Elektronika.lt
 2024 m. liepos 22 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Liepos 21 d. 13:24
Vasaros kelionės elektromobiliu Lietuvoje: kur patogiausia važiuoti atostogoms?
Liepos 20 d. 13:19
5G bus Paryžiaus olimpinių žaidynių ašis: atlaikys šimtatūkstantines minias, o transliacijas leis paversti filmais
Liepos 19 d. 20:32
Rengimo šeimai asociacija: neleiskime vaikui paskęsti internete
Liepos 19 d. 17:24
Lietuvių pamėgti atsiliepimai verslų svetainėse: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
Liepos 19 d. 14:49
Pasirinkę šias studijų kryptis, neretai nustemba – modernios laboratorijos, dronai ir dirbtinis intelektas tampa studentų kasdienybe
Liepos 19 d. 11:45
Pristatytas naujasis „Philips Evnia 32M2N6800M“ monitorius
Liepos 19 d. 08:24
Kaip išsaugoti savo pinigus: skambučiai iš „Google“ – netikri, nutraukite pokalbį (1)
Liepos 18 d. 20:18
Atostogos su elektriniu paspirtuku: kas svarbu juo naudojantis užsienio šalyse
Liepos 18 d. 17:47
Specialistai: vasarą išauga nelegalaus turinio vartojimas
Liepos 18 d. 14:11
Programišiai taikosi į naršyklėse saugomus prisijungimo duomenis. Kaip apsisaugoti?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

Elektronikos inžinierių trūkumo problemos dirbtinis intelektas neišspręs, svarbiausias – švietimo sistemos ir mokytojų vaidmuo

Publikuota: 2024-06-19 10:28
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Nors prognozuojama, kad dėl dirbtinio intelekto (DI) galimybių kai kurių profesijų poreikis mažės, tai negresia elektronikos inžinieriaus specialybei. Priešingai – DI plėtra ir kiti šiuo metu vykstantys pokyčiai, tokie kaip gamybos ir kasdienio gyvenimo skaitmenizacija, dar labiau didina šios profesijos poreikį. Ypač svarbus vaidmuo tenka ir mokytojams, kurių entuziazmo ir kūrybiškumo dėka moksleiviai susidomi elektronikos inžinerija.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Nors prognozuojama, kad dėl dirbtinio intelekto (DI) galimybių kai kurių profesijų poreikis mažės, tai negresia elektronikos inžinieriaus specialybei. Priešingai – DI plėtra ir kiti šiuo metu vykstantys pokyčiai, tokie kaip gamybos ir kasdienio gyvenimo skaitmenizacija, dar labiau didina šios profesijos poreikį. Tai gera žinia tiems, kurie pasirinko ar renkasi šią studijų kryptį, tačiau didelis iššūkis verslui ir aukštojo mokslo įstaigoms, vis dar sukančioms galvas, kaip spręsti inžinierių trūkumo problemą. Ekspertai sutaria – būtini švietimo sistemos pokyčiai: reikia didinti tiksliųjų mokslų patrauklumą ir kokybę. Ypač svarbus vaidmuo tenka ir mokytojams, kurių entuziazmo ir kūrybiškumo dėka moksleiviai susidomi elektronikos inžinerija.

Mokytojų apdovanojimai
Mokytojų apdovanojimai

„Išgyvename iššūkių laikotarpį, kai turime ne tik prisitaikyti prie pastaruoju metu visame pasaulyje iškilusių geopolitinių grėsmių, bet ir prie klientų lūkesčių, įskaitant sparčią šiuolaikinių technologijų plėtrą. Tai verčia keisti mūsų įpročius bei mąstymą. Pavyzdžiui, DI įvaldymas tampa absoliučiai būtinu įgūdžiu bet kuriam inžinieriui – aplinka sudėtingėja, o sprendimų bei apsisprendimų priėmimo tempas auga eksponentine kreive. Todėl tik pasitelkę DI savo kasdienybėje, galėsime geriau susidoroti su užduotimis ir kylančiais iššūkiais. Taip pat, susidurdami su vis dar dideliu inžinierių stygiumi rinkoje, turime atsigręžti į mokytojus ir ugdymo sistemą – tik investuodami į švietimą bei DI integravimą, galime užpildyti atotrūkį ir tikėtis patikimos lyderystės technologijų srityje“, – sako UAB „HELLA Lithuania“ vykdomasis direktorius Maxim Zakletskiy.

