Dirbtinis intelektas sparčiai keičia pasaulį – nuo verslo sprendimų ir viešojo sektoriaus procesų iki teismų darbo. Kartu su naujomis galimybėmis atsiranda ir sudėtingų klausimų: kas prisiima atsakomybę, jei klaidą padaro algoritmas? Kaip apginti žmogaus teises, kai sprendimus priima automatizuotos sistemos? Ar teisė geba neatsilikti nuo technologijų raidos?
Dirbtinis intelektas sparčiai keičia pasaulį – nuo verslo sprendimų ir viešojo sektoriaus procesų iki teismų darbo. Kartu su naujomis galimybėmis atsiranda ir sudėtingų klausimų: kas prisiima atsakomybę, jei klaidą padaro algoritmas? Kaip apginti žmogaus teises, kai sprendimus priima automatizuotos sistemos? Ar teisė geba neatsilikti nuo technologijų raidos?
Į šiuos klausimus ieško atsakymų ir technologijų pasauliui besiruošia nauja teisės profesionalų karta.
MRU profesorius dr. Marius Laurinaitis
„Be technologijų išmanymo neįmanoma sukurti efektyvių ir teisingų teisės aktų, reguliuojančių dirbinio intelekto (DI) naudojimą. Ateities teisininkas turi būti ne tik taisyklių žinovas, bet ir technologijų bei etikos tarpininkas visuomenėje“, – sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius dr. Marius Laurinaitis.
Pasak jo, dirbtinis intelektas keičia ne tik tai, kaip veikia verslas ar administravimas, bet ir pačią teisės prasmę. Jei anksčiau teisės aktai buvo skirti žmogaus veiklai reguliuoti, šiandien jie turi apimti ir technologines sistemas, kuriossprendžia savarankiškai.
„DI kelia naujus iššūkius atsakomybei – kas kaltas, jei klaidą padaro algoritmas? Teisininkas turi gebėti tai atpažinti, įvertinti ir pasiūlyti sprendimą“, – sako prof. dr. M. Laurinaitis.
Reikia naujos kartos teisės profesionalų
Kritinis mąstymas, technologijų išmanymas ir gebėjimas bendradarbiauti su inžinieriais, programuotojais ar etikos ekspertais tampa neatsiejama teisininko kompetencijų dalimi. Būtent šiems pokyčiams ruošia viena pažangiausių teisės programų Lietuvoje – MRU bakalauro studijos „Teisė ir dirbtinis intelektas“.
Tai vienintelė tokia programa Lietuvoje ir viena pirmųjų visame regione, kuri jungia klasikinį teisinį išsilavinimą su technologiniu raštingumu. Jos studentai ne tik studijuoja teisę, bet ir mokosi suprasti dirbtinio intelekto veikimo principus, jo taikymą sveikatos apsaugos, finansų, viešojo administravimo ar darbo teisės srityse.
„Teisininkas turi gebėti įvertinti algoritmų šališkumą, privatumo rizikas, intelektinės nuosavybės pažeidimus. Be to, jis turi mokėti kalbėtis su IT specialistais, kad sukurtų atsakingus sprendimus“, – pabrėžia prof. dr. M. Laurinaitis.
Studentai programos metu susipažįsta su Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktu, Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR), analizuoja žmogaus teisių iššūkius, mokosi kurti teisines gaires technologijų vystymuisi. Jie ugdo gebėjimą spręsti sudėtingas realaus pasaulio problemas, kurias kelia DI – nuo skaidrumo iki atsakomybės paskirstymo.
Norite formuoti skaitmeninę ateitį? Pradėkite nuo studijų
Pasak MRU profesoriaus, teisės ir technologijų sandūra – neišvengiamas kelias į ateitį. Todėl programos absolventai ruošiami dirbti tiek valstybės institucijose, kur formuojama DI politika, tiek versle, konsultuojant dėl naujų technologijų diegimo, tiek tarptautinėse organizacijose, sprendžiančiose skaitmeninio pasaulio etinius ir teisės klausimus.
„Tai studijos tiems, kurie nori būti vienu žingsniu priekyje – tapti ne tik teisės profesionalais, bet ir naujos, technologijomis grįstos visuomenės kūrėjais“, – teigia prof. dr. M. Laurinaitis.
