2025 m. spalio 14 d. gali tapti diena, kuri pakeis skaitmeninio privatumo suvokimą Europoje. Įsivaizduokite: kiekviena jūsų žinutė „Messenger“, el. laiškas „Gmail“ ar nuotrauka „Google Drive“ galėtų būti tikrinama automatinių sistemų. Skamba kaip distopijos filmo scenarijus, tačiau tai gali tapti realybe.
2025 m. spalio 14 d. gali tapti diena, kuri pakeis skaitmeninio privatumo suvokimą Europoje. Įsivaizduokite: kiekviena jūsų žinutė „Messenger“, el. laiškas „Gmail“ ar nuotrauka „Google Drive“ galėtų būti tikrinama automatinių sistemų. Skamba kaip distopijos filmo scenarijus, tačiau tai gali tapti realybe.
Brigida Bacienė / „Glimstedt“ nuotr.
Pastaraisiais metais Europos Sąjungos koridoriuose kaista diskusijos dėl vadinamojo „Chat Control" reglamento. Šis 2022 metais Europos Komisijos pasiūlytas teisės aktas oficialiai vadinasi kovos su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos reglamentu, tačiau jo mechanizmai sukėlė tikrą audrą visuomenėje.
Siūlo tikrinti vartotojų pranešimus
Už kelių savaičių ES Taryboje vyks balsavimas, kuris gali iš esmės pakeisti tai, kaip mes bendraujame internete. Iki šiol projektą stabdė „blokuojanti mažuma“ valstybių narių, tačiau jei šįkart bus pasiekta kvalifikuota dauguma, prasidės derybos su Europos Parlamentu. Kodėl šis reglamentas sulaukė tiek dėmesio?
Pagal siūlomą modelį tokie paslaugų teikėjai kaip „WhatsApp“, „Messenger“ ar „Gmail“ būtų įpareigoti tikrinti vartotojų pranešimus. Įtarus draudžiamą turinį – informacija keliautų į naujai kuriamą ES instituciją, o vėliau – teisėsaugai.
„Reglamento tikslas – neginčytinai svarbus: kova su vaikų seksualinio išnaudojimo turinio platinimu internete. Tačiau klausimas – ar pasirinktos priemonės proporcingos ir tinkamos?“ – retoriškai klausia advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Brigida Bacienė.
Technologinė Pandoros skrynelė
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad projektas ginamas kilniu tikslu – apsaugoti vaikus. Tačiau ekspertai perspėja, kad šios priemonės gali: pažeisti teisę į privatumą – tai būtų masinis stebėjimas be individualaus įtarimo; susilpninti šifravimo esmę – „end-to-end“ apsaugos praradimas atvertų kelią kibernetiniams nusikaltėliams; sukelti klaidingų kaltinimų – dirbtinis intelektas gali suklysti, o žmonės – atsidurti įtariamųjų sąraše be pagrindo; atverti duris piktnaudžiavimui – surinkta duomenų bazė galėtų būti panaudota ne tik vaikų apsaugai, bet ir kitais, mažiau skaidriais tikslais.
Kaip aiškina teisininkė, ypač problemiškas yra šifruotų pranešimų klausimas. „WhatsApp“, „Signal“ ir kitos programėlės šiandien naudoja „end-to-end“ šifravimą – tai reiškia, kad net pačios įmonės nemato, ką rašote. „Chat Control“ reglamentas galėtų priversti jas įdiegti „client-side scanning“ – turinys būtų tikrinamas jūsų telefone dar prieš užšifravimą.
„Kibernetinio saugumo ekspertai bijos šios perspektyvos. Kodėl? Nes tai iš esmės sugriauna šifravimo prasmę. Jei sistemos gali skaityti jūsų žinutes kovai su vienu nusikalstamumu, tą pačią „durelę“ gali panaudoti ir kibernetiniai nusikaltėliai, ir priešiškos valstybės", – sako ji.
Balansas tarp apsaugos ir privatumo
Vaikų apsauga ir žmogaus teisė į privatumą nėra prieštaraujantys tikslai. Svarbiausia – rasti balansą. Įstatymas, kuris siekia apsaugoti, negali tapti priemone masinei visuomenės kontrolei. Todėl prieš priimant sprendimą, anot ekspertų, būtina užtikrinti proporcingumą, griežtą nepriklausomą priežiūrą ir aiškius saugiklius.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo aiškų principą: masinis duomenų rinkimas gali būti teisėtas tik esant griežtoms apsaugos priemonėms ir nepriklausomai kontrolei. Problema dar ir tame, kad dirbtinis intelektas klysta. Vadinamieji „false positives" – klaidingai atpažintas turinys – gali sugriauti žmonių gyvenimus. Įsivaizduokite: algoritmas klaidingai atpažįsta jūsų vaikų maudymosi paplūdimyje nuotrauką kaip netinkamą turinį. Rezultatas – galimas tyrimas, reputacijos praradimas, psichologinė trauma.
Privatumo apokalipsė ar būtina priemonė?
„Chat Control" kritikai kalba apie „privatumo apokalipsę" ir „skaitmeninio autoritarizmo pradžią". Rėmėjai teigia, kad tai būtina priemonė kovai su siaubingu vaikų išnaudojimu internete.
Kur tiesa? Greičiausiai kažkur per vidurį. Vaikų apsauga tikrai reikalauja veiksmingų priemonių, tačiau šios priemonės turi būti proporcingos ir tinkamai įvertintos. Kaip sako teisininkai, svarbu suprasti: čia ne diskusija apie tai, ar reikia saugoti vaikus. Vaikus saugoti būtina ir būtina dėti maksimalias pastangas, kad tokio pobūdžio pažeidimų būtų mažiau, tačiau teisė į privatumą eina lygiagrečiai ir savaime negali būti paneigta.
