Lietuvoje populiariausias mokėjimo būdas lieka grynieji pinigai, tačiau jaunimas sparčiai juos keičia kitais mokėjimo būdais, pirmiausiai skaitmeninėmis piniginėmis. Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas pirmenybę teikia gryniesiems kaip mokėjimo metodui, kuo lietuviai panašūs į latvius. Tuo tarpu Estijoje jau įvyko lūžis – čia populiaresni kiti mokėjimo metodai nei grynieji.
Lietuvoje populiariausias mokėjimo būdas lieka grynieji pinigai, tačiau jaunimas sparčiai juos keičia kitais mokėjimo būdais, pirmiausiai skaitmeninėmis piniginėmis, teigiama pirmaujančios finansinių technologijų platformos „Adyen“ mažmeninės prekybos ataskaitoje, rašoma „Adyen“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi nuotrauka
Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas pirmenybę teikia gryniesiems kaip mokėjimo metodui, kuo lietuviai panašūs į latvius. Tuo tarpu Estijoje jau įvyko lūžis – čia populiaresni kiti mokėjimo metodai nei grynieji.
Lietuvoje 27 proc. vartotojų renkasi mokėti grynaisiais pinigais. Pagal amžiaus grupes, grynieji pinigai kaip atsiskaitymo priemonė populiariausia tarp 40-60-ies amžiaus grupės asmenų. Tarp 50-mečių mokančių grynaisiais yra net trečdalis. Jaunesnės kartos kiek rečiau naudojasi grynaisiais pinigais – tarp 30-mečių gryniesiems pinigams pirmenybę teikia kas penktas vartotojas.
Įdomu tai, kad tarp jaunimo antras pagal populiarumą mokėjimo būdas yra skaitmeninės piniginės, tokios kaip „Google Pay“ ar „Apple Pay“. Kas ketvirtas apklaustas 20-metis teikia pirmenybę tokiam mokėjimo būdui, tarp 16-19 metų amžiaus tokių buvo 18 proc.
Nors imlumas naujovėms yra dažnai laikomas jaunųjų kartų bruožu, tačiau vyresnės kartos nėra ištikimos gryniesiems. Pavyzdžiui, tik 20 proc. vyresnių nei 70 metų lietuvių renkasi grynuosius kaip pageidaujamą mokėjimo metodą. Gerokai daugiau jų pirmenybę teikia bankiniam mokėjimui ir mokėjimo kortelėms – atitinkamai 22 proc. ir 37 proc. Tai rodo, kad modernūs mokėjimo sprendimai patrauklūs ne tik jaunimui.
Nors grynieji kaip atsiskaitymo metodas Lietuvoje pirmauja, tačiau atsiskaitymų statistika rodo, kad lietuviai linkę kombinuoti skirtingus mokėjimus. Per paskutinius metus dažniausiai buvo atsiskaityta grynaisiais, tačiau nedaug atsiliko tokie atsiskaitymo būdai kaip atskaitymai pavedimu, kas antras lietuvis buvo mokėjęs mokėjimo kortelėmis.
Pasak „Adyen“ Šiaurės šalių ir Baltijos regiono generalinio direktoriaus Tobiaso Lindho, šie skaičiai nestebina. „Lietuvoje mokėjimo būdų paplitimas atspindi tradicinių ir naujų mokėjimų dermę, kai vartotojai linkę turėti galimybę rinktis ne vieną atsiskaitymo būdą, o verslai turi prie to prisitaikyti. Duomenys rodo, kad jaunimas ypač noriai priima naujus skaitmeninius mokėjimo sprendimus, tačiau ir vyresni žmonės linkę priimti pokyčius“, – sakė jis.
Estai skaitmeninių mokėjimų lyderiai, latviai panašūs į lietuvius
Kitose Baltijos šalyse situacija varijuoja. Latvijoje grynieji pinigai yra pagrindinis mokėjimo būdas, kurį renkasi 29 proc. vartotojų. Čia situacija panaši į Lietuvą, kur popieriniai pinigai taip pat populiariausi. Latvijoje grynaisiais daugiausiai naudojasi šešiasdešimtmečiai, o vyresni nei 70 metų žmonės dažniau renkasi debeto korteles.
Estijoje situacija yra kitokia. Čia grynuosius pinigus prioretizuoja vos 18 proc. respondentų – ši dalis pati mažiausia tarp visų Baltijos šalių. Pagal amžiaus grupes, mokėjimai grynaisiais populiariausi tarp 40-mečių – beveik ketvirtadaliui jie yra populiariausias atsiskaitymo būdas. Jaunesnės kartos renkasi kitus mokėjimo metodus – vos vienas iš penkių 30-mečių renkasi grynuosius, tarp 20-mečių tokių 17 proc., o 16-19 m. amžiaus grupėje – vos vienas iš dešimties.
T. Lindhas pažymėjo, kad tyrimo rezultatai išryškina mokėjimo metodų įvairovės svarbą. „Kaip matome, mokėjimo būdų pasirinkimai gerokai skiriasi tarp šalių ir amžiaus grupių. Norėdami užtikrinti klientų pasitenkinimą, prekybininkai turi atsižvelgti į šiuos skirtingus pasirinkimus ir gebėti patenkinti klientų lūkesčius“, – sakė jis. Remiantis tyrimu, kas antras vartotojas teigia, kad negalėdami atsiskaityti pageidaujamu būdu, atsisako pirkinio.
Jaunesnės kartos skatina perėjimą prie visuomenės be grynųjų pinigų
Nors grynieji pinigai neišnyks akimirksniu, dalis visuomenės mato ateitį be jų. Beveik ketvirtadalis lietuvių mano, kad per ateinančius metus visuomenė galėtų tapti visiškai be grynųjų. Šiai idėjai stipriausiai pritaria dvidešimtmečiai ir jaunesni – tokių yra beveik trečdalis. Ilgesniu laikotarpiu apie ketvirtadalis Lietuvos gyventojų norėtų perėjimo prie visuomenės be grynųjų per 3–5 metus. Latvijoje 19 % vartotojų mano, kad jų visuomenė galėtų tapti be grynųjų per ateinančius metus, o Estijoje tam pritaria beveik vienas iš penkių gyventojų.
„Atrodo, kad tyliai judame visuomenės be grynųjų pinigų link, tačiau popieriniai pinigai dar ilgai neišnyks. Vietoj to, tai palaipsniui besiformuojanti tendencija“, – sakė T. Lindhas, pridurdamas, kad siūlyti įvairius mokėjimo būdus padeda išlaikyti pusiausvyrą ir užtikrina, kad visi vartotojai galėtų atsiskaityti jiems patogiausiu būdu.
