Šiuolaikinės inovatyvios verslo organizacijos, diegdamos pažangius technologinius ir komunikacijos sprendimus, vis dažniau susiduria su esminiu iššūkiu – kaip pritraukti, parengti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus. Ypač aktualus tampa darbuotojų parengimo sąnaudų klausimas: ką tik studijas baigusiems jauniems specialistams dažnai reikia papildomų, specializuotų mokymų.
 Dainius Baliūnas. Nuotr. aut. VU / Ugnius Bagdonavičius |
|---|
Šiuolaikinės inovatyvios verslo organizacijos, diegdamos pažangius technologinius ir komunikacijos sprendimus, vis dažniau susiduria su esminiu iššūkiu – kaip pritraukti, parengti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus. Ypač aktualus tampa darbuotojų parengimo sąnaudų klausimas: ką tik studijas baigusiems jauniems specialistams dažnai reikia papildomų, specializuotų mokymų.
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto dėstytojas Dainius Baliūnas įsitikinęs – verslas turėtų aktyviau įsitraukti į aukštojo mokslo procesus: dalyvauti paskaitose, seminaruose, kurti užduotis studentams, dalytis praktine patirtimi.
„Tokią praktiką jau sėkmingai taiko inovatyvūs rinkos dalyviai, tokie kaip „GetJet Airlines“, „Teltonika“, „Interlux“, SEB, „Danske Bank“ – jie pristato savo produktus paskaitose, dalijasi realiomis verslo įžvalgomis ir užduotimis“, – teigia D. Baliūnas.
Naujas mokymo turinys per bendradarbiavimą
Pasak jo, toks bendradarbiavimas tampa tiltu tarp teorijos ir praktikos – studentai ne tik gilina žinias auditorijose, bet ir įgyja galimybę dirbti su realiais projektais, naudodami naujausias technologijas.
„Kai kurios įmonės žengia dar toliau – bendradarbiaudamos su universitetais kaip su partneriais, jos padeda formuoti ne tik užduotis, bet ir patį mokymosi turinį. Pavyzdžiui, „GetJet Airlines“ aktyviai bendradarbiauja su VU MIF, o „Thermo Fisher Scientific“ įgyvendina iniciatyvas gyvybės mokslų srityje“, – pasakoja dėstytojas.
Viename iš tokių bendrų projektų, įgyvendintame bendradarbiaujant „GetJet Airlines“ ir VU MIF, dalyvavo 14 antrakursių informacinių sistemų inžinerijos studentų. Jie sukūrė inovatyvų įgulų planavimo ir mokymų modulį ir simuliacinį žaidimą, skirtą komunikacijai tarp administracijos ir oro įgulos narių gerinti. Dalis studentų buvo pakviesti tęsti darbą įmonėje – tai rodo, kad bendradarbiavimas tapo ne tik vertinga patirtimi, bet ir realia pridėtine verte abiem pusėms.
„Ši patirtis leidžia stebėti, kaip teorinės žinios virsta praktiškai pritaikomais sprendimais. Tai – tikras taikomojo mokymosi pavyzdys“, – įsitikinęs D. Baliūnas.
Studentai – ne pagalbininkai, o tikri komandos nariai
 Aistė Bingelytė. „GetJet Airlines“ nuotr. |
|---|
„GetJet Airlines“ skrydžių operacijų palaikymo vadovė Aistė Bingelytė teigia, kad iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama aviacijos krypties studentams – aviacijos vadybos, inžinerijos ar mechanikos. Tačiau šiemet įmonė pirmą kartą į praktiką priėmė ir IT srities studentus.
„MIF studentų darbas – tai ne pagalbinės užduotys, o aiškiai apibrėžtų verslo problemų sprendimas, pasitelkiant programavimą, kūrybiškumą ir atsakomybę. Jie dirbo tarsi mini startuoliuose: turėjo projektų vadovą, paskirstytus vaidmenis, bendradarbiavo su mūsų specialistais ir realiai prisidėjo prie darbo rezultatų“, – pabrėžia A. Bingelytė.