Pokyčiai teigiami, bet per lėti

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais, 2023 m. rudenį, elektronikos inžinerijos studijas šalies aukštosiose mokyklose rinkosi 5 proc. daugiau studentų nei 2022 m. Tuo tarpu elektronikos pramone garsėjančio Kauno aukštosiose mokyklose – Kauno technologijos universitete ir Kauno technikos kolegijoje – šią specialybę rinkosi net 18 proc. daugiau studentų nei metais prieš tai. Išaugo ir studijas pasirinkusių merginų skaičius – nuo 1 iki 8.

„Nors tai džiuginančios tendencijos, tačiau verslo poreikio patenkinti vis dar negali. Mūsų institucinės galimybės, techninė, personalo bazė leidžia priimti ir 2-3 kartus daugiau studentų nei yra dabar. Valstybė, suprasdama šios specialybės reikšmę, taip pat finansuoja studijas, jei tik stojantysis atitinka tam tikrus nustatytus kriterijus. Įvertinus techninę bazę, turimas laboratorijas, aukštą kokybės lygį, glaudų bendradarbiavimą su verslu, Kaune išties turime išskirtinai geras sąlygas elektronikos inžinerijos studijoms. Vis dėlto didesniems pokyčiams reikia laiko, ne mažiau nei 5-10 metų“, – teigia Nerijus Varnas, Kauno technikos kolegijos administracijos vadovas.

Prasideda milžiniškų galimybių metas

Tačiau būtent daug laiko mes ir neturime, sako Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto dekanas doc. dr. Mindaugas Žilys. Jo teigimu, dabar esame „tobulos audros“ momente, kai net kelios skirtingos aplinkybės, vykstantys tektoniniai lūžiai „sukrenta“ į vieną vietą.

„Pirma, pokyčiai automobilių pramonėje: įprastinius automobilius keičia elektromobiliai. Antra, energetinė transformacija – nuo iškastinio kuro pereiname prie atsinaujinančios energetikos bei jos efektyvaus naudojimo, kuriam būtinas išmanusis valdymas. Trečia, pramonė vis daugiau procesų automatizuoja ir robotizuoja. Galiausiai, geopolitinės aplinkybės lemia, kad gamyba grįžta į Europą. Europos Komisija kelia ambicingus tikslus užtikrinti lustų gamybą Europoje, tam bus skirtos milijardinės investicijos. Matome lustų pramonės gimimą ir Lietuvoje.

Taigi atsiveria milžiniškų galimybių langas, bet ar mes juo pasinaudosime? Visoms šioms sritims elektronikos inžinierių reiks dar daugiau“, – tvirtina doc. Dr. M. Žilys.

DI elektronikos inžinieriaus nepakeis, bet gali padėti su rutininėmis užduotimis

Galbūt elektronikos inžinieriaus trūkumo problemą gali padėti spręsti DI? Tiek darbo rinkos ekspertai, tiek elektronikos komponentus kuriančių ir gaminančių įmonių atstovai teigia, kad DI elektronikos inžinierių bent jau kol kas negali pakeisti. Kita vertus, tai gera žinia šią specialybę pasirinkusiems ar planuojantiems rinktis.

„Pagal situaciją darbo rinkoje matome, kad elektronikos inžinierių poreikis nemažėja, paklausa vis dar kelis kartus viršija pasiūlą. Kaunas jau turi įsitvirtinusius stambius žaidėjus, kuriems nuolat reikia elektronikos inžinierių. Taip pat stebime ir besiplečiantį poreikį iš vidutinio dydžio įmonių, kurios perkelia naujas funkcijas į Lietuvą“, – teigia Andrius Francas, darbo rinkos ekspertas ir personalo atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris.

Kalbėdamas apie DI atėjimą į darbo rinką, A. Francas pastebi, kad DI gali pagelbėti automatizavimo srityje, bet negali pakeisti kūrybiškumo, kuris būtinas šioje profesijoje. Jam antrina ir Mindaugas Žarumskis, Kaune įsikūrusios automobilių jutiklių kūrime, gamyboje bei testavime besispecializuojančios įmonės „Littelfuse“ Mokslinių tyrimų ir plėtros vadovas.

„DI gali pagelbėti atliekant tam tikras rutinines užduotis, tai puiki pagalbinė priemonė, kaip itin greita ir galinga enciklopedija. Bet galutinė atsakomybė kuriant ar tobulinant produktą yra žmogaus, elektronikos inžinieriaus, kuris turi sujungti visus duomenis į vieną dėlionę, kuris turi rasti unikalų sprendimą. Elektronikos inžinieriaus profesiją prilyginčiau menininko, kūrėjo pašaukimui“, – sako M. Žarumskis, pats konstruoti ir kurti prietaisus pradėjęs dar 6-oje klasėje.

