Per pastarąjį dešimtmetį elektromobilių įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje vystėsi itin sparčiai – nuo vienos įkrovimo stotelės 2011 m. iki šiuo metu įrengtų daugiau kaip 3,5 tūkst. viešo įkrovimo prieigų. Elektromobilumo plėtra Lietuvoje buvo sparčiausia tarp visų Baltijos šalių, tačiau tolesnę plėtrą stabdo nenumatyti iššūkiai. 
Per pastarąjį dešimtmetį elektromobilių įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje vystėsi itin sparčiai – nuo vienos įkrovimo stotelės 2011 m. iki šiuo metu įrengtų daugiau kaip 3,5 tūkst. viešo įkrovimo prieigų. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ teigimu, elektromobilumo plėtra Lietuvoje buvo sparčiausia tarp visų Baltijos šalių, tačiau tolesnę plėtrą stabdo nenumatyti iššūkiai.
„Dar praeito dešimtmečio pradžioje elektromobiliai Lietuvoje buvo retenybė, o infrastruktūra – simbolinė ir ribota. Pastaraisiais metais Lietuva padarė didžiulį šuolį – šiuo metu elektromobilių įkrovimo tinklas yra vienas tankiausių Baltijos regione. Visgi nesubalansuota elektromobilių skaičiaus ir įkrovimo infrastruktūros plėtra lėmė, kad rinka yra kryžkelėje“, – teigia „Elektrum Lietuva“ Verslo plėtros skyriaus vadovas Erikas Nemeikšis.
Įkrovimo tinklas išplėtotas, tačiau yra vienas BET
Pasak „Elektrum Lietuva“ eksperto, elektromobilumo rinkai svarbų impulsą davė taikytos lengvatos, tarp kurių – elektromobiliams sudaryta galimybė naudotis A juostomis didžiuosiuose šalies miestuose, nemokamos įkrovimo stotelės.
Visgi tikrasis lūžis įvyko kiek vėliau, kai rinkoje atsirado didieji tinklo operatoriai. Jų investicijos kartu su valstybės politika paskatino spartesnę elektromobilių rinkos plėtrą. Skaičiuojama, kad 2022–2026 m. vien į infrastruktūros vystymą bus investuota 46 mln. eurų.
„Sparčią infrastruktūros plėtrą Lietuvoje iliustruoja tai, kad keliaujant magistraliniais ir regioniniais keliais elektromobiliu įkrovimo stotelę galima rasti kas 50 km. Tačiau susiduriame su paradoksu – infrastruktūros turime daugiau nei reikia, nes vienai viešai įkrovimo jungčiai tenka vos apie penkis elektromobilius. Tad infrastuktūra į priekį nubėgo taip greitai, kad dabar elektromobiliams tenka važiuoti iš paskos“, – sako „Elektrum Lietuva“ verslo plėtros skyriaus vadovas Erikas Nemeikšis.
Panaši situacija susiklostė visose Baltijos šalyse, tačiau Lietuvoje operatoriams tenka dar didesnė našta dėl kelis kartus didesnių galios mokesčių nei Latvijoje ar Estijoje.
Barjeras – aukštos elektromobilių kainos
Esminė priežastis, stabdanti elektromobilių skaičiaus augimą Lietuvoje, lieka aukštos jų kainos. Lietuviai automobilio įsigijimui vidutiniškai skiria 8–9 tūkst. eurų, tačiau naudotas elektromobilis kainuoja apie 20 tūkst. eurų, o naujas – nuo 35 tūkst. eurų. Valstybės teikiamos 2,5–5 tūkst. eurų subsidijos neužtikrina masinio prieinamumo.
Be to, elektromobiliai nuvertėja itin greitai – dvigubai greičiau nei vidaus degimo variklius turintys automobiliai. Pavyzdžiui, už 50 tūkst. eurų įsigytas elektromobilis po dvejų metų gali prarasti net pusę vertės, todėl vartotojai neretai abejoja tokio pasirinkimo ekonomine nauda.
Dėl to pasiekti valstybės išsikeltus tikslus – iki 2030 m. elektromobilių skaičių padidinti nuo 25 tūkst. iki 230 tūkst., o įkrovimo infrastruktūrą išauginti iki 6-10 tūkst. taškų – gali būti sudėtinga.
„Jei situacija artimiausiu metu iš esmės nesikeis ir elektromobilių skaičiaus augimo tempas išliks panašus kaip iki šiol, esminio proveržio pasiekti nepavyks. Situaciją apsunkina mažėjanti finansinė parama, nykstančios lengvatos didmiesčiuose – elektromobiliams naikinama galimybė važiuoti A juostomis, vis dažniau taikomas parkavimo mokestis. Elektromobilių paklausai neaugant taip sparčiai, kaip tikėtasi, tai neabejotinai paveiks ir įkrovimo stotelių plėtros planus“, – sako E. Nemeikšis.
Tikslams pasiekti reikia papildomų priemonių
Ekspertas pabrėžia, kad norint pasiekti 2030 m. tikslus, reikalingos kompleksinės priemonės – ne tik infrastruktūros plėtra, bet ir skatinimo politika: didesnės kompensacijos už naujų ir naudotų elektromobilių įsigijimą, parama verslui, įsigyjančiam elektrinius komercinius automobilius. Taip pat nacionaliniu mastu užtikrintos lengvatos – nemokamas parkavimas, galimybė naudotis A juostomis, mažesni registracijos, draudimo bei kelių mokesčiai.
„Šiuo metu elektromobilių rinka Lietuvoje yra kryžkelėje – turime stiprią įkrovimo infrastruktūrą, tačiau elektromobilių skaičius kol kas nepasiveja. Situaciją gali pakeisti tik vartotojų paskatos ir technologiniai sprendimai, tokie kaip pigesnės bei talpesnės baterijos. Mūsų visų – tiek valstybės, tiek rinkos žaidėjų – tikslas šiuo metu yra užtikrinti, kad elektromobilumas būtų patogus, ekonomiškai patrauklus ir prieinamas daugeliui gyventojui“, – sako „Elektrum Lietuva“ verslo plėtros skyriaus vadovas.
Bendrovės vystomame „Elektrum Drive“ tinkle Lietuvoje veikia daugiau kaip 330 įkrovimo prieigų, o visose Baltijos šalyse jų skaičius siekia daugiau nei 1,1 tūkst.
