Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba atliko tyrimą apie nelegalaus turinio naudojimą internete. Jis rodo, kad blogiausia situacija – Baltijos šalyse. 2022-tų metų pabaigoje nelegalių atsisiuntimų skaičius vienam interneto vartotojui siekė 7 kartus per mėnesį. 
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba atliko tyrimą apie nelegalaus turinio naudojimą internete. Jis rodo, kad blogiausia situacija – Baltijos šalyse. 2022-tų metų pabaigoje nelegalių atsisiuntimų skaičius vienam interneto vartotojui siekė 7 kartus per mėnesį.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Anot Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos, didžiausias iššūkis – neteisėtai transliuojamos ir parsisiunčiamos televizijos laidos, leidiniai ir filmai. Lietuva pagal piratavimą užima 5 vietą. O vienoje nelegalioje filmų ir laidų platformoje užfiksuota per 600 tūkst. anketų.
„Situacija, mano akimis, yra sudėtinga ir ji negerėja kiekvienais metais. <...> Pastebim, jeigu išleidžiam filmą į kino teatro ekranus, tai po savaitės, po dviejų, po mėnesio atsiranda nelegaliose platformose ir tiesiog žiūrovai neateina į kino teatrus, o vėliau renkasi filmus žiūrėti nelegaliai, ne legaliose platformose, o nelegaliose platformose“, – teigia „Kino pavasario“ vykdomasis direktorius Konradas Kazlauskas.
Anot K. Kazlausko, kūrėjai praranda daug pajamų ir žiūrovų, o vartotojai – kokybišką turinį.
„Traktuokim, kad jį nelegaliose interneto platformose pažiūrėjo apie 10 tūkstančių žiūrovų, tai reiškia, kad kino rinka praranda apie 70-80 tūkstančių pajamų“, – teigia „Kino pavasario“ atstovas.
Anot ES tarnybos tyrimo, Europoje didžiausias piratavimas – televizijos laidų, filmų, muzikos, leidinių ir programinių įrenginių srityse, kuris išaugo iki beveik 50-ies procentų. Nacionalinis tyrimas, kurį atliko Kultūros ministerija, teigia kad Lietuvoje piratavimo indeksas nėra toks didelis – 40 procentų. Taip pat pastebi, kad intelektinės nuosavybės tarnybos tyrimo duomenys nėra tikslūs, o tai gali išgąsdinti užsienio kūrėjų bendroves.
„Jie yra įspėjamasis signalas visoms pasaulinėms platinimo bendrovėms, kūrėjų bendrovėms, kad Lietuva na tokia šalis, kurioje galbūt reikėtų atsargiai su turinio, naujo turinio sklaida“, – kalba Kultūros ministerijos atstovas Deividas Velkas.
Pasak jo, efektyviausia atgrasanti priemonė naudotis nelegaliomis platformomis yra baudos. Už neteisėtai naudojamą turinį nuo liepos nubausta keliasdešimt vartotojų.
„Baudos yra nuo 280 iki 600 eurų už nekomercinį naudojimą, už komercinį naudojimą – nuo 600 iki 2 tūkst. su viršum eurų. Jau nuo liepos pirmos esame nubaudę virš 30 žmonių ir tiesiog žiūrėsim, kaip ši priemonė atgrasys“, – sako Radijo ir televizijos komisijos atstovas Andrius Katinas.
Pasak A. Katino, šiais metais pritaikė IP blokavimą, kuriais vartotojai galėjo pasiekti kanalus, kuriems Europos Sąjunga pritaikiusi sankcijas. Tokių per šiuos metus pavyko užblokuoti apie 300.
„Vienais IP adresais buvo pasiekiami vos ne šimtai arba net tūkstančiai kanalų, todėl, užblokuodami vieną IP adresą, mes suspenduojame daug neteisėtų paslaugų“, – tvirtina A. Katinas.
Nors per COVID-19 pandemiją neteisėtas filmų ir televizijos laidų žiūrėjimas buvo sumažėjęs, tačiau ilgalaikio poveikio nepastebėta. Nuo 2022 metų šis skaičius vėl didėja.
