Įsibėgėjus vasarai ir išaugus elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių, elektros biržoje vėl ima formuotis neigiamos elektros kainos, o praėjusį sekmadienį Lietuvoje pirmą kartą istorijoje buvo fiksuota vidutinė neigiama paros elektros kaina. Iš pirmo žvilgsnio tokia situacija vartotojams – puiki galimybė naudotis elektra kone nemokamai. Visgi, ekspertai pažymi, kad ji signalizuoja apie sisteminius energetikos sektoriaus pokyčius ir kelia klausimų dėl tolimesnės elektros rinkos raidos.
 Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr. |
|---|
Įsibėgėjus vasarai ir išaugus elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių, elektros biržoje vėl ima formuotis neigiamos elektros kainos, o praėjusį sekmadienį Lietuvoje pirmą kartą istorijoje buvo fiksuota vidutinė neigiama paros elektros kaina. Iš pirmo žvilgsnio tokia situacija vartotojams – puiki galimybė naudotis elektra kone nemokamai. Visgi, ekspertai pažymi, kad ji signalizuoja apie sisteminius energetikos sektoriaus pokyčius ir kelia klausimų dėl tolimesnės elektros rinkos raidos, rašoma „Enefit“ pranešime žiniasklaidai.
Neigiamos elektros kainos susiformuoja, kai elektros energijos pasiūla rinkoje viršija paklausą. Tokiu atveju elektros gamintojai faktiškai moka už galimybę tiekti elektros energiją į tinklą, o ne gauna už ją užmokestį. Šis reiškinys dažniausiai trunka vos kelias valandas, tačiau praėjusį sekmadienį neigiamos didmeninės elektros kainos Lietuvoje buvo fiksuojamos net 13 valandų iš eilės, o vidutinė paros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje buvo -2,62 euro už megavatvalandę arba -0,262 cento už kilovatvalandę.
Laimi tik dalis vartotojų
„Neigiamų kainų priežastis paprasta – kai elektros pasiūla viršija paklausą ir nėra kur jos padėti, birža pradeda formuoti kainą žemyn, kad atsirastų, kas tą perteklių visgi sunaudotų“, – sako žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ vadovas Valdemar Fiodorovič.
Neigiamų kainų scenarijus dažniausiai susiformuoja savaitgaliais ar vasaros švenčių dienomis, kai elektros vartojimas sumažėja, o dėl susiklosčiusių elektros gamybai palankių saulėtų ir vėjuotų orų generacija saulės bei vėjo elektrinėse išauga.
„Dalis šių elektrinių negali tiesiog paspausti stabdžio. Jos arba gamina, arba ne. Kai jos gamina, o niekas nevartoja, gamintojai būna priversti mokėti, kad jų elektra būtų paimta. Paradoksalu, bet saulės elektrinės gali labiausiai bene didžiausia nuostolį gali generuoti būtent vidurdienį, kai saulė šviečia ryškiausiai“, – pažymi V. Fiodorovič.
Pasak jo, trumpuoju laikotarpiu iš neigiamų kainų laimi vartotojai, kurie turi su birža susietus elektros tiekimo planus ir gali keisti savo įpročius, perkeldami elektros vartojimą į neigiamų kainų valandas. Įmonės, galinčios planuoti gamybą pagal elektros kainą, taip pat gali optimizuoti kaštus.
Tačiau ilguoju laikotarpiu neigiamos kainos signalizuoja, kad sistema nėra pakankamai lanksti, jog efektyviai prisitaikytų prie kintančių iš atsinaujinančių šaltinių gaminamos elektros kiekių, o tokia situacija kelia grėsmę elektros tiekimo stabilumui ir gali atbaidyti investuotojus nuo tolesnių investicijų į atsinaujinančią energetiką.
„Kai neigiamos kainos tampa dažnu reiškiniu, tai rodo sistemos neefektyvumą. Mes turime energijos perteklių, bet negalime jos racionaliai panaudoti. Jei tokia situacija taptų reguliari, investuotojai gali pradėti abejoti atsinaujinančios energetikos projektų pelningumo perspektyvomis“, – pastebi „Enefit“ vadovas.
Sistemai reikia daugiau lankstumo
Pasak V. Fiodorovič, tai reiškia, jog jau dabar šalyje reikalingi sprendimai, kurie balansuotų elektros tiekimo sistemą ir leistų sistemai lanksčiau reaguoti į gamybos lygio svyravimus. Be to, reikia nepamiršti, kad elektros birža buvo sukurta, remiantis stabiliais gamybos šaltiniais ir palyginti stabiliu vartojimu, o tai reiškia, kad galbūt atėjo laikas sistemos peržiūrai ir pakeitimams, susijusiems su pastaraisiais metais įvykusiu atsinaujinančios energetikos proveržiu.
„Norint spręsti susidariusias problemas ir užtikrinti tvarią atsinaujinančios energetikos plėtrą, būtina ieškoti kompleksinių sprendimų, kurie padidintų elektros sistemos lankstumą ir gebėjimą efektyviai valdyti gamybos ir vartojimo svyravimus. Pagrindiniai sprendimų būdai, galintys padėti stabilizuoti situaciją, yra elektros vartojimo skatinimas, energijos kaupimo technologijų plėtra, tarptautinių jungčių stiprinimas ir biržos mechanizmo peržiūra“, – akcentuoja ekspertas.
Baterijos leidžia sukaupti energiją, kai jos gaminama daug ir atiduoti į tinklą, kai paklausa viršija pasiūlą arba tada, kai gamyba iš atsinaujinančių išteklių sumažėja. Be to, baterijos pasižymi išskirtiniu lankstumu – jos gali itin greitai reaguoti į sistemos poreikius, per kelias milisekundes tiekdamos ar absorbuodamos energiją.
„Tai ypač svarbu stabilizuojant tinklą. Vietoj to, kad gamintojai mokėtų už elektros energijos perteklių, ji gali būti kaupiama ir parduodama vėliau, kai kainos yra palankesnės. Be to, baterijos gali veikti kaip atsarginiai energijos šaltiniai, užtikrinantys elektros tiekimą net ir pasitaikius gedimams tinkle“, – sako V. Fiodorovič.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ vadovas taip pat pažymi, kad daugiau lankstumo energetikos sistemai suteiks tarptautinių elektros jungčių plėtra ir stiprinimas. Šios jungtys leis efektyviau prekiauti elektra tarp šalių, eksportuojant energijos perteklių.
Energetikos ministerijos duomenimis, birželio 24 d. pirmą kartą Lietuvos istorijoje vien vėjo elektrinių pagaminta elektros energija per parą viršijo bendrą šalies elektros suvartojimą. Tą dieną vėjo jėgainės pagamino 28,9 GWh elektros energijos, o visos Lietuvos suvartojimas siekė 25,9 GWh. Šiemet iš viso buvo jau beveik 50 dienų, kai vietos elektros gamyba viršijo šalies poreikį, kai pernai per visus metus tokių dienų buvo tik penkios.
