Elektros kainoms sunkia našta užgriuvus šalies verslą, kai kurie jų priversti imtis nepopuliarių sprendimų. Jonavos azoto trąšų gamintoja „Achema“ laikinai sustabdė veiklą. Tai sulaukė šalies vadovo Gitano Nausėdos kritikos – jis pareiškė, kad verslai turi prisiimti atsakomybę. Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad neteisinga reikalauti iš verslo prisiimti atsakomybę, kai patys politikai vengia atsakyti už politinės valios nebuvimą.
Elektros kainoms sunkia našta užgriuvus šalies verslą, kai kurie jų priversti imtis nepopuliarių sprendimų. Jonavos azoto trąšų gamintoja „Achema“ laikinai sustabdė veiklą. Tai sulaukė šalies vadovo Gitano Nausėdos kritikos – jis pareiškė, kad verslai turi prisiimti atsakomybę. Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad neteisinga reikalauti iš verslo prisiimti atsakomybę, kai patys politikai vengia atsakyti už politinės valios nebuvimą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kaip penktadienį feisbuke rašė V. Janulevičius, įmonės viena po kitos karpo gamybos apimtis, o kitos planuoja veiklos stabdymą. „Achemos“ veiklos stabdymas, pasak pramonininkų atstovo, tėra „pirmoji kregždė šiame chaose.“
Žeria klausimus
Jis skaičiuoja, kad nuo rugpjūčio 17 dienos, kai megavatvalandė elektros biržos Baltijos šalių zonoje buvo parduodama už rekordinę 4 tūkst. eurų kainą, praėjo daugiau nei dvi savaitės.
„Europos Komisija žada sprendimus po kelių mėnesių – klausimas, kaip tai darys įtaką nacionaliniams sprendimams?
Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos rinkos reguliuotojai bendradarbiaus su elektros birža „Nord Pool“ aiškinantis išaugusių elektros kainų biržoje priežastis. Klausimas – po kelių mėnesių jos turės išvadas?“ – rašo V. Janulevičius.
Jo teigimu, daugelis ES valstybių jau priėmė sprendimus, padėsiančius verslui išlaikyti gyvybingumą, o Lietuvoje kalbama tik apie kompensacijas gyventojams ir minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) pakėlimą, kuris guls ant verslo pečių.
Stebisi politikų paaiškinimais
V. Janulevičius neslepia nuostabos ir politikų paaiškinimais, jog dėl išaugusio MMA bankrotų nefiksuojama.
„Klausimas – kas bus kai šis šliuzas atsidarys?“ – rašo jis.
„Ministrų kabinetas pritarė siūlymui mokėti kompensacijas nuo rugsėjo veiklą stabdančios bendrovės „Perlas energija“ klientams, kurie iki šiol nepasirinko kito tiekėjo – tik pamiršo pranešti, kad tai daro visų Lietuvos gyventojų sąskaita“, – priduria V. Janulevičius.
Jis akcentavo, kad verslininkai nuo pavasario kalba apie tai, kad reikalingi sprendimai verslui, užsitikrinant apyvartines lėšas ir prieigą prie kapitalo, nes tai būtų ne tik įmonių veiklos stabilumo užtikrinimas, bet ir galimybė užsitikrinti nuosavą generaciją.
„Politikai ir toliau iš verslo reikalauja prisiimti atsakomybę už sustabdytą veiklą, darbuotojus ir kt. dalykus, o kada jie prisiims atsakomybę už politinės valios nebuvimą priimti reikiamus sprendimus?“ – retorinį klausimą kelia pramonininkų atstovas.
Britų verslo atstovė prašo paramos, prilygstančios teiktai per pandemiją
Didžiosios Britanijos prekybos rūmų prezidentė Ruby McGregor-Smith, kuri taip pat yra Lordų rūmų narė, teigė, kad vyriausybė, norėdama padėti įmonėms, turi imtis tokio pat masto priemonių kaip per patį koronaviruso pandemijos įkarštį, rašo BBC.
Jos teigimu, parama turėtų būti ypač didelė „mažoms ir vidutinėms įmonėms“.
Kaip rašo BBC, barų energinės išlaidos išaugo 300 proc., o šešių didžiausių šalies alaus daryklų vadovai paragino vyriausybę nedelsiant įsikišti.
„Manau, kad jei nebus suteikta neatidėliotina ir skubi parama, šią žiemą daug įmonių užvers duris“, – sake R.McGregor-Smith.
„Negalime būti tokioje situacijoje, kai vis daugiau įmonių uždaromos dėl išlaidų, kurių jos visiškai negali kontroliuoti. Kalbame ne tik apie stambias įmones, bet ir apie vis daugiau smulkių ir vidutinių įmonių, kurios yra mūsų ekonomikos gyvybinė jėga“, – įspėjo britų verslo atstovė.
