Ar kada nors pagalvojote, kad ateities duomenų saugykla gali būti ne serveriai ar debesys, o molekulė? Lietuvių startuolis „Genomika“ kuria technologiją, leidžiančią informaciją įrašyti į DNR – kompaktišką, ilgaamžę ir aplinkai draugišką talpyklą. Rugsėjo 17–18 dienomis šią inovaciją bei kitas drąsias ateities idėjas jie pristatys tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ Vilniuje.
Ar kada nors pagalvojote, kad ateities duomenų saugykla gali būti ne serveriai ar debesys, o molekulė? Lietuvių startuolis „Genomika“ kuria technologiją, leidžiančią informaciją įrašyti į DNR – kompaktišką, ilgaamžę ir aplinkai draugišką talpyklą. Rugsėjo 17–18 dienomis šią inovaciją bei kitas drąsias ateities idėjas jie pristatys tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ Vilniuje, kurį organizuoja Inovacijų agentūra.
„DNR yra seniausia informacijos saugojimo technologija, kurią sukūrė pati gamta. Jos privalumai – ilgaamžiškumas, ekologija ir neįtikėtina talpa“, pasakoja genetikas ir „Genomikos“ bendraįkūrėjas dr. Lukas Žemaitis.
Jis pasakoja, jog vienas pagrindinių motyvų įkurti įmonę buvo noras paspartinti genetikos inovacijų atėjimą į Lietuvą.
„Tuo metu skaičiavau, kad naujos technologijos mūsų šalyje įsitvirtina po maždaug penkerių metų nuo jų sukūrimo. Šiandien tas laikas akivaizdžiai trumpėja – dėl jaunų mokslininkų, grįžtančių tyrėjų, pacientų bei visuomenės poreikių“, – aiškina mokslininkas.
Martynas Survilas
Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas sako, kad Lietuvos biotechnologijų sektorius su kiekvienais metais vis labiau demonstruoja brandą ir yra įsitvirtinęs tarptautinėje rinkoje:
„Šalyje veikia daugiau nei 300 gyvybės mokslų įmonių, net 87 proc. Lietuvoje sukurtos biotechnologijų produkcijos eksportuojama į pasaulines rinkas, o pastaraisiais metais šalies įmonės sulaukė ir milijoninių investicijų. Tai rodo, kad esame ne tik kūrybingi, bet ir konkurencingi tarptautiniu mastu. Tikiu, jog „Genomikos“ kuriama proveržio technologija reikšmingai sustiprins Lietuvos pozicijas genetikos srityje“, – pabrėžia jis.
Kūrybiška idėja sprendžia ateities klausimą
Pirmuosius metus „Genomika“ daugiausia užsiėmė naujų tyrimų ir įrangos atvežimu į Lietuvą. Uždirbtas lėšas komanda nusprendė investuoti į savo projektus – taip gimė bandymai su duomenų saugojimu DNR molekulėje. Iš smalsumo pradėtas darbas greitai parodė, kad sprendžia globalią problemą.
 Dr. Lukas Žemaitis |
|---|
Vis dėlto plėtojant tokią viziją neišvengiami iššūkiai – tiek technologiniai, tiek komunikaciniai: „Siekiame, kad informacijos įrašymas per DNR būtų kuo paprastesnis ir pigesnis, tačiau dar laukia daug darbo – nuo sintezės iki procesų automatizavimo. O kalbėdami su visuomene, neretai susiduriame su klaidingomis baimėmis: žmonės įsivaizduoja, kad tai susiję su genomo modifikavimu. Iš tiesų DNR yra tik cheminė molekulė, kurią galima susintetinti laboratorijoje“, – sako dr. L. Žemaitis.
„Genomikos“ kuriami sprendimai įrodė, kad inovacijos gali būti ne tik pragmatiškos, bet ir kūrybiškos. Žinia apie šią lietuvių įmonę plačiai pasklido, kai jiems pavyko į DNR molekulę įrašyti Lietuvos himną, o vėliau – ir garsius M. K. Čiurlionio kūrinius. Tokie žingsniai tapo simboliu, kaip mokslas gali įamžinti šalies kultūrą ir istoriją.
Biokompiuterio vizija ir Lietuvos galimybės
Tikrasis įmonės tikslas yra dar ambicingesnis – sukurti biokompiuterį. Dr. L. Žemaitis įsitikinęs, kad be tokių drąsių idėjų neįmanoma kurti proveržių.
„Žmonės galvoja apie Marso kolonizavimą – tai atrodo kaip fantastika, bet kryptingai vykdomi moksliniai tyrimai šio tikslo link leidžia sukurti daug inovacijų, kurias jau galime taikyti šiandien. Svajonės yra tarsi kelrodis“, – priduria jis.
Tokios idėjos neatsiejamos nuo Lietuvos kaip mažos, bet kūrybingos šalies identiteto. Lietuva, dr. L. Žemaičio akimis, turi visus įrankius proveržiui.
„Mūsų universitetų laboratorijos atrodo kaip iš ateities filmų – pilnos naujausios įrangos. Tačiau kaip su kolegomis juokaujame – tvarkinga laboratorija – blogas požymis, nes tose laboratorijose kur „verda veiksmas“, dažniausiai tvarkos nebūna: stalai būna nukrauti dėžėmis, darbuotojai konkuruoja dėl galimybės pasinaudoti prietaisais ar gauti vietą prie stalo“, – pasakoja mokslininkas.
Anot jo, didžiausia problema – demografija: „Turime daug šviesių protų, bet labai trūksta jaunų mokslininkų, kurie išbandytų ir įgyvendintų idėjas. Retas jaunas žmogus pasirenka ilgą ir dažnai nelabai gerai apmokamą mokslininko kelią“, – pastebi dr. L. Žemaitis.
Biotechnologijų šventė Vilniuje
Jau šį rugsėjį dr. L. Žemaitis pristatys „Genomikos“ kuriamą technologiją didžiausiame gyvybės mokslų forume Baltijos šalyse „Life Sciences Baltics“.
„Šįkart forume pirmąkart pristatysime savo tyrimus tarptautinei auditorijai – mokslininkams, investuotojams, potencialiems klientams. Tai mums bus tarsi lakmuso popierėlis, padėsiantis suprasti, kuria kryptimi judėti toliau“, – sako jis.
Pasak mokslininko, bendradarbiaujant su užsienio kolegomis žymiai lengviau įsivertinti ir savo stiprybes bei rasti partnerių – taip inovacijos gimsta greičiau.
„Bendravimas su užsieniečiais padeda įsivertinti kuriamos technologijos poreikį, skirtingose rinkose. Juk mažiausiai ko norisi - sukurti tobulą inovaciją, kurios niekam nereikia“, – pasakoja dr. L. Žemaitis.
„Life Sciences Baltics“ vyks rugsėjo 17–18 d. Vilniuje. Šiemet forume susitiks daugiau nei 800 gyvybės mokslų ekspertų iš viso pasaulio. Dalyvių laukia konferencijos pranešimai, paroda, B2B susitikimai, startuolių pristatymai ir ekskursijos po Lietuvos biotechnologijų įmones.
