Rugsėjo 1-ąją naujieji studentai pirmą kartą susitiks su savo dėstytojais – žmonėmis, lydėsiančiais juos akademiniame kelyje. Naujoji karta, užaugusi socialinių tinklų aplinkoje, turi kitokius lūkesčius, todėl kyla klausimas: kokio dėstytojo šiandien tikisi studentai? Ar aktyvumas socialiniuose tinkluose yra privalumas, ar veikiau trūkumas?
Rugsėjo 1-ąją naujieji studentai pirmą kartą susitiks su savo dėstytojais – žmonėmis, lydėsiančiais juos akademiniame kelyje. Naujoji karta, užaugusi socialinių tinklų aplinkoje, turi kitokius lūkesčius, todėl kyla klausimas: kokio dėstytojo šiandien tikisi studentai? Ar aktyvumas socialiniuose tinkluose yra privalumas, ar veikiau trūkumas?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Vilnius Tech“ Kūrybinių industrijų fakulteto lektorė ir komunikacijos mokslų doktorantė Sigita Kamašauskė dalijasi įžvalgomis ir patarimais dėstytojams, mokytojams bei visiems ugdymo įstaigų darbuotojams, pabrėždama, ką dar iki naujų mokslo metų pradžios verta peržiūrėti kiekvienam švietimo sistemoje dirbančiam žmogui.
Pirmasis įspūdis – per socialinius tinklus
Pasak S. Kamašauskės, šiandien įprasta „susipažinti“ su žmogumi dar iki pirmojo pokalbio: „Pirmasis įspūdis labai dažnai sukuriamas dar iki rankos paspaudimo – mes jau susidarome tam tikrą nuomonę vien peržiūrėję žmogaus socialinių tinklų paskyrą.“
Lektorė pabrėžia, kad nebūtina būti nuolat aktyviam ar kurti naują turinį kasdien, tačiau privalu užtikrinti elementarią socialinių tinklų higieną. „Kiekvienam dėstytojui ir mokytojui patariu neatidėliojant peržiūrėti savo paskyras: profilio nuotrauką, pateikiamą informaciją apie save. Jei turite senų ar prieštaringą įvaizdį galinčių kurti nuotraukų – jas reikėtų tiesiog pašalinti“, – pataria lektorė.
Tiesa, S. Kamašauskė pabrėžia, kad profilio nuotrauka – vienas svarbiausių elementų, kuriam dažnai skiriame per mažai dėmesio. „Asmeniniame, privačiame nuotraukų albume galime turėti daug kasdienybės, asmenukių ar linksmų nuotraukų iš švenčių, tačiau kai kalbame apie atvirą profilį ir dar pagrindinę nuotrauką – tokie variantai nėra tinkami. Jei neturite profesionalios nuotraukos, pakanka paprastos fotosesijos – darbo vietoje, dienos šviesoje, su tvarkinga apranga. Toks vaizdas jau kuria patikimo eksperto įvaizdį“, – pataria „Vilnius Tech“ lektorė.
Asmeninis įvaizdis – svarbus visiems specialistams
Aktyvumą socialiniuose tinkluose dažnai suvokiame kaip influencerių užsiėmimą, tačiau, pasak S. Kamašauskės, nuoseklus asmeninio įvaizdžio kūrimas prideda didelės vertės kiekvienam specialistui.
„Turinio kūrimas reikalauja daug laiko ir pastangų, tačiau nebūtina rašyti ilgiausių įrašų. Kartais pakanka pasidalinti kolegų ar ekspertų straipsniais, nuorodomis į naujausius atradimus, ar mintimis, kurios patiko, surezonavo. Tai užtrunka vos kelias minutes, bet parodo, kas mus domina, kokia mūsų pasaulėžiūra“, – aiškina pašnekovė.
