Egzaminų sesija Lietuvoje visuomet sukelia daug emocijų ir diskusijų, ypač kai kalbame apie matematikos egzaminą. Ankstesnių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatų analizė, atlikta Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto duomenų mokslo studentų, atskleidžia įdomias tendencijas ir priežastis, darančias įtaką jaunuolių pasiekimams.
Egzaminų sesija Lietuvoje visuomet sukelia daug emocijų ir diskusijų, ypač kai kalbame apie matematikos egzaminą. Ankstesnių metų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų analizė, atlikta Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) duomenų mokslo studentų, atskleidžia įdomias tendencijas ir priežastis, darančias įtaką jaunuolių pasiekimams.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Privačios mokyklos – ne pirmose vietose
 Ignas Černiauskas. Asmeninio archyvo nuotr. |
|---|
VU MIF trečiakursių Igno Černiausko ir Jurgio Mickevičiaus atliktas tyrimas siekė išsiaiškinti, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką mokinių brandos egzaminų pasiekimams. „VBE rezultatai dažnai tampa svarbiu rodikliu vertinant tiek atskirų mokyklų, tiek visos švietimo sistemos efektyvumą“, – sako I. Černiauskas. Studentai šią temą pasirinko neatsitiktinai – ją duomenų mokslo projektui pasiūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Tyrimui jaunuoliai naudojo Švietimo valdymo informacinės sistemos, ŠMSM ir Valstybės duomenų agentūros viešai prieinamus duomenis.
Matematinės srities studijas pasirinkę jaunuoliai, daug dėmesio skyrė matematikos egzamino rezultatų analizei. Studentai pastebėjo, kad įvairios reformos didžiausią įtaką daro būtent matematikos egzaminui. „Įvedus pokyčius, šio egzamino rezultatai arba kyla, arba krenta, kai tuo metu kitų egzaminų rezultatai išlieka gana stabilūs“, – pastebėjimais dalijasi J. Mickevičius. Studentai samprotauja, kad dažnai besikeičiančios programos, užduočių formatai ar vertinimo tvarka lemia nepastovius ir sunkiai nuspėjamus egzamino rodiklius.
 Jurgis Mickevičius. Asmeninio archyvo nuotr. |
|---|
Vaikinus taip pat nustebino, kad, vertinant moksleivių pasiekimus ugdymo įstaigų lygmeniu, privačios mokyklos neatsidūrė pirmose vietose. „Į geriausių mokyklų dešimtuką patenkančios mokyklos – valstybinės, jos išlaiko labai aukštus rezultatus metai iš metų“, – priduria Jurgis.
Svarbiausia geri norai ir pastangos?
Studentai pastebi, kad tarp rodiklių, lemiančių egzaminų rezultatus, svarbų vaidmenį atlieka mokinio motyvacija ir įsitraukimas. „Pastebėjome, kad mokiniai, kurie laiko daugiau egzaminų, dažniausiai pasiekia geresnius rezultatus ir kituose dalykuose“, – sako Ignas. Tai galima sieti su didesniu ir atsakingesniu pasiruošimu egzaminams.
„Jei mokinys vieną egzaminą išlaiko gerai, yra didelė tikimybė, jog ir kitų egzaminų rezultatai bus panašaus lygio. Kitaip tariant, geri rezultatai vieno dalyko egzamine dažnai eina kartu su gerais rezultatais ir kituose, ypač kai moksleivis jų laiko daug“, – kolegai pritaria Ignas.
Kalbėdami apie kitų egzaminų rezultatus, vaikinai atrado netikėtą koreliaciją. „Mokyklose, kuriose mažesnė mokytojų dalis turi daugiau nei 15 metų stažą (t. y. yra daugiau jaunesnių mokytojų), anglų kalbos VBE rezultatai yra geresni. Vaikinai tai sieja su tuo, kad jaunesni pedagogai dažnai taiko šiuolaikiškesnes ir inovatyvesnes mokymo metodikas, kurios efektyviau ugdo kalbinius gebėjimus.
Vienas iš labiausiai studentus nustebinusių tyrimo rezultatų – tai, kad, priešingai nei dažnai manoma, socialiniai ir ekonominiai veiksniai neturi didelės įtakos mokinių pasiekimams.
Nuolatinės reformos – ne į naudą mokinių pasiekimams
Kad egzaminai, o ypač matematikos yra kasmetinis iššūkis tiek abiturientams, tiek mokytojams, tiek ir visai švietimo sistemai pritaria ir VU MIF mokslininkė bei studentų darbo vadovė prof. dr. Jurgita Markevičiūtė. „Matematikos egzaminas kasmet tampa visuotiniu klausimu. Abiturientai jaučia didelį spaudimą dėl egzamino išlaikymo, o viešojoje erdvėje keliamas triukšmas tikrai nepadeda jauniems žmonėms ramiai laikyti egzaminą ir parodyti savo žinias“, – teigia profesorė.
Jurgita Markevičiūtė. Justino Auškelio nuotr.
Anot mokslininkės, pirmas dalykas, kuris pagelbėtų abiturientams ir jų tėvams lengviau išgyventi sesiją – atsiriboti nuo informacijos viešoje erdvėje egzaminų laikotarpiu. „Kasmet svyruojantys matematikos egzaminų rezultatai labiau atskleidžia ne besikeičiančias mokinių žinias, tačiau užduočių kūrėjų ir vertintojų priimtus sprendimus“, – įsitikinusi J. Markevičiūtė.
Mokslininkė sako, kad, analizuojant studentų tyrimą, ją labiausiai nustebino, jog visų nagrinėjamų egzaminų rezultatai teigiamai koreliuoja. „Iš esmės tai rodo, kad stipresnėse mokyklose visų pagrindinių dalykų egzaminų rezultatai aukštesni. Tai gali būti susiję su stipresniais mokytojais bei labiau motyvuotais mokiniais“, – tyrimo rezultatus komentuoja profesorė.
