Ar dirbtinis intelektas gali tapti mokslo pagalbininku? O gal jis kelia daugiau grėsmių, nei teikia naudos? Apie tai diskusijų festivalyje „Būtent!“ kalbėjo ekspertai, susirinkę į Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos organizuotą pokalbį „Dirbtinio intelekto panaudojimo akademinėje veikloje iššūkiai ir grėsmės“.
Ar dirbtinis intelektas gali tapti mokslo pagalbininku? O gal jis kelia daugiau grėsmių, nei teikia naudos? Apie tai diskusijų festivalyje „Būtent!“ kalbėjo ekspertai, susirinkę į Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) organizuotą pokalbį „Dirbtinio intelekto panaudojimo akademinėje veikloje iššūkiai ir grėsmės“.
Fotografas Linas Jonušas
Diskusijos metu buvo aptarta, kokią įtaką dirbtinio intelekto (toliau – DI) technologijos daro mokslui, studijoms ir akademinei etikai, kokias rizikas jos gali kelti ir kaip išlaikyti atsakomybės balansą tarp technologijų ir žmogaus.
Atsakomybė – žmogaus rankose
Ekspertai pabrėžė, kad nors DI kelia daug entuziazmo dėl savo pritaikymo galimybių, jis atveria ir rizikas, kurios gali turėti rimtų pasekmių akademiniam sąžiningumui bei visuomenės pasitikėjimui mokslu.
„DI paremti sprendimai tėra įrankiai, keliantys daug entuziazmo dėl iš esmės sunkiai išsemiamų jų praktinio pritaikymo galimybių ir baimės dėl potencialių su tomis galimybėmis susijusių rizikų. Vis dėlto turime priimti vieną neatšaukiamą sąlygą: šie sprendimai, kaip ir bet kokie kiti įrankiai, atsakomybės jausmo neturi ir negali turėti, todėl už visus DI įrankiais sugeneruotus rezultatus ir tolesnį jų realizavimą atsako žmonės“, – teigė prof. dr. Tomas Krilavičius.
Etika – DI naudojimo pagrindas
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimmperman pabrėžė, kad DI diegimas moksle ir studijose privalo būti atsakingas: „Technologijos negali pakeisti žmogaus atsakomybės. DI gali būti naudingas įrankis, tačiau tik tada, kai jis naudojamas skaidriai, etiškai ir prižiūrimas žmogaus. Tarnybai svarbiausia, kad akademinė bendruomenė neprarastų kritinio mąstymo, o etikos principai taptų patikimu visų naujųjų technologijų taikymo pagrindu.“
Kritinis požiūris į DI rezultatus
Analitikė dr. Eglė Ozolinčiūtė atkreipė dėmesį į būtinybę vertinti DI kritiškai: „DI reikia traktuoti kaip įrankį ir visada turėti minty, kad jis gali būti netobulas. Paradoksalu, bet sistemos gali identifikuoti net nesugeneruotus darbus kaip DI sukurtus. Taigi esminė žinutė – viską vertinti kritiškai, įrankius naudoti atsakingai ir nepamiršti žmogiškojo audito kaip būtinos kokybės užtikrinimo sąlygos.“
Festivalio kontekstas
Šiemet Vilniuje, Bernardinų sode, vykęs festivalis „Būtent!“ subūrė daugiau nei 20 tūkst. dalyvių. Renginio programoje buvo apie 280 diskusijų įvairiomis aktualiomis temomis – nuo demokratijos ir švietimo iki žmogaus teisių, kultūros, gynybos ir DI.
Diskusijos „Dirbtinio intelekto panaudojimo akademinėje veikloje iššūkiai ir grėsmės“ metu buvo ieškoma atsakymų į klausimus, kaip akademinė bendruomenė gali saugiai naudotis DI įrankiais, užtikrindama sąžiningumą, skaidrumą ir atsakomybę, bei kokių veiksmų reikia imtis, kad šios technologijos būtų įdarbinamos visuomenės progresui, o ne piktnaudžiavimui.
Diskusiją moderavo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimmperman. Savo įžvalgomis dalijosi Nacionalinio koordinacinio centro pirmininkas, advokatas Andrius Bambalas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkė ir AI Clinic partnerė dr. Neringa Gaubienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų akademinio centro docentė dr. Loreta Tauginienė, Mykolo Romerio universiteto programų vadovas ir LEGALTECH centro prof. dr. Marius Laurinaitis bei Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekanas ir INFOBALT prezidentas prof. dr. Tomas Krilavičius.