Ekspertas pastebi, kad DI plėtra kaip tik didins elektronikos inžinierių, besispecializuojančių šioje srityje poreikį: „DI yra technologija, kuriai reikalingi ir galingi skaičiavimo centrai, ir tie patys lustai, galbūt net kažkokie nauji įrenginiai. DI „protą“ kažkam fiziškai reikia sujungti su robotu ar automatizuotomis sistemomis. Visoms šioms užduotims reikia elektronikos inžinieriaus. Nuo realaus, fizinio pasaulio mes negalime pabėgti“, – teigia M. Žarumskis.

Sistema laikosi dėl mokytojų-šviesulių entuziazmo

Taip, kaip DI negali pakeisti elektronikos inžinieriaus, taip niekas negali pakeisti ir degančių mokytojo akių bei entuziazmo sudominant vaikus inžinerijos pasauliu. Tuo įsitikinęs Andrius Veršinskas, Kauno ekonominės plėtros agentūros „Kaunas IN“, jau ketvirtus metus koordinuojančios elektronikos populiarinimo kampaniją „Ateitis-elektronikams“, Verslo skyriaus vadovas.

„Lietuvos švietimo bėdos yra sisteminės ir giluminės: vis mažiau moksleivių renkasi tiksliuosius mokslus, mažas procentas jų laiko šių dalykų egzaminus, trūksta tiksliųjų dalykų mokytojų, trūksta profesinio orientavimo, kai kuriose mokyklose – ir techninės bazės interaktyvesniam sudominimui. Kitur – pilna technikos, bet nėra kam su ja dirbti. Problemas vardinti galima ilgai.

Tačiau keliaujant per mokyklas, girdint jau studijuojančių istorijas, pastebėjome, kad net ir tokiomis aplinkybėmis, atsiranda mokytojų – šviesulių, elektronikos entuziastų, kurie sugeba sudominti, įkvėpti mokinius rinktis inžinerinius, elektronikos mokslus. Tokius mokytojus norime pagerbti, įvertinti ir paskatinti toliau būti įkvėpimo šaltiniu jaunimui“, – sako A. Veršinskas.

Viena iš tokių mokytojų – Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos informacinių technologijų ir fizikos mokytoja Eglė Kulbienė. Ji sako, kad fizikos pamokose siekia teoriją aiškinti per kuo praktiškesnius pavyzdžius, užduotis, tačiau sudominti mokinius nėra taip lengva. „Itin didelis yra moksleivių užimtumas, o ir mokytojui reikia tikrai nemažai laiko, kad paruoštų įdomias, įtraukiančias pamokas. Siekiu sužadinti vaiko smalsumą, kad jam kiltų natūralus klausimas „kodėl“, nes tai yra esminis klausimas fizikoje“, – dalinasi ilgametę patirtį sukaupusi ir nuolat tobulėjanti mokytoja metodininkė.

Jos iniciatyva šioje Biržų mokykloje su fizikos pagrindais turi galimybę susipažinti jau ir pradinukai – jiems vyresnių klasių moksleiviai ruošia specialias pamokas. Be to, jau nuo pat antros klasės kiekvienas šios mokyklos mokinys rengia tiriamuosius darbus, eksperimentus ir juos pristato auditorijai.

Be minėtosios mokytojos Kaune buvo įvertinti ir pagerbti šie mokytojai iš visos Lietuvos: Danguolė Brindzienė (Alytaus Likiškėlių progimnazija), Justinas Dedūra (Šiaulių techninės kūrybos centras), Jolita Kaupienė (Šiaulių Dainų progimnazija), Mantas Kazakevičius (Alytaus Putinų gimnazija), Paulina Krasauskaitė (Kauno Martyno Mažvydo progimnazija), Eugenija Labašauskienė ir Audrius Česnelis (Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazija), Ramvyda Masaitė (Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija), Neringa Misevičiūtė (Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla), Rūta Strumilienė (Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija).

Mokytojai renginio Kaune metu buvo ne tik apdovanoti kampanijos „Ateitis-elektronikams“ iniciatorių 500 eurų premijomis, bet ir susipažino, kaip vyksta gamyba vienoje moderniausių ir didžiausių Lietuvoje „Hella Lithuania“ gamykloje, bendravo su elektronikos įmonių vadovais, aukštųjų mokyklų atstovais, lankėsi KTU „Mlab” laboratorijų centre. Jiems taip pat buvo surengta interaktyvi, nukelianti į tarpukario Kauną ekskursija į „Art Deco“ muziejų.

Ketvirtus metus vysktanti kampanija „Ateitis – elektronikams“ siekia padėti jauniems žmonėms atrasti itin perspektyvias elektronikos inžinerijos specialybes.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama