Nors viešojoje erdvėje dažnai sklando nuomonė apie aukštas elektros kainas Lietuvoje, naujausi „NordPool“ biržos duomenys rodo priešingą tendenciją. Šiais metais vidutinė elektros kaina Lietuvoje yra mažesnė už tokių Vakarų Europos ekonomikų kaip Vokietija, Austrija, Belgija, Nyderlandai ir Danija. 
Nors viešojoje erdvėje dažnai sklando nuomonė apie aukštas elektros kainas Lietuvoje, naujausi „NordPool“ biržos duomenys rodo priešingą tendenciją. Šiais metais vidutinė elektros kaina Lietuvoje yra mažesnė už tokių Vakarų Europos ekonomikų kaip Vokietija, Austrija, Belgija, Nyderlandai ir Danija. Pasak ekspertų, tai lemia keletas esminių veiksnių, įskaitant Vokietijos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir gerėjančią Lietuvos integraciją į Europos elektros tinklus.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
„Tikrai atitinkame ES vidurkį, nes elektros kainos mūsų šalyje pagal „NordPool“ biržą šiemet yra mažesnės nei Lenkijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Austrijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Danijoje. Tai rodo, kad mūsų rinka sėkmingai išnaudoja gamybos portfelio ir tarpvalstybinių jungčių derinį, leidžiantį išlikti žemiau Europos vidurkio ir užtikrinti patrauklias sąlygas tiek verslui, tiek gyventojams“, – teigė „Elektrum Lietuva“ produktų ir rinkodaros departamento vadovas Mantas Kavaliauskas.
Anot jo, šiemet Baltijos regiono vidutinės elektros kainos siekia apie 78,20 Eur už megavatvalandę (MWh) ir yra šiek tiek mažesnės nei Centrinės Vakarų Europos (87,28 Eur/MWh).
Mažesnes kainas užtikrina atsinaujinanti energetika
Pasak eksperto, kainų skirtumus lemia keli veiksniai – nuo skirtingos generacijos struktūros ir atsinaujinančių išteklių prieinamumo iki jungčių pralaidumų bei planinių remontų regione. Svarbus vaidmuo tenka ir brangiems apyvartiniams taršos leidimams (ATL).
„ATL kaina tiesiogiai veikia elektros savikainą: jei ATL brangsta, brangsta ir tarši elektros gamyba. Todėl šalyse, kuriose didesnė iškastinio kuro dalis – pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vokietijoje – rinkos kaina linkusi kilti greičiau“, – pažymėjo M. Kavaliauskas.
Eksperto vertinimu, tokiose šalyse kur yra daugiau gamybos iš neatsinaujinančių elektros šaltinių, pavyzdžiui Lenkijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Čekijoje elektros kaina rinkoje tikėtina artimiausiais metais kils.
„Be to, Vokietija, būdama Europos pramonės centre, turi gerokai didesnį energijos poreikį, kurio pilnai nepadengia iš atsinaujinančių energijos išteklių. Ji yra labiau priklausoma nuo kitų žaliavų kainų, kas tiesiogiai įtakoja elektros energiją ir jos gamybą. Tai viena iš esminių priežasčių, kodėl Vokietijos kaina „NordPool“ biržoje šiuo metu yra šiek tiek didesnė nei Lietuvoje“, – aiškino M. Kavaliauskas.
Vokietijos iššūkius energetikoje iliustruoja ir neseniai neįvykęs jūros vėjo jėgainių parkų aukcionas bei energetikos milžinės „Uniper“ sprendimas lėtinti perėjimą prie žaliosios gamybos.
Elektros importas kainų nedidina
Nors Lietuva vis dar importuoja dalį elektros energijos, pasak M. Kavaliausko, kainai tai didelės įtakos nedaro.
„Taip yra todėl, kad importas vyksta iš regionų, kuriuose kainos yra panašios arba net mažesnės, o jungčių pralaidumų ribojimai pasitaiko retai. Jungčių su Švedija ribojimai kartais didina kainų svyravimus, tačiau dažniausiai Lietuva sugeba importuoti iš pigesnių regionų – tai svarbus veiksnys mūsų rinkos stabilumui“, – sakė „Elektrum Lietuva“ ekspertas.
Paskelbtas „Wood Mackenzie“ tyrimas taip pat atskleidžia, kad pagrindinė Europos energetiniam saugumui kylanti grėsmė yra susijusi su ilgesniais laikotarpiais be vėjo ir saulės. Tada Europa būna priversta naudoti anglį ar brangius dujinius energijos gamybos įrenginius, o tai sukelia kainų svyravimus.
M. Kavaliauskas atkreipė dėmesį, kad kainų stabilumui ir Lietuvoje kyla iššūkių dėl ilgesnių laikotarpių, kuriais nepakanka vėjo ir saulės generacijos.
„Lietuvoje būna, kad turime daug saulės ir vėjo energijos, o staiga joms dingus atsiranda plyšys, kurį turi greitai ir brangiai užpildyti kiti brangūs ir taršūs gamybos šaltiniai. Laikinai įjungti dujinę elektrinę ar panašų gamybos objektą kainuoja daugiau negu ją laikyti pastoviai įjungtą. Reikia tvarios sistemos, kuri užtikrina pastovų bazinės galios tiekimą, kad atsinaujinančių energijos šaltinių pokyčiai nedarytų įtakos vidutinėms kainoms“, – aiškino M. Kavaliauskas.
Anot jo, žvelgiant į ateitį, situaciją turėtų pagerinti tolesnė AEI plėtra ir strateginiai jungčių projektai, tokie kaip „HarmonyLink“ su Lenkija ir planuojama jungtis su Vokietija, kurie didins Lietuvos energetinį saugumą bei stabilumą.
Kainų dinamika svarbi ir buitiniams vartotojams: esant ryškesniems kainų svyravimams biržoje jie labiau pereina prie kainos fiksavimo, o rinkoje esant daugiau stabilumo – dažniau pagalvoja apie su birža susietus planus.
„Vartotojams rekomenduojame fiksuoti kainą, kadangi tai padeda apsisaugoti nuo netikėtų šuolių ir suteikia aiškumą planuojant savo išlaidas“, – sakė M. Kavaliauskas.
