Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose išplitęs vaizdo įrašas iš JAV vykusio „Coldplay“ koncerto, kuriame nufilmuotas vienos technologijų kompanijos generalinis direktorius, bučiuojantis kolegę – personalo vadovę, iškėlė į paviršių svarbų klausimą: kur baigiasi viešumas ir prasideda teisė į privatumą? 
Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose išplitęs vaizdo įrašas iš JAV vykusio „Coldplay“ koncerto, kuriame nufilmuotas vienos technologijų kompanijos generalinis direktorius, bučiuojantis kolegę – personalo vadovę, iškėlė į paviršių svarbų klausimą: kur baigiasi viešumas ir prasideda teisė į privatumą?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ar žmogaus buvimas viešame renginyje automatiškai reiškia, kad bet kurio jo dalyvio duomenimis galima laisvai disponuoti? Šią situaciją komentuoja advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė, duomenų apsaugos ekspertė Miglė Petkevičienė.
Nors viešas renginys gali sumažinti pagrįstą lūkestį į privatumą, tai nereiškia, kad visos asmens duomenų apsaugos taisyklės nustoja galioti. Ypač, kai vaizdo medžiaga yra platinama masiškai, komerciniais ar pramoginiais tikslais.
„Net jei žmogus matomas viešame renginyje, jis nepraranda savo duomenų apsaugos teisių. Įrašas, kuriame galima jį atpažinti, laikomas asmens duomenimis, todėl turi būti tvarkomas pagal BDAR reikalavimus“, – sako M. Petkevičienė.
Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), vaizdo įrašas, kuriame galima tiesiogiai ar netiesiogiai atpažinti asmenį, yra laikomas asmens duomenimis. Tokios medžiagos rinkimas ar platinimas laikomas duomenų tvarkymu, kuris turi atitikti BDAR reikalavimus. Ypač svarbus aspektas – ar asmuo buvo tinkamai informuotas apie tai, kad renginys bus filmuojamas, kokiu tikslu medžiaga bus naudojama ir kokias teises jis turi.
Renginių organizatoriai privalo aiškiai nurodyti, kad renginys yra filmuojamas ar fotografuojamas, ir pateikti informaciją apie duomenų tvarkymo tikslus bei teisinį pagrindą. Taip pat rekomenduojama taikyti praktines priemones: nuo specialių lipdukų ant kortelių, žyminčių dalyvių nesutikimą būti filmuojamiems, iki specialių zonų, skirtų privatumui.
„Sklandus informavimas apie filmavimą ar fotografavimą – tai ne tik formalumas. Tai viena iš pagrindinių prevencijos priemonių, padedanti išvengti tiek vartotojų pasipiktinimo, tiek teisinių ginčų“, – komentuoja duomenų apsaugos ekspertė.
Jei vaizdo medžiaga plinta, o jame aiškiai matomas konkretus, atpažįstamas asmuo, kuris nebuvo informuotas arba nebuvo paisyta proporcingumo principo – gali kilti teisinių pasekmių. Nuo skundo priežiūros institucijai iki žalos atlyginimo teisme.
BDAR taip pat suteikia teisę nesutikti su duomenų tvarkymu, ypač kai pagrindas – teisėtas interesas. Jeigu įrašas naudojamas ne informavimui, o pramogai ar marketingui, gali būti laikoma, kad duomenų subjekto teisės buvo nepagrįstai pažeistos.
„Ypač atsargiai reikėtų vertinti situacijas, kai vaizdo medžiaga plačiai išplinta internete – čia rizika tiek reputacijai, tiek teisinei atsakomybei padidėja kelis kartus“, – priduria „Sorainen“ teisininkė. Be abejo, situacija komplikuojasi, kai vaizdo įrašas yra padarytas ne tiesiogiai renginio organizatorių, o kelių ar net keliolikos tūkstančių to paties renginio dalyvių.
„Coldplay“ koncerto incidentas įvyko JAV – šalyje, kur asmens duomenų apsaugos sistema gerokai skiriasi nuo Europos. Čia nėra vieningo reglamento, kaip BDAR, o apsauga grindžiama sektoriniais įstatymais ir bendrosios teisės principais. Tačiau net ir JAV, kai filmuota medžiaga naudojama komerciniais tikslais be sutikimo, gali būti pažeista teisė į atvaizdą – ypač tokiose valstijose kaip Kalifornija ar Niujorkas.
„Vieši renginiai neišvengiamai kelia privatumo ribų klausimus, tačiau viešas matomumas nepanaikina pagrindinių duomenų apsaugos principų. Renginių organizatoriai, planuojantys veiklą Europos Sąjungoje, turėtų aiškiai nurodyti, kad renginys yra filmuojamas ar fotografuojamas, pateikti informaciją apie duomenų tvarkymo tikslus, teisinį pagrindą ir duomenų valdytoją, užtikrinti, kad dalyviai galėtų pasinaudoti savo teisėmis (pvz., prieštarauti ar prašyti pašalinti medžiagą), peržiūrėti privatumo politiką ir užtikrinti BDAR reikalavimų atitiktį“, – dėsto „Sorainen“ duomenų apsaugos ekspertė bei priduria, jog vienas netinkamai suvaldytas atvejis gali lemti ne tik viešųjų ryšių krizę, bet ir teisines pasekmes – nuo administracinių baudų iki civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo.
