Pasaulinė energetikos rinka šiuo metu patiria esminius pokyčius, kuriuos formuoja naujos technologijos, politiniai sprendimai ir kintanti vartotojų elgsena. Kaip keisis energetikos sektorius per artimiausią dešimtmetį? Koks vaidmuo tenka Lietuvai?
Pasaulinė energetikos rinka šiuo metu patiria esminius pokyčius, kuriuos formuoja naujos technologijos, politiniai sprendimai ir kintanti vartotojų elgsena. Kaip keisis energetikos sektorius per artimiausią dešimtmetį? Koks vaidmuo tenka Lietuvai?
Energetikos sektorius šiandien stovi ant esminės transformacijos slenksčio. Pasak Tarptautinės energetikos agentūros (angl. International Energy Agency, IEA) ekspertų, pasaulis žengia į naujos struktūros energijos rinką, kur pasiūlos gausa tampa vis akivaizdesnė.
Asociatyvi „Pexels“ nuotr.
„Matome reikšmingai padidėjusius naftos gavybos pajėgumus, netgi didelius nepanaudotus gavybos rezervus. Taip pat, per ateinančius metus ar dvejus, nusimato spartus suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo augimas. Jau dabar stebime perteklinius gamybos pajėgumus saulės energijos ir baterijų sektoriuose“, – sako Oskaras Alšauskas, IEA „World Energy Outlook" komandos analitikas ir Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) Termoinžinerijos alumnas.
Jo teigimu, toks tiekimo sustiprėjimas gali prisidėti prie didesnės konkurencijos rinkoje ir galimo kainų mažėjimo. Tačiau tuo pat metu auga geopolitinės ir energetinio saugumo rizikos, kurios daro šią rinkos evoliuciją dar labiau nenuspėjamą.
Elektromobilių banga ir naftos paklausos lūžis
Dėka spartaus elektromobilių rinkos augimo agentūra prognozuoja, kad 2030 m. visame pasaulyje bus parduodama 40 mln. elektromobilių per metus. Kelių transporto elektrifikacija sumažins pasaulio naftos paklausą apie 5 MB/d, todėl iki šio dešimtmečio pabaigos globalus naftos poreikis gali pasiekti aukščiausią lygį.
Taip pat prognozuojama, kad gamtinių dujų tiekimas turėtų žymiai padidėti iki 2030 m. dėl didelio JAV ir Kataro SGD eksporto pajėgumų plėtros, tačiau paklausos augimas yra neaiškus.
Nors Europa ir Kinija istoriškai diktavo SGD importo kiekius, jų augimas ateityje yra ribotas dėl didelių investicijų į švarią energiją. Tai kels iššūkių SGD tiekėjams, nes norint panaikinti numatomą SGD perteklių, gali prireikti mažesnių kainų, kurios apriboja pardavimų pelningumą. Kita vertus, kritinių mineralų tiekimo pajėgumai kelia potencialių kliūčių iki 2030 m.
Nors investicijos į baterijų metalus, tokius kaip litis, nikelis, kobaltas ir grafitas, auga, vario pasiūlos augimas atsilieka nuo paklausos. Akivaizdu, kad ypač pažengusiose pasaulio ekonomikose reikia daugiau investicijų į mineralų kasybą, apdirbimą ir perdirbimą.
Auganti elektros paklausa – globalus iššūkis
Pasak IEA, elektros energijos suvartojimas iki 2035 m. kasmet padidės apie 1 000 TWh – tai prilygsta dabartiniam Japonijos metiniam suvartojimui.
„Šį augimą lemia besiplečianti buitinės elektronikos rinka besivystančiose šalyse, augantis oro kondicionavimo poreikis, lengvoji pramonė, taip pat greitas elektromobilių, šilumos siurblių, duomenų centrų ir dirbtinio intelekto technologijų augimas“, – teigia ekspertas.
Jis taip pat pažymi, kad klimato kaitos sukelti reiškiniai – pavyzdžiui, dažnėjančios karščio bangos – gali dar labiau padidinti elektros paklausą.
Galiausiai, turime elektros gamybą. Iki 2035 m. saulės energijos gamyba gali išaugti septynis kartus, o vėjo energijos – daugiau nei trigubai dėl vis gerėjančių šių technologijų ekonominių rodiklių ir tvirtos įstatymų paramos daugiau nei 150 šalių.
Saulės energija yra pasirengusi tapti didžiausiu elektros energijos šaltiniu per ateinančius dešimt metų, o anglimi sugeneruotas elektros energijos tiekimas turėtų smarkiai sumažėti.
Lietuvos vaidmuo atsinaujinančioje energetikoje
Lietuva per pastaruosius dvejus metus kone padvigubino savo atsinaujinančios elektros gamybą – mūsų šalis turi įspūdingą vėjo ir saulės energijos gamybos potencialą.
Lietuva taip pat yra pavyzdys, kaip didinti centralizuoto šildymo tvarumą ir jo kuro tiekimo diversifikaciją. Atsinaujinanti energija Lietuvai yra didžiulė galimybė, kurią tinkamai išnaudojus mes ne tik mažinsime klimato kaitos padarinius, bet ir galėsime paskatinti ekonominį augimą, sustiprinti šalies saugumą bei jos įtaką regiono energetikos sektoriuje.
Net ir šalies energetikos strategijoje numatyta, kad Lietuva taps energijos eksportuotoja iki šio dešimtmečio pabaigos – to nebuvo nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo.
Kad tvarios energijos potencialas būtų išnaudotas, Lietuvoje turėtų būti toliau palaikoma palanki įstatymų ir rinkos sąlygų aplinka atsinaujinančiajai energetikai. Taip pat elektros tiekimo tinklai turi būti ruošiami priimti didesnius atsinaujinančios elektros gamybos pajėgumus, o tai reiškia dideles investicijas į infrastruktūrą ir balansavimą.
O. Alškausko nuomone, būtent elektros tinklų plėtra ir jų stabilumo užtikrinimas bus esminis uždavinys, o kartu Lietuvai reikės išmokti, kaip išnaudoti didelį vartotojų energijos paklausos lankstumo potencialą.
Be to, švari elektra yra ypač aktuali Lietuvos transporto sektoriui, atsakingam už beveik visą šalies naftos importo poreikį ir didžiąją dalį emisijų. Todėl elektromobilių plėtra šiame sektoriuje gali turėti išties didelį poveikį.
