Elektronikos atliekos yra viena sparčiausiai augančių taršos rūšių pasaulyje, todėl telekomunikacijos bendrovės ieško būdų, kaip suteikti antrą gyvenimą naudotiems telefonams ar maršrutizatoriams. Dauguma apklaustų europiečių nori įranga naudotis kuo ilgiau, tačiau beveik pusė potencialių pirkėjų abejoja naudotos technikos patikimumu.
Elektronikos atliekos yra viena sparčiausiai augančių taršos rūšių pasaulyje, todėl telekomunikacijos bendrovės ieško būdų, kaip suteikti antrą gyvenimą naudotiems telefonams ar maršrutizatoriams. Dauguma apklaustų europiečių nori įranga naudotis kuo ilgiau, tačiau beveik pusė potencialių pirkėjų abejoja naudotos technikos patikimumu. Lietuvos telekomunikacijų įmonė „Telia“ rado būdą – per metus atnaujino apie 60 tūkst. maršrutizatorių taip sutaupė 3,5 mln. eurų ir išvengė papildomų atliekų.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
„Suprantame, kad pirkdamas anksčiau naudotą daiktą žmogus natūraliai abejoja, ar jis veiks patikimai. Todėl mūsų pagrindinis tikslas yra šias dvejones išsklaidyti. Užuot kalbėjus apie sudėtingus procesus, svarbiausia klientui suteikti aiškią garantiją ir parodyti, kad prisiimame atsakomybę už įrangos kokybę. Kai žmogus jaučiasi saugiai ir žino, kad įranga veiks puikiai, jis mielai pasirenka finansiškai naudingesnį variantą“, – sako Mindaugas Baranauskas, „Telia“ tiekimo grandinės vadovas.
„Eurobarometro“ apklausos rodo aiškią europiečių nuostatą siekti, kad įrenginiais būtų galima naudotis kuo ilgiau. Didžioji dauguma (apie 79 proc.) gyventojų reikalauja, kad gamintojai palengvintų įrangos taisymo procesus ir nori aiškaus ženklinimo apie tai, kiek kiekvienas naujai įsigytas įrenginys turėtų veikti be gedimų.
Tie patys tyrimai atskleidžia, kodėl vartotojai delsia pirkti atnaujintą įrangą. Nors nuostatos yra palankios, realybėje trūksta pasitikėjimo. Apie pusė potencialių pirkėjų (49 proc.) nerimauja, kad naudota elektronika bus nepatikima ir tarnaus trumpiau. Kita svarbi kliūtis, kuri stabdo rinktis atnaujintus įrenginius, yra ta, kad ne visos įmonės jiems suteikia garantiją.
„Tyrimai puikiai atspindi realybę: žmonės nori, kad įranga tarnautų ilgai, tačiau, kai ji sugenda, jie tikrai nenori užsiimti jos remontu, kelias savaites laukti, kol ji taisoma. Čia ir matome paradoksą – nors teoriškai žmonės palaiko antrinį įrangos panaudojimą, praktiškai klientui svarbiausia kuo greičiau vėl turėti veikiantį internetą. Būtent čia atnaujintas įrenginys laimi prieš suremontuotą paties žmogaus. Mes nesiūlome taisyti konkretaus kliento įrenginio, o iškart jį pakeičiame kitu, kuris jau yra patikrintas ir paruoštas. Tai leidžia problemą išspręsti per kelias minutes, o ne dienas“, – paaiškina M. Baranauskas.
Pasak tiekimo grandinės vadovo, ši praktika jau tapo reikšminga bendrovės veiklos dalimi. Vien per praėjusius metus atnaujinta tinklo įranga sudarė 28 proc. visų klientams įdiegtų maršrutizatorių ir modemų. Kalbant apie finansinę pusę, toks išteklių optimizavimas leido sumažinti naujos įrangos pirkimo sąnaudas net 3,5 mln. eurų.
Anot M. Baranausko, nors didžiąją dalį šios įrangos sudaro modemai ir maršrutizatoriai, skirti paslaugų teikimui, bendrovė lygiagrečiai taiko tą patį modelį ir komerciniams pardavimams. „Telia“siūlo klientams įsigyti atnaujintus išmaniuosius telefonus su garantija.
„Žmonės supranta, kad atsakingas įrangos naudojimas teigiamai atsiliepia planetai, skatina žiedinę ekonomiką, tačiau nenori patys prisiimti su tuo susijusių laiko sąnaudų, nepatogumų. Čia yra puiki proga veikti įmonėms ir visą remonto bei atnaujinimo procesą atlikti už vartotojus. Mes perimame visą „nematomą“ įrangos atnaujinimo dalį: logistiką, įrenginių patikrinimą, remontą. Tokiu būdu klientas gauna antram gyvenimui prikeltą įrenginį, o bendrovė optimizuoja išteklius, į aplinką neišmeta tiek daug papildomų elektronikos atliekų. Tai yra praktinis pavyzdys, kaip žiedinė ekonomika veikia tada, kai atsakomybę prisiima paslaugos teikėjas, o ne vartotojas“, – paaiškina M. Baranauskas.
Galimybė sutaupyti – lemiamas argumentas
Pusė vartotojų, apklaustų „Vodafone“ 2024 m. tyrime, svarsto galimybę pirkti atnaujintą išmanųjį telefoną vietoje visiškai naujo modelio, o kaip pagrindines priežastis nurodo mažesnę atnaujintų įrenginių kainą ir rūpestį aplinkosauga. Šiuos norius pagrindžia ir tarptautinės tyrimų bendrovės „Kantar“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 7,7 tūkst. žmonių iš 12 šalių. Jos duomenys rodo, kad daugiau nei trečdalis respondentų ketina pakeisti dabartinį telefoną per artimiausius metus, o 52 proc. svarsto įsigyti pigesnį modelį.
„Susidomėjimą atnaujintais modeliais skatina ir lėtėjanti technologinė pažanga. Skirtumai tarp kasmet išleidžiamų naujų telefonų modelių tampa vis mažiau pastebimi, dažnai apsiriboja tik nedideliais patobulinimais. Dėl to vis daugiau žmonių pradeda vertinti ne patį naujumo faktą, o įrenginio ilgaamžiškumą ir patikimumą, suvokdami, kad kelerių metų senumo atnaujintas flagmanas gali pasiūlyti geresnį vertės ir kokybės santykį nei naujas vidutinės klasės modelis“, – sako M. Baranauskas.
Vartotojai, kurie ieško būdų sutaupyti perkant išmaniuosius telefonus, dažnai rizikuoja įsigydami naudotus įrenginius tiesiai iš kitų asmenų per skelbimų portalus. Tokiu atveju pirkėjas negauna garantijos dėl įrenginio būklės ar galimų paslėptų defektų.Rinkoje siūloma saugesnė alternatyva – profesionaliai atnaujinti telefonai, kuriems po patikros suteikiama tokia pati ilgalaikė garantija kaip ir naujiems įrenginiams.
