Skaitmeninių mokėjimų era: kaip keičiasi vartotojų atsiskaitymo įpročiai?

Baltijos šalių gyventojų atsiskaitymai negrynaisiais pinigais toliau auga. Vien Lietuvoje mokėjimų negrynaisiais pinigais skaičius pernai augo 8 proc., rodo Lietuvos banko duomenys. Nors vis dar dominuoja kortelės ir mobilieji atsiskaitymai, naujos – dar visai neseniai futuristinėmis laikytos, technologijos vis aktyviau žengia į vartotojų kasdienybę. „Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška teigia, kad pasaulinės skaitmeninių mokėjimų naujovės artėja ir prie Baltijos šalių slenksčio.

Asociatyvi „Unsplash“ nuotrauka

Vartotojų elgsena skatina pokyčius

Pasak banko „Citadele“ plėtros vadovo Romo Čereškos, Baltijos šalių gyventojai jau kurį laiką pasižymi aukštu technologiniu raštingumu ir atvirumu naujovėms, todėl skaitmeninių atsiskaitymų populiarėjimas – natūralus procesas.

„Gyventojai vis dažniau renkasi bekontakčius mokėjimus, o tradicinės kortelės pamažu užleidžia vietą išmaniesiems sprendimams – mobiliesiems telefonams, laikrodžiams ir žiedams. Tai nebėra tik inovacijos – tai jau dalis kasdienio gyvenimo“, – teigia R. Čereška.

Jo teigimu, tokias tendencijas lemia kelios priežastys – technologijos tampa vis labiau prieinamos, išmanieji įrenginiai nebėra prabanga, o standartas. Taip pat augant paslaugų skaitmenizacijai ir prekybininkų konkurencijai, vartotojai vis dažniau ieško greitesnių ir patogesnių sprendimų.

Auga alternatyvių skaitmeninių atsiskaitymo būdų populiarumas

Vienas iš pastaraisiais metais sparčiai populiarėjančių sprendimų – mokėjimų žiedai. Lietuvoje juos pirmasis pristatė „Citadele“ bankas, o ši inovacija jau penkerius metus prieinama ir kitose Baltijos šalyse. Jų populiarumas nuosekliai auga – pasak R. Čereškos, nuo 2022 metų banko aktyvių mokėjimų žiedų skaičius Baltijos šalyse augo daugiau nei 60 proc.

„Ryškios tendencijos matomos, žvelgiant ir į atsiskaitymų sumą. Per tą patį laikotarpį bendra suma, išleista atsiskaitant žiedais, padidėjo daugiau nei pusantro karto. Vien per pastaruosius metus vidutinė mėnesio žiedais atsiskaitoma suma augo daugiau nei penktadaliu, o 2025-aisiais, nors metai dar nesibaigė, ji jau ženkliai lenkia praėjusių metų vidurkius“, – komentuoja banko atstovas.

Anot jo, žiedais vartotojai dažniausiai atsiskaito prekybos centruose, universalinėse parduotuvėse, restoranuose ir mažmeninės prekybos vietose – ten, kur greitis ir patogumas yra ypač svarbūs.

„Šis atsiskaitymo būdas vartotojų mėgstamas už tai, kad leidžia gyventi be piniginės ar net telefono – užtenka žiedo ant piršto. Tai yra realus pavyzdys, kaip technologijos sprendžia kasdienius poreikius praktiškai ir neįkyriai“, – sako jis.

Globalios tendencijos diktuoja kryptį

Skaitmeninių mokėjimų transformacija vyksta ne tik Baltijos regione. Pavyzdžiui, Švedijoje daugiau nei 95 proc. visų atsiskaitymų atliekama skaitmeniniu būdu, o kai kurios kavinės ar mažmeninės prekybos vietos iš viso nebepriima grynųjų pinigų. Japonijoje populiarėja mokėjimai su veido atpažinimu – ten kai kurie prekybos tinklai turi atsiskaitymo sistemas, leidžiančias klientams sumokėti tiesiog pažvelgus į ekraną.

Pietų Korėjoje ir Kinijoje biometriniai atsiskaitymai tapo įprasta praktika net ir viešajame transporte – pavyzdžiui, Šendženo mieste keleiviai gali įlipti į metro vien tik nuskenavę savo veidą.

Anot R. Čereškos, biometrinių duomenų pagalba atsiskaityti gali ir Baltijos šalių vartotojai. Piršto atspaudo ar veido atpažinimo funkcijos naudojamos autentifikuojant mokėjimus išmaniuosiuose įrenginiuose. Tačiau netolimoje ateityje tikėtina ir fizinių kasų sprendimų plėtra.

„Tam, kad susimokėtų, vartotojui tiesiog užtektų pažvelgti į ekraną. Šios sistemos jau realiai veikia Azijoje, o Europos mažmeninės prekybos sektorius testuoja jų įgyvendinimą. Nemaža tikimybė, kad per artėjančius penkerius metus tokie sprendimai bus prieinami ir Lietuvoje“, – prognozuoja jis.

Banko atstovo teigimu, technologijos ne tik keičia atsiskaitymo formas, bet ir formuoja vartotojų finansinius įpročius ir poreikius – vartotojai tampa reiklesni, nori greičio, saugumo ir personalizuotos patirties, o tai skatina tolesnį inovacijų augimą. „Tai, kas prieš penkerius metus atrodė futuristiška, šiandien yra natūrali kasdienybės dalis ir šie pokyčiai tik spartės“, – apibendrina R. Čereška.