Per pastaruosius penkerius metus pasaulis pasikeitė neatpažįstamai: COVID-19 pandemija, Rusijos invazija į Ukrainą, įtampa Artimuosiuose Rytuose, dirbtinio intelekto revoliucija, augantis kibernetinių atakų skaičius, politinės valdžios pasikeitimas JAV... Šie ir kiti įvykiai verčia valstybes, visuomenes, organizacijas ir žmones iš naujo permąstyti savo pasiruošimą įvairioms netikėtoms kritinėms situacijoms.
Per pastaruosius penkerius metus pasaulis pasikeitė neatpažįstamai: COVID-19 pandemija, Rusijos invazija į Ukrainą, įtampa Artimuosiuose Rytuose, dirbtinio intelekto revoliucija, augantis kibernetinių atakų skaičius, politinės valdžios pasikeitimas JAV... Šie ir kiti įvykiai verčia valstybes, visuomenes, organizacijas ir žmones iš naujo permąstyti savo pasiruošimą įvairioms netikėtoms kritinėms situacijoms. Kaip Lietuva pasiruošusi dienai X, Y ar Z? Kaip tam rengiasi Lietuvos kritinė infrastruktūra, ką svarbu žinoti organizacijoms, verslui ir piliečiams?
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Apie tai savo įžvalgomis dalinasi Lietuvos energetikos, finansų ir transporto sektorių lyderiai – ESO vadovas Renaldas Radvila, Lietuvos banko Atitikties ir rizikų valdymo skyriaus vadovas Ruslanas Turskis ir LTG grupės verslo atsparumo direktorius Gediminas Šečkus. Jie šia tema diskutuos ir rugsėjo 17 d. vyksiančios IT tendencijų ir inovacijų konferencijos viešojo sektoriaus ir verslo bendruomenei „Atea Action. Code of Resilience“ metu.
ESO vadovas: iš Ukrainos mokomės ne tik technologijų, bet ir drąsos
Šiuolaikinėje visuomenėje elektros tiekimas yra be galo svarbus. Kaip parodė nesena Iberijos pusiasalio patirtis, elektros dingimas stipriai sujaukia kasdienį gyvenimą ir net esminį funkcionavimą.
ESO vadovas Renaldas Radvila tvirtina: ESO tikslas, kad elektra veiktų visada, net ir tada, kai aplinkybės tampa sudėtingos. Pasirengimą ekstremalioms situacijoms ESO grindžia trimis pagrindiniais ramsčiais: technologijomis, saugumu ir bendradarbiavimu.
„Turime automatizuotą tinklo valdymą, operatyvines komandas visoje Lietuvoje ir rezervinius tiekimo maršrutus. Kibernetinio saugumo srityje taikome aukščiausius standartus, o kritinės infrastruktūros apsaugą deriname su valstybės institucijomis“, – vardina vadovas.
Svarbių žmogiškų ir profesinių patirčių, rengiantis ekstremalioms situacijoms, ESO komanda gavo ir lankantis karo niokojamoje Ukrainoje. „Matėme, kaip energetikos infrastruktūra veikia karo sąlygomis – kai kiekvienas sprendimas turi tiesioginę įtaką gyvybėms. Svarbiausia pamoka – atsparumo kultūra. Ukrainos operatoriai veikia su minimaliomis priemonėmis, bet maksimalia atsakomybe. Jie geba greitai atkurti tiekimą, decentralizuoti valdymą ir mobilizuoti komandas net po atakų. Taigi iš ukrainiečių mokomės ne tik technologijų, bet ir drąsos, ryžto bei gebėjimo veikti ekstremaliomis sąlygomis“, – dalinasi R. Radvila.
Atsiskaitymai vyktų net be interneto
Ukrainos patirtis neįkainojama ir Lietuvos finansų sektorių prižiūrinčiam ir sklandų jo veikimą siekiančiam užtikrinti Lietuvos bankui. „Mums aktualių rizikų valdymo priemonės buvo išbandytos realiomis karo sąlygomis Ukrainoje. Suprantama, kad dėl įvairių skirtumų negalime aklai vadovautis Ukrainos patirtimi, tačiau labai vertiname užmegztus tiesioginius kontaktus su Ukrainos nacionaliniu banku ir galimybę perimti aktualiausias gerąsias praktikas iš pirmų lūpų“, – pasakoja Ruslanas Turskis, Lietuvos banko Atitikties ir rizikų valdymo skyriaus vadovas.
