, kur investuoti? Apgaulių daug, jų vis daugėja ir jokie patarimai nepadės, jei įkaitę nuo aistros išjungsime smegenis.
Ar tai reiškia, kad baimė būti apgautiems turi įveikti norą nelikti vienišiems? Jokiu būdu. Tai reiškia, kad net su karšta aistra susijusius sprendimus reikia priimti šaltu protu. Ir jo reikės dar daugiau – juk į pažindinimo verslą atėjo dirbtinis intelektas.
Geresnė meilė su dirbtiniu intelektu?
Sumažėjęs vartotojų augimo tempas, vis dažnesni kaltinimai tuo, kad antros pusės paieška paversta braukymo žaidimu sukelia perdegimą, o neatsakyti kvietimai draugauti – depresiją, skatina platformų kūrėjus ieškoti naujų sprendimų. Žmonės nori pokyčių ir tas pokytis jau čia – dirbtinis intelektas.
„Tinder“ siekia jį įdarbinti, kad padėtų kuriant profilius, bendraujant ir parinktų labiausiai tinkamas poras pagal unikalius prioritetus ir interesus. Dirbtinis intelektas siūlys strategiją ir rodys pavyzdžius.
„Bumble“ pasitelkia dirbtinį intelektą, kad tas aptiktų apgaulę, brukalus, cenzūruotų siunčiamas nuogybes, žymėtų nuotraukas, kurtas dirbtinio intelekto. „Hinge“ pasitelkia dirbtinį intelektą kovai su „ghostingu“ – skatina neignoruoti ir atrašyti partneriams.
Ne taip seniai „App Store“ atsiradusi pasimatymų optimizavimo programėlė „Keepler“ veikia kitaip – ji ne partnerį parenka, o patį naudotoją moko tapti geresniu partneriu. Tai lyg dirbtiniu intelektu pagrįstas gyvenimo būdo mokytojas, kuris skatina tobulėti, tapti įdomesniu ir patrauklesniu, moko, ir flirtuoti, ir subręsti rimtiems santykiams.
Entuziazmą kiek ataušina „Mozilla Foundation“ projekto „Privatumas neįtrauktas“ programos direktorius, Jenas Caltrideris: „Daugelis programėlių naudoja informaciją ne tik tam, kad padėtų įsimylėti, bet ir tam, kad padėtų sau uždirbti.“ Tyrimas parodė, kad 80 proc. pažinčių programėlių dalinasi privačiais duomenimis su reklamdaviais, o juk dirbtinis intelektas tų asmens duomenų nori dar daugiau.
Sukčių ambicijos irgi auga. Dirbtinio intelekto sukurti pažinčių ieškančių gražuolių profiliai užvertė socialinius tinklus. Algoritmas atrenka ir tikslinę auditoriją, kuriai tas gražuoles verta rodyti, kad pasiektų geriausio rezultato. Dažniausiai jos vilioja į sukčių sukurtas pažinčių svetainių imitacijas, o ten jau gundys išsitraukti piniginę.
Populiarėja ir sugeneruoti mylimieji. Virtualūs partneriai atsirado seniau – dar 2010 m. išgarsėjo Japonijos kurortas Atami, kur vienišiai vyko ilsėtis su virtualiomis draugėmis iš tuomet populiaraus žaidimo „Love Plus“ – kartu fotografavosi per papildytą realybę ir naudojosi visais medaus mėnesio džiaugsmais, kurie tik įmanomi su mergina ekrane. Dabar kalbų modeliai daug geriau imituoja žmogišką bendravimą, tad sintetinių merginų ir draugų verslas įgauna pagreitį. Sugeneruota mergina pritaria viskam, pagal poreikį gali būti naivi, nuolanki, nekalta, optimistė, rūpestinga. Kad ir kaip žemai save vertintum realiame gyvenime, ji tavimi žavėsis. Galima pasirinkti ir sunkiai prieinamas drauges, kurios turi savo istoriją, profesiją, pageidaują asistavimo, nori bendrauti, tikisi dovanų, moka paguosti. Toks sintetinis idealios meilės pakaitalas. Susimokant už minutes.
Kūrėjai sako, kad tai saugi alternatyva sekso paslaugoms, čia nėra prievartos, išnaudojimo, moterų vergijos. Oponentai teigia, kad nerealistinis santykių modelis žemina moteris, naudotojams sukuria iškreiptą supratimą apie bendravimą. Pats dirbtinis intelektas nemano nieko – ar prisipažinimas meilėje, ar aritmetinis veiksmas, viskas jam tik duomenų srautas.
Tad linkiu pažinčių programėles naudoti ne žaidimui, bet pažintims, ieškoti ten ne stebuklo, tobulybės ar svaiginančio pažado, o artimos sielos – tada nei sukčiai, nei algoritmai nesutrukdys jos rasti. Nors, jei sąžiningai, išjungus net geriausią programėlę ir pakėlus akis nuo ekrano, ją gali pavykti rasti ir greičiau.
