Europos Sąjunga – dar vienu žingsniu arčiau pirmojo pasaulyje įstatymo, visapusiškai reguliuojančio dirbtinio intelekto technologiją. Projektui pritarė europarlamentarai. Imtis veiksmų, galbūt net kurti dirbtinio intelekto priežiūrai skirtą agentūrą pasaulio lyderius ragina ir Jungtinės Tautos.
Europos Sąjunga – dar vienu žingsniu arčiau pirmojo pasaulyje įstatymo, visapusiškai reguliuojančio dirbtinio intelekto technologiją. Projektui pritarė europarlamentarai. Imtis veiksmų, galbūt net kurti dirbtinio intelekto priežiūrai skirtą agentūrą pasaulio lyderius ragina ir Jungtinės Tautos.
„Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad įsitikintume, jog dirbtinio intelekto evoliucija nepanaikintų žmogiškumo ir nesukurtų pabaisos, kurios niekas nebegalės suvaldyti“, – teigia Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
Tai – ne ištrauka iš mokslinės fantastikos ar pasakos apie tolimąjį rytojų. Ateitis, kai dirbtinis intelektas galės sukelti rimtą grėsmę žmonijai, jau čia pat, įspėja Jungtinių Tautų vadovas.
„Pavojaus varpai dėl naujausios dirbtinio intelekto formos – kurtinantys“, – nurodo jis.
Šie atgarsiai pasiekia ir Europos Sąjungą. Europarlamentarai pritarė naujoms dirbtinį intelektą reguliuojančioms taisyklėms – planui, galinčiam atvesti Bendriją į pirmąjį tokią technologiją reguliuojantį įstatymą pasaulyje.
„Esame pirmieji, kurie imasi šios greitai kintančios technologijos. Siūlome aiškų teisinį sprendimą, kaip atsakyti į šiuos galingus modelius, užtikrinti pasitikėjimą ir skaidrumą bei prižiūrėti šias sistemas“, – mini Europos Parlamento narė Deirdre Clune.
Planas, kuriame dirbtinio intelekto technologijos skirstomos į daugiau ir mažiau rizikingas, numato būtinybę jo kūrėjams atskleisti duomenis, kaip technologija buvo išplėsta. Taip pat numatoma drausti veido atpažinimo technologijas viešosiose vietose.
Dabar prasidės derybos tarp europarlamentarų, valstybių narių ir Komisijos.
„Manau, visi sutiksite, kad dirbtinis intelektas pernelyg svarbus, kad jo nereguliuotume. Dar svarbiau, kad tai nebūtų daroma blogai“, – kalba Europos Komisijos vicepirmininkė Margrethe Vestager.
Dar iki europarlamentarams priimant taisykles Bendrija palaipsniui taikėsi prie naujos realybės. Vakar paskelbta, kad „Google“ turės atidėti pokalbių roboto „Bard“ paleidimą Europos Sąjungoje. Pagrindinė bloko duomenų reguliuotoja susirūpino, kad nesilaikoma bendrojo duomenų apsaugos reglamento.
Airijos duomenų apsaugos komisija pareiškė: pokalbių robotas bus naudojamas bendrijoje, kai Google deramai paaiškins, ar dirbtinio intelekto įrankis nepažeis europiečių privatumo.
„Google“ į dirbtinio intelekto lenktynes įsijungė kovą, pristačiusi konkurentą jau išpopuliarėjusiems „OpenAI“ „ChatGPT“ ir „Microsoft“ „Bing“.
Šiandien „Google Bard“ veikia 180 šalių, įskaitant JAV ir Jungtinę Karalystę.
Tačiau Europos Sąjungos „Google“ privengė, europiečių privatumas kur kas labiau saugomas.
Už įtarimus dėl duomenų apsaugos pažeidimų Italija laikinai uždraudė „ChatGPT“. Bet Bendrijos nares erzina ir galimas pokalbio roboto panaudojimas, kuriant dezinformaciją, rengiant kibernetines atakas ar net sukčiaujant švietimo įstaigose.
Kovodama prieš melagienas, Europos Sąjunga ragina internetines platformas nedelsiant nurodyti, kas sukurta roboto, o kas – žmogaus.
„Norime, kad platformos dirbtinio intelekto pagamintą turinį žymėtų taip, kad įprastas vartotojas, kurio dėmesį ir taip blaško daugybė kitų dalykų, aiškiai matytų, kai tekstas ar vaizdas nėra sukurtas tikro žmogaus. Kad tai robotas“, – sako Europos Komisijos vicepirmininkė Vera Jourova.
Komisijos nariai sako, kad Europos Sąjungos reglamentais siekiama apsaugoti žodžio laisvę, bet tokią teisę turi tik žmogus – robotui ji nepriklauso.