„Šiuo metu, vertindami galimas grėsmes, bendradarbiaujame su komerciniais bankais, kitomis Lietuvos institucijomis, siekdami užtikrinti gyventojams galimybę atsiskaityti esamomis mokėjimo kortelėmis offline režimu, t.y. jei nebūtų interneto ryšio“, – nurodo Lietuvos banko atstovas.
R. Turskis atskleidžia, kad 2025 m. numatyta parengti priemones, kurios užtikrintų būtinus atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis ir grynųjų pinigų pasiėmimo paslaugas, jeigu būtų paskelbta mobilizacija. Atrinkti bankai suteiktų galimybę gyventojams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, jeigu nebūtų ryšio tarp skaitytuvo ir banko. Ši galimybė būtų suteikta, kol bus atkurtas ryšys, iki tam tikros sumos ir tik tam tikrose būtiniausių prekių – maisto, vaistų, degalų – prekybos vietose.
Be to, mobilizacijos metu sutrikus ryšiui, elektros energijos tiekimui ar pan. bent iš dalies šalyje esančių bankomatų būtų galimybė pasiimti grynųjų pinigų.
Svarbu paminėti, kad komerciniai bankai bei kitos finansų įstaigos turi pasirengusios ir nuolat testuoja veiklos tęstinumo planus, t.y. tam tikrus algoritmus veikti įvairiose, net ir ekstremaliose situacijose. Šiuose planuose numatomi veiksmai, kurių finansų įstaigos imtųsi, jeigu susidurtų su netikėtais iššūkiais (pavyzdžiui, dėl stichinės nelaimės ar kitų priežasčių dingsta elektra), kad užtikrintų savo paslaugų prieinamumą vartotojams.
Atsparumo kultūra organizacijose: nuo vadovų iki darbuotojų
Kritinės infrastruktūros sektorių pasirengimas krizinėms situacijoms remiasi ne tik technologiniais sprendimais, bet ir atsparumo kultūros kūrimu organizacijose.
Pavyzdžiui, LTG grupė, valdydama rizikas, taiko „trijų gynybos linijų“ modelį: operatyviniai darbuotojai rizikų valdymą integruoja į kasdienes užduotis, strateginiu lygmeniu formuojama politika ir priemonės, o vidaus auditas visa tai prižiūri bei kontroliuoja.
„Praktiškai įgyvendinant tokį modelį, verslo atsparumas tampa ne vieno tradiciškai vadinamo „prevencijos“ ar „saugumo“ skyriaus reikalu, bet visos organizacijos kasdiene veikla. Atsakomybė tenka absoliučiai visiems darbuotojams, iš čia ir atsiranda verslo atsparumas“, – paaiškina LTG grupės verslo atsparumo direktorius Gediminas Šečkus.
Vis dėlto ypač svarbus vaidmuo čia tenka vadovams. „Jei vadovai neskiria dėmesio verslo atsparumui, jų komandos taip pat netrykš entuziazmu apkrauti savo procesus rizikų valdymo priemonėmis“, – pabrėžia G. Šečkus.
Ką daryti gyventojams ir verslui?
Visi trys ekspertai sutaria, kad pasiruošimas kritinėms situacijoms – ne tik valstybės ir didelių organizacijų reikalas. Kiekvienas gyventojas, taip pat ir verslas gali jau dabar imtis konkrečių žingsnių.
Gyventojams, jei nutiktų plataus masto sutrikimas, pavyzdžiui, tiekiant elektrą, pirmiausia reikia išlikti ramiems ir vadovautis patikima informacija. Rekomenduojama turėti pasirengimo rinkinį 72 valandų laikotarpiui: žibintuvėlį, baterijas, vandens ir maisto atsargų, įkrautą telefoną bei radiją, kuris veikia be elektros.
Kalbant apie finansų sritį patariama naudotis ne vieno mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugomis: turėti skirtingų bankų išduotas korteles, naudoti programėles. Be to, būtina nuolat turėti šiek tiek grynųjų pinigų, kad esant reikalui būtų galima patenkinti kasdienius poreikius.
Verslui svarbiausia turėti veiklos tęstinumo planus ir išbandyti, kaip jie veikia praktiškai – pratybų metu. Patariama pasirūpinti elektros generatoriais, duomenų atsarginėmis kopijomis, nusimatyti atsarginius komunikacijos kanalus tam, kad būtų galimybė susisiekti su darbuotojais bei klientais.
