Dirbtinio intelekto (DI) ir kitos naujosios technologijos vis labiau plinta kelionių ir viešbučių verslo sektoriuose. Per pastaruosius metus trečdalis Lietuvos gyventojų pasitelkė DI įrankius kelionių ar išvykų planavimui, rodo naujas tyrimas.
Dirbtinio intelekto (DI) ir kitos naujosios technologijos vis labiau plinta kelionių ir viešbučių verslo sektoriuose. Per pastaruosius metus trečdalis Lietuvos gyventojų pasitelkė DI įrankius kelionių ar išvykų planavimui, rodo naujas pirmaujančios finansinių technologijų platformos „Adyen“ tyrimas. Didelė dalis vartotojų tikisi, kad kelionių ir apgyvendinimo paslaugas siūlančios įmonės ims naudoti dar pažangesnius skaitmeninius sprendimus, sukuriančius daugiau patogumo.
Asociatyvi iliustracija
Kelionių planavimas ir paieška tampa greitesni
Neseniai atlikta apklausa parodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių trečdalis lietuvių bent kartą ar dažniau naudojo DI įrankius planuodami keliones. Pavyzdžiui, 7 iš 10 (71 proc.) DI naudojusių asmenų teigia, kad, pasitelkę DI, tikslingą kelionių informaciją ir rekomendacijas gauna greičiau nei kitais kanalais. Beveik du trečdaliai vartotojų nurodė, kad DI padeda jiems spręsti problemas, kurių iškyla kelionių metu.
Kai trečdalis gyventojų yra pasinaudoję DI sprendimais kelionėms planuoti, vis tik Lietuvoje yra žmonių, teigiančių, jog pažangių technologinių įrankių jiems neprireiks. 1 iš 10 asmenų tikina, kad niekada nesvarstys galimybės į pagalbą pasitelkti DI.
Pasak „Adyen“ generalinio direktoriaus Šiaurės ir Baltijos šalyse Tobias Lindh, DI naudojimas tampa kasdienio vartotojų elgesio dalimi, įskaitant turizmą. „Kelionių planavimas naudojant DI tampa vis labiau įprastu elgesiu, nes technologijas „įdarbina“ vis daugiau žmonių. Šiuolaikiniai įrankiai padeda apsibrėžti kelionių tikslus, biudžetus, maršrutus ir suplanuoti atostogas, visiškai atitinkančias asmeninius poreikius. Akivaizdu, kad vartotojai, planuodami keliones, tikisi gauti lengvai prieinamą informaciją, greitą ir individualizuotą sprendimą“, – sakė T. Lindh.
Vartotojai tikisi pažangių sprendimų plėtros
Tyrimo išvados atskleidžia, kad augantis DI naudojimas nėra vienintelis ryškiai pastebimas skaitmeninis pokytis kelionių ir viešbučių sektoriuje. Pavyzdžiui, beveik trečdalis Lietuvos vartotojų norėtų naudotis vadinamaisiais savitarnos kioskais, kad supaprastintų ir pagreitintų registraciją viešbutyje bei išsiregistravimą iš jo. Mat dalis keliaujančių žmonių yra išbandę panašų modelį, taikomą automobilių nuomos bendrovių: vairuotojas iš specialaus įrenginio pasiima ir vėliau ten pat grąžina išsinuomotos transporto priemonės užvedimo raktą.
Beveik 29 proc. lietuvių išreiškė lūkesčius, kad užsakydami apgyvendinimo paslaugas pasinaudotų virtualios realybės priemonėmis – detaliau apžiūrėtų aplinką ir kambarius. Tokia pat apklaustųjų dalis pažymėjo bekontakčių technologijų reikšmę: mobilųjį registracijos procesą, skaitmeninius raktus ir per programėles pasiekiamas paslaugas, užtikrinančias sklandžią viešnagę viešbutyje.
Dar 13 proc. respondentų nurodė, kad apgyvendinimo ir kitų turizmo paslaugų įmonės savo socialinių tinklų platformose turėtų geriau palaikyti kelionių paieškos funkcijas ir įtraukti tiesioginių užsakymų galimybes.
Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai tikisi greito kelionių planavimo proceso, taip pat galimybių išpildyti individualius poreikius ir sklandžiai, patogiai atsiskaityti. Iš viso 43 proc. žmonių teigė, jog svarbu, kad mokėjimai už kelionių užsakymus būtų atliekami greitai ir be problemų. „Kelionių planavimo procesas turi būti sklandus nuo pradžios iki pabaigos, todėl labai svarbu, kad mokėjimo procesas vyktų be trikdžių. Būtent čia kelionių ir apgyvendinimo verslo įmonės turi galimybę atlikti kokybės šuolį, kuris jas išskirtų iš konkurentų“, – teigė T. Lindh.
Reputacija vis dar rūpi
Populiarėjant naujoms technologijoms, skaitmeniniai kanalai yra susiję su rizika, ypač jei yra naudojami neatsakingai. Ne veltui net 29 proc. apklaustųjų Lietuvoje pripažino, jog kelionių užsakymo metu, pavyzdžiui, pervesdami pinigus už skrydžius ar apgyvendinimą, jie jaučia nerimą dėl sukčiavimo pavojaus. Be to, bijodami sukčiavimo, 39 proc. lietuvių vengia išsaugoti savo mokėjimo informaciją interneto svetainėse ar mobiliosiose programėlėse.
T. Lindh daro išvadą, kad Lietuvos vartotojai yra pakankamai susipažinę su skaitmeninėmis technologijomis, bet yra atsargūs. „Štai kodėl įmonės, kurios suderina išmanius ir pažangius sprendimus, pavyzdžiui, sklandų bei greitą užsakymą ir saugius vietinius mokėjimus, įgyja akivaizdų pranašumą. Svarbu ne tik įdiegti naujas technologijas, bet ir kiekviename etape kurti pasitikėjimą. DI padeda greičiau ir lengviau planuoti keliones, vis dėlto galutinį kliento sprendimą pirkti lemia pardavėjo patikimumas, skaidrumas ir reputacija“, – dalijasi T. Lindh.
