Technologijos palengvina daugelio žmonių kasdienybę. Jos vis aktyviau pasitelkiamos ir atliepiant regėjimo negalią turinčių žmonių poreikius bei sprendžiant jų problemas. Aklųjų, Silpnaregių ir Jaunimo Asociacijos prezidento Aurimo Papečkio teigimu, dėka išmaniųjų sprendimų regėjimo sutrikimų turinčių žmonių gyvenimas tampa pilnavertiškesnis, nors iššūkių vis dar netrūksta.
Technologijos palengvina daugelio žmonių kasdienybę. Jos vis aktyviau pasitelkiamos ir atliepiant regėjimo negalią turinčių žmonių poreikius bei sprendžiant jų problemas. Aklųjų, Silpnaregių ir Jaunimo Asociacijos prezidento Aurimo Papečkio teigimu, dėka išmaniųjų sprendimų regėjimo sutrikimų turinčių žmonių gyvenimas tampa pilnavertiškesnis, nors iššūkių vis dar netrūksta.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Proveržį suteikė išmanieji telefonai
A. Papečkio teigimu, neregius įgalinti padedantis technologinis lūžis įvyko prieš 7-erius metus, kuomet plačiai pradėti naudoti išmanieji telefonai ir imtos kurti įvairios jiems skirtos programėlės. Nemažai jų šiandien kuriamos omenyje turint regėjimo negalią turinčių žmonių poreikius. A. Papečkys sako, kad išmaniųjų įrenginių neregiams suteikiamos galimybės nuolat plečiasi.
„Šiandien yra sukurta įvairiausių neregių gyvenimą palengvinančių programėlių – nuo mobilumą didinančių navigacijos sprendimų iki banknotus, spalvas ir įvairius objektus atpažinti padedančių programėlių. Taip pat ypač naudingos tokios bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba grįstos programėlės kaip, pavyzdžiui, „Be My Eyes“, kurios jungia neregius ir jiems padėti norinčius savanorius. Pavyzdžiui, jei neregys nori sužinoti tam tikro produkto sudėtį ar galiojimo laiką, jis gali įsijungti programėlę, kuri telefono kameros pagalba pateikia etiketės vaizdą savanoriams. Tuomet jie neregiui perduoda reikiamą informaciją“, – pasakoja A. Papečkys.
Daugiau turiningo laisvalaikio galimybių
Anot A. Papečkio, sukuriama ir vis daugiau neregiams ir silpnaregiams skirtų išmaniųjų telefonų priedų. Pavyzdžiui, specialūs akiniai, leidžiantys neregiams skaityti filmų titrus ar specialios ausinės su kaulinio laidumo sistema, padedančios geriau girdėti aplinką.
„Progresas tikrai jaučiamas ir laisvalaikio srityje. Prieinama vis daugiau filmų su garsiniu vaizdavimu, kai tai, kas vyksta ekrane nupasakojama žodžiais, taip pat garsinių žaidimų – įvairių galvosūkių, neregiams skirtų šachmatų versijų ar net šaudyklių. Kasdienybe jau yra tapusios garsinės knygos. Visa tai neregiams suteikia turiningesnio laisvalaikio galimybes, leidžia plėsti akiratį ir ugdyti įvairius savo gebėjimus“, – sako A. Papečkys.
Svarbu, kad įprastos paslaugos būtų prieinamos ir neregiams
Anot Aklųjų, Silpnaregių ir Jaunimo Asociacijos prezidento, kiekvienas sprendimas, padedantis neregiams gyventi savarankišką pilnavertį gyvenimą yra labai svarbus. Pavyzdžiui, net ir tokia, atrodytų, smulkmena kaip galimybė naudotis paštomatu leidžia neregius geriau integruoti į visuomenę.
„Anksčiau regos negalią turinčiam asmeniui pačiam atsiimti į paštomatą pristatytą prekę be pagalbos buvo neįmanoma. Dabar tokia galimybė jau egzistuoja, nors neregiams pritaikytus paštomatus, kol kas turi tik vienas Lietuvoje veikiantis jų tinklas. Kiek tenka bendrauti su regėjimo negalią turinčiais žmonėmis, toks sprendimas jiems yra išties patogus“, – sako A. Papečkys.
„Smartpost“ paštomatų tinklą valdančios bendrovės „Itella“ vadovas Gediminas Mickus sako, kad užtikrinti bendrovės paslaugų prieinamumą regėjimo negalią turintiems žmonėms yra bendrovės vertybių ir socialinės atsakomybės principų padiktuotas sprendimas.
„Mūsų įmonė yra skandinaviškos verslo grupės dalis, o įtraukties ir lygių galimybių visiems visuomenės nariams užtikrinimas Šiaurės šalyse yra pamatiniai principai. Juos perkeliame ir į Lietuvą, todėl visi mūsų paštomatai yra pritaikyti regos negalią turintiems asmenims. Visos paštomatų durelės yra sunumeruotos Brailio raštu. Be to, jie visi yra įrengti patalpų viduje, todėl – saugesnėje aplinkoje“, – sako G. Mickus.
Iššūkis – navigacija mieste ir patalpose
A. Papečkys išskiria šiuo metu regėjimo negalią turintiems žmonėms vieną aktualiausių problemų – patikimos navigacijos sistemos trūkumą.
„Daug neregių naudoja „Google Maps“ navigaciją su balso instrukcijomis, kurios padeda orientuotis mieste. Visgi ši sistema veikia netobulai – dažnai balso instrukcijos yra ne visiškai tikslios, vėluoja ir turi gan didelę atstumų paklaidą, todėl vaikštant nepažįstamomis vietomis net ir su tokia programėle neregiams kyla nemažai iššūkių. Dar sudėtingiau neregiams susiorientuoti patalpų viduje, viešuosiuose pastatuose, kuriuose išties trūksta saugiai naviguoti padedančių sprendimų. Tai yra viena iš sričių tobulėjimui, kelianti didžiausius iššūkius“, – sako A. Papečkys.
Jis viliasi, kad technologijos toliau padės spręsti neregių problemas, o visuomenė taps vis supratingesnė regėjimo negalią turinčių žmonių poreikiams. Šiandieninės tendencijos šioje srityje A. Papečkį nuteikia optimistiškai.
