Šveicarijoje kilęs skandalas parodė, kaip net moksliškai pagrįsta informacija gali būti nuslopinta, kai ji kertasi su politiniais ir visuomeniniais lūkesčiais. Nors valdžia užsakė tyrimą siekdama pagrįsti elektromobilių naudą aplinkai, galutinis rezultatas, atrodo, išgąsdino pačius užsakovus. 
Šveicarijoje kilęs skandalas parodė, kaip net moksliškai pagrįsta informacija gali būti nuslopinta, kai ji kertasi su politiniais ir visuomeniniais lūkesčiais. Nors valdžia užsakė tyrimą siekdama pagrįsti elektromobilių naudą aplinkai, galutinis rezultatas, atrodo, išgąsdino pačius užsakovus.
Ši situacija tapo išskirtine ne tik dėl to, kad buvo išleista beveik pusė milijono eurų mokesčių mokėtojų pinigų, bet ir dėl to, kad informacijos slėpimas sukėlė pasipiktinimą net tarp pačių elektromobilumo šalininkų.
Skelbiama, kad Šveicarijos Federalinis energetikos biuras dar 2022 metais pavedė mokslininkams atsakyti į svarbų klausimą – ar verta keisti senus vidaus degimo automobilius į elektromobilius, jei kalbame apie bendrą poveikį klimatui?
Ataskaita, kurią rengė kelių universitetų tyrėjai, parodė vienareikšmį rezultatą – net 90 proc. atvejų tokia permaina sumažina anglies dvideginio emisijas. Ir nors išvados buvo aiškios, visa tyrimo medžiaga liko stalčiuje. Publikuota tik apibendrinta santrauka, kurioje nutylėta daugybė esminių detalių.
Vidinė institucijos korespondencija, paviešinta žurnalistų, rodo, kad pagrindinis motyvas slėpti visą ataskaitą – reputacijos baimė. Esą rezultatai nesutampa su rinkos nuotaikomis, todėl gali būti neteisingai suprasti.
Tuo tarpu žiniasklaida ir visuomenė, sužinojusi apie tokį sprendimą, ėmė kaltinti valdžią informacijos slėpimu ir manipuliavimu.
Elektromobiliai ar senos mašinos – kas geriau aplinkai?
Pagrindinis tyrimo klausimas buvo ar ilgametė seno automobilio eksploatacija yra mažiau kenksminga aplinkai nei jo pakeitimas elektromobiliu. Tai parodė ganėtinai aiškų atsakymą – elektromobiliai dažniausiai laimi.
Tiesa, tyrime nebuvo ignoruota ir tai, kad pagaminus naują elektrinį automobilį išmetama tam tikras kiekis CO2, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jo eksploatacija, ypač šalyse, kur energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, yra žymiai švaresnė.
Problema slypi kitoje vietoje. Ataskaita mažai dėmesio skyrė globaliam kontekstui. Pavyzdžiui, nebuvo įvertinta, kad senas automobilis, nebeeksploatuojamas Šveicarijoje, nebūtinai keliauja į metalo laužą.
Jis dažnai eksportuojamas į trečiąsias šalis, kur gali būti naudojamas dar dešimtmečius. Tai reiškia, kad CO2 emisijų mažinimas Šveicarijoje ne visada reiškia jų išnykimą pasauliniu mastu, jos tiesiog persikelia kitur.
Politinis laviravimas tarp mokslo ir viešosios nuomonės
Ši situacija atskleidžia rimtą problemą, kuomet valdžia remiasi mokslu tik tiek, kiek tai patogu. Oficialūs atstovai, kurie užsakė tyrimą, viešai nuo jo atsiribojo, esą 2024 metų rudenį, kai buvo pateikta galutinė ataskaita, sąlygos jau buvo pasikeitusios, todėl rezultatai nebėra aktualūs.
Toks sprendimas sukėlė nusivylimą net tarp elektromobilių šalininkų. Jie teigia, kad ataskaitoje pateikti skaičiai aiškiai rodo, kad norint sumažinti emisijas, būtina skatinti greitesnį elektromobilių įsigijimą.
Slėpti šiuos duomenis reiškia sabotuoti pačius klimato tikslus, kuriuos deklaruoja Šveicarijos valdžia.
Nepatogi tiesa – ar tiesiog prastas laikas?
Galima sakyti, kad šis atvejis primena apie neišspręstą dilemą tarp politikos ir mokslo. Nors elektromobiliai laikomi žaliąja alternatyva, sprendimų priėmėjai bijo būti apkaltinti elitizmo propagavimu, esą elektromobiliai prieinami tik pasiturintiems.
Todėl vietoj drąsių sprendimų ir atviro dialogo su visuomene, pasirenkama tylėti. Šis skandalas tapo ne tik informacijos slėpimo pavyzdžiu, bet ir atskleidė, kad net progresyvios valstybės nėra apsaugotos nuo manipuliacijų.
Visuomenė turi teisę žinoti, kokie sprendimai priimami ir kodėl. O kai valdžia ima slėpti tai, ką pati užsakė, kyla klausimas – ką dar slepia institucijos, kurios turėtų tarnauti žmonėms, o ne politiniams interesams?