Anot jos, studentai padėjo ne tik kurti sprendimus, bet ir aiškiau įvardyti pačios įmonės poreikius: „Šiuo metu vystome du produktus – įgulų darbo krūvio balanso įrankį ir simuliacinį žaidimą. Abu turi veikiančius prototipus, vyksta testavimai ir tikimės greitai pradėti juos naudoti kasdienėje veikloje. Tai ne bandomieji projektai, o realūs, verslui vertę kuriantys sprendimai, kuriuos planuojame toliau plėtoti.“
Studentų patirtys: praktika, kuri keičia požiūrį
VU MIF studentai, dalyvavę projekte, vieningai sutaria – tai buvo vertinga, profesinį augimą skatinanti patirtis.
Studentė Roberta Jurpalytė teigia, kad universitete įgytos žinios – tarsi įvadas, supažindinantis su situacijomis, su kuriomis galima susidurti darbo aplinkoje. Bet kaip tokiose situacijose elgtis, dažniausiai išmokstama su jomis susidūrus praktiškai.
„Praktika padėjo suprasti, kaip iš tikrųjų atrodo darbas IT srityje – chaotiškas, bet įdomus“, – sako R. Jurpalytė, dirbusi front-end programuotoja ir jaunesniąja įrangos inžiniere.
VU MIF studentai praktikoje. „GetJet Airlines“ nuotr.
Kita VU MIF studentė Ugnė Mockutė praktikos metu „GetJet Airlines“ įmonėje dirbo projektų vadove. Ji dalyvavo kuriant tą patį įrankį kartu su bendrakursiais ir įmonės programuotojų komanda.
„Universitete įgytas žinias teko taikyti praktiškai – nuo „Agile“ metodikos iki sisteminio mąstymo. Supratau, kad vien teorinių žinių nepakanka. Reikia mokėti bendrauti, suprasti verslo poreikius, prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos – tai išmokau praktikos metu“, – patirtimi dalijasi U. Mockutė.
Studentas Gytis Malinauskas pažymi, kad darbas „GetJet Airlines“ suteikė daugybę naujų žinių – studentai aktyviai dalyvavo kuriant ir tobulinant programą.
„Programuotojo darbas – tai nuolatinis problemų sprendimas. Nors naudojome šiuolaikines priemones, tokias kaip dirbtinis intelektas ar dokumentacija, daugelio sprendimų teko ieškoti savarankiškai – tai ir buvo vertingiausia“, – sako G. Malinauskas, kūręs vidinės sistemos vartotojo sąsają.
Studentai kaip inovacijų partneriai
A. Bingelytė pabrėžia, kad praktikos su studentais įmonėje tikrai nesibaigs – jos taps svarbia strateginės plėtros dalimi: „Norime būti tarp tų, kurie pirmieji pritaiko inovacijas. Dirbtinis intelektas, automatizacija, procesų optimizavimas – tai sritys, kuriose negalima stovėti vietoje. Studentai šiose srityse tampa mūsų partneriais – jie turi šviežią požiūrį, drąsių idėjų ir nebijo klysti. O tai – puikus pagrindas inovacijoms.“
Galimybė padirbėti verslo įmonėje studentams padėjo ne tik įtvirtinti teorines žinias, bet ir ugdyti svarbias asmenines bei profesines kompetencijas. Realūs projektai, darbas komandoje, techninių ir organizacinių problemų sprendimas leido jiems iš arti susipažinti su IT ir aviacijos pramonės realijomis. Kiekvienas jų įgijo vertingos patirties, pasitikėjimo savimi, supratimo apie darbo rinkos lūkesčius ir motyvacijos toliau augti pasirinktoje srityje. Ši praktika tapo svarbiu žingsniu ne tik akademinėje, bet ir profesinėje jų kelionėje.
