Fizikas dr. Remigijus Gaška jau daugiau kaip 30 metų kaupia patirtį puslaidininkių srityje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Gyvenęs net penkiose valstijose, dirbęs universitetuose, ten kūręs ir plėtojęs verslus, Vilniaus universitetą (VU) ne tik prisimena su šypsena, bet ir išlaiko su juo glaudų ryšį.
Fizikas dr. Remigijus (Remis) Gaška jau daugiau kaip 30 metų kaupia patirtį puslaidininkių srityje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Gyvenęs net penkiose valstijose, dirbęs universitetuose, ten kūręs ir plėtojęs verslus, Vilniaus universitetą (VU) ne tik prisimena su šypsena, bet ir išlaiko su juo glaudų ryšį.
Dr. Remigijus Gaška. VU nuotr.
Daugiau kaip 500 mokslinių straipsnių ir daugiau kaip 200 išradimų autorius savo karjerą puslaidininkių srityje pradėjo VU Puslaidininkių fizikos probleminėje laboratorijoje. 1992 m. jis išvyko į JAV ir ten sukūrė tuo metu galingiausią tranzistorių pasaulyje. Šiuo metu jis jau 20 metų gyvena Pietų Karolinoje.
Didžiulė puslaidininkių ateitis daugelyje sričių
„Daug laiko praleidau Kornelio universitete Niujorko valstijoje, ten turėjau galimybę dirbti unikalioje pasaulinio garso laboratorijoje. Iš ten persikėliau į Minesotą, dirbau kampanijoje, kuri pradėjo plačiajuosčių galio nitridų junginių (GaN) puslaidininkių medžiagų ir prietaisų vystymą. Ir JAV, ir tarptautiniu mastu buvome pradininkai“, – prisimena dr. R. Gaška.
Minesotoje mokslininkas augino unikalias puslaidininkines medžiagas. „Mane susirado mano buvęs diplominio vadovas, vėliau VU rektorius prof. Artūras Žukauskas, susitarėme, kad kažkiek medžiagų, kiek galime, siųsime į Fizikos fakultetą. Čia kolegos tyrinėjo ir rašydavo straipsnius. Kai persikėliau į Niujorką, gavau porą nemažų grantų – atsirado galimybė pakviesti kolegas iš Lietuvos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų“, – pasakoja jis.
Seniausioje JAV inžinerinėje mokykloje, Renselyro politechnikos institute, dr. R. Gaška kūrė naujo tipo optinių tyrimų laboratoriją, kurią finansavo JAV Nacionalinis mokslo fondas. „Anuomet ir įrangą buvome pirkę iš Lietuvos. Turėjau net aiškintis, kodėl iš Vilniaus, ir įrodžiau, kad įranga tikrai buvo unikali – ir Algio Petro Piskarsko, ir Kęstučio Jarašiūno kurtų prototipų pagrindu“, – sako jis.
Užsienio lietuvis įkūrė GaN junginių puslaidininkinių prietaisų technologijų kompaniją „Sensor Electronic Technology, Inc.“. Jis prisimena, kad technologijų sukūrimą finansavo karinės pramonės agentūros.
„Mat pirminė idėja buvo sukurti šviesos šaltinį, kuris padėtų ieškoti biologinio ginklo ir specialių optinio ryšio priemonių. Kai baigiau savo darbą kampanijoje, turėjome daugiau nei 3000 klientų. Mūsų šviestukai pasklido daug kur, įskaitant ir NASA. Taip sutapo, kad į tarptautinę kosminę stotį kompanijos sukurta optinė dezinfekcijos sistema skrido kartu su pirmuoju lietuvišku palydovu – kubu“, – kalba mokslininkas. Jis pabrėžia, kad puslaidininkių ateitis – didžiulė daugelyje sričių.
Lietuvos fizikai – gabūs ir darbštūs žmonės
Šių metų rudenį VU Fizikos fakultetas minės 60 metų sukaktį. Dr. R. Gaška prisimena laikus, kai pats organizuodavo Fiziko dienas (FiDi). „Geri buvo studijų laikai, o Fiziko dienos – didžiulė šventė. Mieste sukeldavome tikrą šurmulį. Buvau, atrodo, 14-os FiDi primininkas. Pirmus du kursus mes pradėjome Naugarduko gatvėje ir tik antro kurso pavasarinė sesija buvo perkelta į Saulėtekį. Čia man kilo idėja atrakcionų miestą padaryti ir pavadinti Fizlendu“, – pasakoja pašnekovas. Fizlendo tradicijos tęsiamos – tai tebėra viena iš FiDi renginių ciklo dalių.
„Fizikos fakultete – gabūs, kūrybingi ir darbštūs žmonės. Dabar vartai atviri jiems stiprinti ir tarptautinį bendradarbiavimą. Labai svarbu, kad fizikai Lietuvoje kuria technologinę bazę, plečia bendradarbiavimo galimybes medžiagų ir prietaisų srityje. Norėčiau sulaukti ir Fizikos fakulteto šimtmečio“, – su šypsena sako mokslininkas.
Išradėjas, daug metų praleidęs versle, pabrėžia intelektinės nuosavybės svarbą. Jis teigia, kad patentavimas – tai mokslo ir smegenų mankšta. „Tai svarbu ne tik mokslui, universitetui, bet ir verslui. JAV šiuo požiūriu yra labai aktyvios, suvokia patentų vertę. Vienas patentas yra kaip kuolas lauke. Eini, apsižiūri, kad kuolas, ir apeini aplinkui. O jeigu turi daugiau ir padarai tvorą, tai kitas skaičiuoja, ar apsimoka apeiti tą tvorą, ar geriau susimokėti, kad atidarytų vartelius“, – vaizdingai palygina fizikas ir linki daugiau patentų kolegoms Lietuvoje.
Lietuviškas darbštumas ir tvirtas charakteris mokslininką pagaliau išmokė nepersidirbti. Kalbėdamas apie ateities planus, jis sako besitikintis daugiau laiko skirti kelionėms, aplankyti įvairias pasaulio vietas nedarbo reikalais. „Pastaruosius dešimt metų gyvenau lėktuve. Esu sau pažadėjęs nebedirbti 24 valandas, 7 dienas per savaitę. Noriu ne tik keliauti, bet ir daugiau laiko praleisti Lietuvoje. Kiek dirbu, nebepersidirbu“, – sako pašnekovas. Jis prasitaria, kad turi dar vieną darbinę idėją, kuriai gavo pirmuosius patentus, įkūręs naują startuolį „UVTON, Inc.“.
Ilgus metus VU Fizikos fakulteto alumnas bendradarbiauja su savo kolegomis VU. 2008 m. jam kartu su habil. dr Saulium Juršėnu, habil. dr. Edmundu Kuokščiu ir habil. dr. Gintautu Tamulaičiu už darbų ciklą „Trumpabangės optoelektronikos puslaidininkių ir jų kvantinių darinių optinė spektroskopija (2001–2007 m.)“ buvo skirta Lietuvos mokslo premija. O 2015 m. jį Švietimo ir mokslo ministerija apdovanojo už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva. Persikėlęs į Pietų Karoliną statyti fabrikų ir plėsti šviestukų technologijų (angl. light-emitting diode), dr. R. Gaška įsteigė stipendiją VU studentams, kuri už geriausius baigiamuosius bakalauro darbus Fizikos fakultete skiriama iki šiol.