„Vilnius Tech“ lektorė pati savo „Instagram“ paskyroje dalijasi įžvalgomis apie mados komunikaciją ir teigia, kad tai ne tik jos akademinis tyrimų laukas, bet ir didžiulis pomėgis, kuriantis autentišką dialogą: „Sulaukiu teigiamų reakcijų tiek iš studentų, tiek iš kolegų. Kokybiškas turinys prisideda prie asmenybės atskleidimo. Pabrėžiu būtent „atskleidimo“, nes esu kategoriškai prieš bandymą apsimesti įdomesniu nei esi. Socialiniai tinklai yra naudingi, kai jie naudojami perteikti savo žinutę, o ne kurti iliuziją.“
Lektorė priduria, kad socialiniuose tinkluose verta parodyti ir dalį asmeninio gyvenimo: „Mums visiems įdomūs žmonės, jų hobiai, veiklos. Dėstytojas, kuris sportuoja, tapo, augina bites ar rašo poeziją, tampa artimesnis ir įdomesnis. Mano gyvenimo būdas ir vertybės yra dalis profesinės tapatybės, todėl laisvai dalinuosi tuo, kuo gyvenu. Dažnai net paskaitose pasitelkiu pavyzdžius iš sričių, kurios man artimos, ir jaučiu tai kaip didelę stiprybę. Manau, kad šiandien dėstytojo autentiškumas yra būtent tas daugiapusiškumas, kurį atskleisti tikrai nesudėtinga.“
S. Kamašauskė prideda, kad dalinimasis iššūkiais ar sunkiomis užduotimis, klaidomis – ne mažiau vertinga, nes tai mūsų gyvenimo dalis, kuris būna visoks. „Nepieškime visko rožinėmis spalvomis, būkime tikri tokie, kokie esame – vienas kitas pasidalinimas apie nepavykusius darbus ar klaidas – visada įdomus turinys, kuriame dažnas atpažįstame save, susitapatiname“, – pataria lektorė.
Nauda studentams – neabejotina
„Naujoji realybė tokia – dėstytojas nebėra vien tik informacijos šaltinis, nes jos gausu visur. Jo vaidmuo šiandien – formuoti studentų vertybes, ugdyti darbo etiką, motyvuoti. Šiems tikslams socialiniai tinklai yra labai naudinga priemonė“, – pabrėžia S. Kamašauskė.
Tyrimai rodo, kad socialinių tinklų įtraukimas į mokymosi procesą didina studentų įsitraukimą, o aktyvūs dėstytojai socialiniuose tinkluose studentų akyse tampa patikimesni ir prieinamesni. „Jei dėstytojas dalijasi savo žiniomis, komentuoja aktualijas ar pasirodo spaudoje, studentai labiau juo pasitiki ir net didžiuojasi. Jie jį mato kaip nuolat tobulėjantį savo srities ekspertą“, –dalinasi pašnekovė ir priduria, kad tai visiškai natūralu – kuo daugiau matai žmogų, kalbantį apie savo sritį, tuo labiau asocijuoji jį su žiniomis. S. Kamašauskė priduria, kad nereiktų vengti ir pasidalinti pasiekimais – atliktais naujausiais tyrimais, publikuotais straipsniais ar konferencijų pranešimais.
Be to, socialiniai tinklai leidžia lengviau įtraukti studentus į universiteto gyvenimą. „Veiklų universitetuose netrūksta – nuo renginių iki mokslinių tyrimų. Tačiau informacijos sraute nesunku pasimesti, todėl studentai dažnai neišnaudoja visų galimybių. Kai dėstytojas dalijasi kvietimais, pabrėžia renginių naudą, studentų motyvacija dalyvauti ženkliai padidėja“, – teigia lektorė.
Palaikymas iš kolegų – sėkmės sąlyga
S. Kamašauskė atkreipia dėmesį, kad norint išlaikyti motyvaciją socialiniuose tinkluose, itin svarbus kolegų palaikymas. „Pradėjus dalintis profesiniu turiniu ar universiteto gyvenimu, pakanka vieno kritiško komentaro iš kolegos ir motyvacija krenta. Todėl raginu įtraukti kolegas, pasidalinti idėjomis, kurti kartu – tai gali tapti ir puikia komandos formavimo veikla.“
Pasak jos, ne mažiau svarbus ir vadovybės požiūris. „Mūsų universitete šiuo klausimu atmosfera labai palanki – dėstytojai skatinami dalintis, niekas nesmerkia ir nekritikuoja. Rugsėjį pradedu kuruoti savo inicijuotą projektą, skirtą skatinti dėstytojus pažvelgti į socialinius tinklus kaip į įrankį profesinei tapatybei formuoti. Versle ambasadorystės idėja įprasta – ji ne mažiau prasminga ir švietime“, – teigia „Vilnius Tech“ lektorė.
S. Kamašauskė teigia, kad socialiniuose tinkluose aktyvus dėstytojas ne tik kuria savo reputaciją, bet ir stiprina universiteto įvaizdį, motyvuoja kolegas, kuria tradicijas dalintis.
